Johnas McCainas: pasauliui trūksta stiprių lyderių, kurie žinotų, ką daryti

Senatorius ketvirtadienį dalyvavo Demokratijų bendrijos parlamentinio forumo tarptautinėje konferencijoje, jį priėmė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

J.McCainas Lietuvoje laiką leido ne tik su politikais. 75 metų amžiaus politikas gyvai diskutavo su Vilniaus universiteto studentais.

Kalboje studentams įtakingas respublikonas pareiškė, kad JAV ryšiai su Lietuva ir Europa yra tvirti. „Tikrąja to žodžio prasme mes esame šeima. Ir mes niekada neapleisime savo šeimos. Mūsų sąjunga su Lietuva ir Europa yra neišardoma. Tai yra mūsų įsipareigojimas, kurį davė ne tik prezidentas bei kongresas, bet ir visi amerikiečiai“, – kalbėjo senatorius.

J.McCainas įsitikinęs, kad paskutiniam Europos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai daromas spaudimas turi ne mažėti, o didėti. „JAV ir Europos Sąjunga (ES) turi stiprinti savo bendradarbiavimą ir kartu spausti A.Lukašenką paleisti politinius kalinius bei surengti laisvus rinkimus“, – kalbėjo jis.

J.McCainas pabrėžė, kad demokratijos padėtis Ukrainoje – vis dar labai nuvilianti. Pasak politiko, buvusios premjerės Julijos Tymošenko įkalinimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl ES su Ukraina nepasirašė Asociacijos sutarties. Jis pridūrė buvęs šokiruotas neseniai išplatintų nuotraukų, kuriose ant J.Tymošenko kūno matyti mėlynės.

Svarstydamas, kas keisis Rusijoje po kelių dienų į prezidento postą sugrįžus Vladimirui Putinui, J.McCainas teigė, kad šioje šalyje jau papūtė permainų vėjai. „Aš abejoju, kad kas nors iš tiesų žino, ką darys V.Putinas. Tiesa, turiu rimtų įtarimų, kurie pagrįsti praeities patyrimu. Tačiau tiek Rusijoje, tiek visame pasaulyje per pastaruosius ketverius metus daug kas pasikeitė. Iš pat pradžių tikėjau, kad šis laisvės ir teisingumo šauksmas neapsiribos tik Arabų pavasariu“, – sakė jis.

Vizito Lietuvoje metu J.McCainas atsakė į įvairius studentų ir žurnalistų klausimus. Įdomiausius pateikiame „15min“ skaitytojams.

 – Ką jūs galvojate apie Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės siekį?

 – Šioje šalyje mane stebina pastangos, kurias ji deda savo energetinei nepriklausomybei. Tai yra iš tiesų nepaprasta, turint omenyje ir naujos atominės elektrinės statybas. Aš tikiu atominės energetikos ateitimi, nepaisant nelaimės Japonijoje, aš tikiu, kad ši energijos rūšis gali būti saugi.
 – Kaip vertinate Rusijos ginkluotės stiprinimą Karaliaučiaus krašte, reaguojant į NATO priešraketinės gynybos sistemą?
 – Mūsų priešraketinė gynyba yra gynybai, ji niekam nekelia grėsmės. Jei rusai tai naudoja kaip pasiteisinimą šioje taikioje pasaulio dalyje stiprindami savo karinę galią, tai pavyzdys to, kas gali būti laikoma V.Putino paranoja. Jie turi suprasti, kad tai gynybinės ir tik gynybinės sistemos. Beje, priešraketinės gynybos sistemos vaidino labai svarbų vaidmenį baigiant šaltąjį karą.

 –  Šiuo metu jaučiama stiprių politinių lyderių stoka. Ar jūs sutinkate su tokia nuomone ir kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti XXI amžiaus politinis lyderis?

 – Žinau, kad tokios nuotaikos sklando Europoje, ypač turint omenyje ekonominę krizę, kai daugybė jaunų žmonių neturi darbo. Todėl nesunku suprasti, kodėl jaunimas ciniškai vertina stiprias, kartais kontroversiškas asmenybes. Daugeliui šalių trūksta lyderių, kurie aiškiai deklaruotų, ką jie rengiasi daryti ir nepaisytų galimo rėmėjų praradimo. Tokia lyderė buvo Didžiosios Britanijos premjerė Margareth Thatcher.  Žiūrint į mūsų – Europos ir JAV – istoriją, reikia pastebėti, kad stiprūs lyderiai iškyla krizių metu. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tai buvo Charlis de Gaulle`is, Vokietijoje  –  Helmutas Kohlis. Tai žmonės, pakilę iki viršaus ir tapę stipriais lyderiais. Praleidau daug laiko bendraudamas su jaunimu, stengdamasis padrąsinti jaunus žmones nebijoti imtis iniciatyvos, eiti į politiką. Norėčiau jiems pasakyti, kad viskas yra gerai, bet tai netiesa. Visgi tikiu, kad  priešakyje mūsų laukia geresni laikai.

 – Kasdien išgirstame vis baisesnių naujienų iš Sirijos. Kaip manote, kokiomis priemonėmis galima būtų suvaldyti šią krizę?

 – Tai, kas vyksta Sirijoje, yra pasibaisėtina. Kankinti, žudyti ir prievartauti – štai ko yra išmokyta kariuomenė. 10 tūkstančių žmonių jau yra nužudyta, daugybė tūkstančių suluošinta. Prieš kelias savaites lankiausi pabėgėlių stovykloje, ten mačiau sužalotus jaunus žmones, moterį, kuri buvo išprievartauta, girdėjau jaunuolių, kurie buvo nužudyti gatvėse, istorijas.

Akivaizdu, jog Sirijos žmonėms reikia ginklų, kad jie galėtų kovoti. JAV pasiūlė Sirijos žmonėms pagalbą, tačiau atmetė galimybę juos apginkluoti. Laikausi nuomonės, kad pasiūlyta parama ne itin veiksminga tokiais laikais. Viliuosi, kad duosime galimybę šiems žmonėms apginti save. Nepykite, kad kalbu taip emocingai. Tai paprasti žmonės, kurie nori to, ką mes laikome Dievo duotu dalyku visiems. Tie pabėgėlių stovykloje besiglaudžiantys žmonės yra tokioje padėtyje, kokioje nė vienas nenorėtume atsidurti.

 – Kuo Lietuva galės prisidėti prie pagalbos Afganistanui po to, kai užbaigs vadovauti Provincijos atkūrimo grupei?

 – Afganistanas susiduria su dviem didžiulėmis problemomis: korupcija ir Pakistano parama Talibanui. Visa tai, kas yra daroma šaliai, yra gerai, bet svarbiausias dalykas – saugumas. Leiskite priminti, kad Pakistanas yra branduolinė valstybė su branduoliniu ginklu. Jei šie ginklai pateks į blogas rankas, tai sukels didžiules problemas. Turint omenyje, kad JAV ir Afganistano prezidentai pasirašė partnerystės susitarimą, aš optimistiškai žvelgiu į Afganistano ateitį.

Negalime pamiršti, kad Afganistane prasidėjo tai, kas vėliau pavirto Rugsėjo 11-osios įvykiais. Mes negalime Afganistanui leisti vėl tapti chaotiškai Talibano valdoma valstybe, nes „Al Qaeda“ sugrįš. Ir istorija mus teis, nes 1990-aisiais mes visiškai apleidome Afganistaną, leidome Talibanui jį užvaldyti.