„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Jaunimo linijos“ savanoris Gabrielius: „Daugelį skambinančiųjų kamuoja vienatvė“

„Jaunimo linijos“ savanoris Gabrielius Lukinskas jau daugiau nei pusantrų metų padeda žmonėms, kovojantiems su asmeniniais sunkumais. Vaikinas sako, kad „Jaunimo linijoje“ stengiamasi išklausyti skambinančiuosius, o ne dalyti patarimus. „Vienas pagrindinių šio darbo principų – žmogų išgirsti ir išklausyti“, – sako Gabrielius.

– Kas „Jaunimo linijoje“ yra svarbiau – išklausyti žmogų ar jam patarti?

– Labai svarbu iš karto pabrėžti – „Jaunimo linijoje“ mes nedalijame patarimų. Savanoriai nežino stebuklingo sprendimo, kuris išspręs visas problemas.

Taip pat, pats žmogus turi nuspręsti, ką jis darys, nes tai yra jo gyvenimas ir tik jis yra už jį atsakingas. Belieka tik jį išklausyti, pabūti su juo.

Pokalbio metu mes ne vien tik tylime ir klausomės, bet ir parodome žmogui, ką jis mums pasakė. Tai suteikia jam naują perspektyvą. Gana dažnai būna, kad žmogus žino, ką jis nori daryti ar ko reiktų imtis, o pokalbio metu mes jam tik leidžiame tą išgirsti ir pasitvirtinti.

– Jei jums paskambina žmogus, kuris ketina padaryti ką nors negero sau ar kitiems, ar yra kokių nors veiksmų, kurių galite imtis, kad užkirstumėte tam kelią?

– Reiktų prisiminti, kad savanorio kontaktas su skambinančiuoju yra per telefono ragelį. Jei žmogus sako, kad jis dabar save susižalos, mes juk negalime pribėgti prie jo ir sustabdyti. Tačiau to ir neignoruojame.

Jei skambinantysis ketina imtis veiksmų prieš save pokalbio metu, savanoris bando tartis su juo, kad, kol mes kalbamės, jis nieko nedarytų. Jei jis jau sau kažką pasidarė, tada skatiname, kad padėtų sau ir išsikviestų pagalbą. Toliau mes galime tik kalbėtis ir bandyti suprasti žmogų. Tik jis gali nuspręsti, ką darys po pokalbio, o kol kalbamės – kalbamės.

– Kokios bėdos dažniausiai slegia jums skambinančius žmones?

– Paprasčiausias atsakymas – visokios. Kiekvienas skambinantysis turi savo nuoskaudų, žaizdų. Jei reiktų vieną kurią išskirti, sakyčiau, kad labai daug skambinančiųjų kamuoja vienatvė. Sakydamas tai neturiu omenyje, kad jie neturi žmonių aplinkui, bet dažnai būna, kad jie jaučiasi nesuprasti, neišgirsti aplinkinių, todėl jie skambina mums. Mes jų nepažįstame, neturime išankstinių nuostatų apie juos, mes tik bandome juos išgirsti ir suprasti.

– Į „Jaunimo liniją“ skambina žmonės turintys įvairiausių sunkumų. Ar yra buvę taip, kad negalėjote žmogui niekaip padėti? Kaip elgtis tokiu atveju?

– Kaip jau minėjau ankščiau, tikrai ne kiekvienas pokalbis būna sėkmingas ir skambinantysis atsisveikina su padėka. Būna atvejų, kai žmogus nenori pagalbos, jos vis atsisako. Tada savanoris bando su juo kalbėtis, jį suprasti, nes jis juk mums paskambino.

Tą mes priimame kaip ieškojimą pagalbos, paramos, todėl nepasiduodame ir bandome su skambinančiuoju išbūti, kas tikrai nėra lengva. Būna, kad tai nepadeda, taip pat būna momentų kai žmogus pakeičia savo sprendimą. Mes stengiamės padėti tol, kol patys galime.

– Kaip manote, kas yra svarbiausia dirbant savanoriu „Jaunimo linijoje?

– Jau minėjau empatiją ir gebėjimą klausytis, bet dar vienas svarbus dalykas yra gebėjimas nustatyti ribas ir atsakomybę. Pradedantys savanoriai įprastai bando prisiimti labai daug ant savo pečių, tuo pat metu atiduodami daug savęs skambinančiajam.

Įvykus nesėkmingam pokalbiui, tam savanoriui dažnai kyla kaltės jausmas, nes nepavyko padėti. Dažnas tą išgyveno, taip pat ir aš. Pats po tokio pokalbio išmokau, kad ne ant mūsų pečių žmogaus gyvenimas pastatytas, bet ant jo ir tik jis gali nuspręsti, ką su juo darys. Mes tik šnekamės ir suteikiame pagalbą, jei jis jos nori ir priima.

– Kiekvieną dieną kalbate su žmonėmis, kuriems yra sunku. Kokių gyvenimiškų pamokų jus tai išmokė?

– Visko, ko aš išmokau savanoriaudamas „Jaunimo linijoje“, tikriausiai nesugebėčiau išpasakoti. Pirmiausia šauna į galvą jau minėtas gebėjimas išgirsti žmogų. Tai labai jaučiasi ir asmeniniame gyvenime – jau net nepastebiu pusės įgūdžių, kuriuos įgavau savanoriaudamas, bekalbant su artimaisiais ar draugais.

Dar išmokau, kad reikia sugebėti atskirti savo gyvenimo dalis. Kas vyksta prie ragelio ir kas vyksta mano gyvenime, neturi vienas kito paveikti, todėl reikėjo išmokti, kaip vieną ar kitą palikti už durų.

„Jaunimo linija“ vykdo kampaniją „Padovanok ausį“, kuri skirta atkreipti dėmesį į itin aktualią problemą – depresiją ir kitus emocinius sunkumus. Padovanoti ausį ar tiesiog paremti „Jaunimo liniją“ galima skambinant trumpuoju numeriu 1407 (kaina – 2,9 Eur) arba internetinėje svetainėje adresu padovanokausi.lt. Čia taip pat rasite daugiau informacijos apie kampaniją ir depresiją bei patarimų, kaip sunkią akimirką padėti sau ir kitam.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs