– Ministras tikisi, kad Lietuvai pavyks viską išspręsti savomis jėgomis. Kaip Jūs vertinate tokį optimizmą? Kur ir kokie gintaro telkiniai yra gausiausi?
– Lietuvos geologijos tarnyba dar 1922 m. yra ištyrusi, parinktinai išžvalgiusi telkinį ties Juodkrante, Kuršių marių dugne, jų nuosėdose. Tai – maždaug 82 ha plotas, šalia dar yra keli prognoziniai plotai. Būtent tame parengtinai išžvalgytame plote, tame telkinyje nustatyta, kad yra daugiau nei 110 t gintaro. Toks kiekis ištirtas būtent tame plote. Gretimuose prognoziniuose plotuose yra ištirta dar daugiau nei 220 t gintaro. Po detalios žvalgybos šie skaičiai gali būti tikslesni. Nežinau, kiek tokie ištekliai gali tenkinti Lietuvos gintaro gamintojus ar perdirbėjus. Bet, žinoma, nepaneigtina galimybė gintaro aptikti dar ir didesniuose plotuose.
– O ar žinoma maždaug kokiame gylyje gali būti gintaro?
– Viskas labai tiksliai žinoma. Buvo atlikta parengtinė žvalgyba. Labai aišku, kad jis slūgso maždaug iki 4 m gylyje. Jei matuotume nuo vandens paviršiaus, nuosėdose jis būtų apie 2–3 m gylyje. Čia susikaupęs gintaras antriniu būdu, perklostant srovėmis nešmenis iš Sambos pusiasalio, Kaliningrado srities, kur gintaras ten slūgso pirminėje padėtyje vadinamojoje „mėlynojoje žemėje“. Kadangi jis yra perklostytas iš pirminės padėties, tikėtis labai didelių gintaro gabalų tikrai neverta. Pagal tyrimo duomenis, vyrauja 20–40 mm skersmens gintaro gabalėliai. Sąlygos yra gana gerai žinomos, nustatyta, iki kokio gylio jis slūgso, kad jis slūgso ant aleurito sluoksnio. Buvo vertinta, kaip gintaro gavyba gali veikti ekosistemą, kaip padidėtų vandens drumstumas, kaip tai veiktų žuvų nerštavietes. Bet vis dėlto tyrimai yra tik preliminarūs.
– Kaip Lietuva pagal turimus gintaro išteklius atrodo Europos ir pasaulio šalių kontekste?
– Lyginant su kitais kraštais, yra labai sudėtinga, nes mūsų gintaro ištekliai, švelniai tariant, yra kuklūs. Gal paminėtina, kad būtent Kaliningrado srities telkiniuose yra susikaupę 95 proc. visų pasaulio gintaro išteklių. Kaliningrado srityje apie 300 t būdavo iškasama pastaraisiais metais, išgaunama gintaro. Visose pasaulio vietose yra įvairaus gintaro, nes tai yra labai plati samprata, tai yra visi rezenitai, tai yra labai įvairios sudėties, įvairios kilmės gintarai. Bet būtent tokio tipo gintaro daugiausia didžiausiame pasaulyje gintaro telkinyje Kaliningrado srityje. Mūsų telkiniai, mūsų ištekliai – keli šimtai tonų gintaro yra nedideli kiekis, lyginant visų pirma su Kaliningrado sritimi.
Lyginant su kitais kraštais, yra labai sudėtinga, nes mūsų gintaro ištekliai, švelniai tariant, yra kuklūs.
– Pranešama, kad gintaras Lietuvoje buvo išgaunamas tik praėjusio šimtmečio pradžioje. Tai kodėl gi buvo nutraukta jo gavyba?
– Istoriniai duomenys labai prieštaringi. Iš tiesų gintaras buvo išgaunamas nuo 1860 m. iki XIX a. pabaigos. Netgi yra įdomių duomenų, kad Kuršių marių akvatorijoje ir Nerijos pakrantėje buvo iškasta net 2250 t. Manoma, kad tuometinė Vokietijos vyriausybė nutraukė gintaro gavybą Kuršių mariose, nors buvo žvalgytasi, paruoštas eksploatuoti dar 3000 ha gintarinis plotas. Manoma, kad taip norėta išvengti rinkos perpildymo žaliava. Tuo metu buvo labai sėkmingai eksploatuojami gintaro telkiniai Kaliningrado srityje, tuometinio Karaliaučiaus srityje.
– Pagal žemės gelmių įstatymą gintaras priskiriamas naudingiems mineralams, kuriems naudoti leidimas gali būti išduodamas tik konkurso būdu. Toks konkursas reikalingas ir žvalgybai. Ar jau dabar galima pasakyti, kada jis bus skelbiamas, kada gali prasidėti pati žvalgyba?
– Kadangi dabar iš tiesų yra labai nemažas susidomėjimas Lietuvos gintaro ištekliais, manome, kad tą procesą reikia inicijuoti kuo greičiau. Jau turime kelis prašymus išduoti leidimą žvalgyti ir naudoti gintaro išteklius. Šiomis dienomis baigiame tikslinti konkurso nuostatus. Manau, kad iki rugsėjo vidurio tikrai paskelbsime konkursą, suformavę tinkamas konkursines sąlygas.
Reikia pastebėti, kad dar turės būti patikslinti duomenys apie gintarą. Tai reiškia, kad investuotojas, laimėjęs konkursą, dar turės atlikti detalią žvalgybą jo pasirinktuose plotuose. Tada mes turėsime tuos duomenis aprobuoti, įvesti į Žemės gelmių registrą. Kitas veiksmas, kuris turės būti atliktas, – tai poveikio aplinkai įvertinimas, kad iš tiesų įsitikintume, jog gintaro gavyba, išsiurbimas iš dugno nuosėdų neturės kenksmingo poveikio Kuršių marių ekosistemai.
– O ar jau galima prognozuoti, kada realiai galėtų prasidėti pati gintaro gavyba?
– Na, tai tikrai būtų sunku prognozuoti, jei bus keli pareiškėjai, kaip tai tenkins jų lūkesčius. Manyčiau, kad tikėtina, jog kitų metų pavasarį tikrai galėtume pradėti gauti savo gintarą.
