Jevheniją Tymošenko, kuri teigia šiomis dienomis pasijutusi kaip per Oranžinę revoliuciją, laidoje „Dėmesio centre“ kalbino žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
– Ar tikėjote, kad jūsų mama bus paleista iš kalėjimo dar prieš viršūnių susitikimą Vilniuje?
– Žinoma, labai tikėjome, kad mama bus išleista. Vilties turėjo ne tik mūsų šeima, bet ir daugelis Europos lyderių, Ukrainos piliečių. Tikėjome ne tik tuo, kad mama bus išlaisvinta, bet ir kad prezidentas Janukovyčius pasirašys sutartį su ES. Deja, taip nenutiko, viltys žlugo.
Janukovyčius visos valstybės poziciją pakeitė per vieną dieną. Tai buvo didelė staigmena. Buvo sulaužyta daugybė pažadų, kuriuos prezidentas davė ne tik įtakingiausiems Europos lyderiams, bet visai bendruomenei, ypač ukrainiečiams. Jie nuo pat Oranžinės revoliucijos laikų siekė integracijos į Europos Sąjungą ir ES jiems tai žadėjo.
– Kokia jūsų versija, kodėl mama nebuvo paleista?
– Manau, svarbiausia priežastis, kodėl mamos neišleidžia į laisvę, yra ta pati, dėl kurios ją įkalino. J. Tymošenko norėta izoliuoti, atskirti nuo politinio gyvenimo. Tikiu, kad ES mamos atvejį vertina ne kaip konkrečią vienos politikės bylą. Tai kur kas platesnis klausimas, susijęs su šalies teisingumu, rinkimų teise ir politiniu persekiojimu. Kaip pagrindinė Janukovyčiaus politinė oponentė, jei būtų laisva, mama padarytų viską, kad asociacijos sutartis su ES būtų pasirašyta. Net būdama kalėjime ji stengėsi daryti viską, kad dialogas su Europa vyktų. Vakar per savo gimtadienį kreipdamasi į Europos lyderius mama sakė, kad jeigu Janukovyčius paskutinę minutę persigalvos ir nuspręs gelbėti Ukrainos likimą, ji nori, kad sutartis būtų pasirašyta net ir Ukrainai neįgyvendinus visų reikalavimų.
– Kokios ligos kamuoja jūsų motiną? Kiek jos pavojingos?
– Problemos su nugara ir judėjimo sutrikimai jai prasidėjo prieš kelerius metus. Po to, kai ji buvo laikoma kameroje be jokio šildymo, be karšto vandens. Po visų patirtų traumų ji iki šiol negauna reikiamo gydymo. Ją prižiūrintys medikai dėl patiriamo spaudimo nuolat meluoja apie jos sveikatos būklę. Nutyli apie naujus sužalojimus, mėlynes. Dėl stuburo traumų mama nebegali vaikščioti. Šiuo metu jos sveikatos būklė prasta.
– Ar jūsų mama vis dar vykdo bado streiką?
– Taip, jau ketvirtą dieną mama badauja. Taip ji išreiškia paramą ir solidarumą žmonėms, protestuojantiems Ukrainos gatvėse ir visam pasaulyje. Manau, tai viskas, ką ji gali padaryti būdama už grotų. Mama labai norėtų būti kartu su protestuotojais, žygiuoti Ukrainos gatvėse.
– Jūsų mama ragina Europos lyderius pasirašyti asociacijos sutartį su Ukraina, net jai liekant kalėti. Kas nulėmė tokią jūsų mamos poziciją?
– Pagrindinė priežastis – noras atsakyti į tą melą, kuris buvo skleidžiamas jos politinės karjeros metu, jos politiniame kelyje. Per visus tuos 16 politinės karjeros metų mama visada buvo tame pačiame kelyje, siekė vieno – ginti Ukrainos interesus. Ukrainiečiai atsilygina jai reikšdami paramą. Dabar jos, esančios kalėjime, balsas skamba garsiau ir yra labiau girdimas, negu jai būnant laisvėje. Šiuo atveju Janukovyčius padarė didelę klaidą.
– Kaip jūs manote, ar prezidentas Janukovyčius pasirašys sutartį su ES?
– Mažytė viltis dar yra. Manau, tokį lyderį kaip jis, besivadovaujantį autoritarinio režimo metodais, stipriai trikdo šiomis dienomis vykstančios šimtatūkstantinės demonstracijos. Tai jį privertė padaryti pranešimą. Žinoma, jis nebuvo pozityvus ar toks, kokio tikėjosi ukrainiečiai, bet, manau, kad viltis pasirašyti sutartį dar yra.
Jevhenija Tymošenko: prezidentas suprato, kad sutartis su ES negali būti jo žiaurumo, korupcijos garantu. Todėl staiga jis pradėjo kalbėti apie ekonominį spaudimą, būsimus nuostolius. Tai yra išgalvotos priežastys.
– Kokios, jūsų nuomone, yra pagrindinės prezidento Janukovyčiaus dvejonių priežastys?
– Galiu tai aiškinti savo mamos žodžiais: Janukovyčius galvodamas apie sutarties pasirašymą manė, kad tai bus labai lengvas žingsnis pirmyn. Sutarties pasirašymu jis norėjo įteisinti savo autoritarinį valdymą, norėjo parodyti, kad ES priima jo valdymo metodus, pritaria demokratinių institucijų naikinimui Ukrainoje. Jo nelaimei, bet ukrainiečių džiaugsmui Europa praplėtė reikalavimų sąrašą įtraukdama politinių kalinių klausimą.
Prezidentas suprato, kad sutartis su ES negali būti jo žiaurumo, korupcijos garantu. Todėl staiga jis pradėjo kalbėti apie ekonominį spaudimą, būsimus nuostolius. Tai yra išgalvotos priežastys. Pagrindinė priežastis, kodėl jis nenori pasirašyti sutarties, tai noras būti ten, kur yra dabar. Neleisti Ukrainai judėti į priekį.
– Jūs dalyvavote proeuropietiškose demonstracijose. Ar jos įkvepia jus ir jūsų mamą?
– Jos įkvepia milijonus ukrainiečių. Ypač tuos, kurie buvo priversti palikti Ukrainą dėl įvairių priežasčių, dažniausiai politinių. Visa Ukrainos bendruomenė, tie, kurie mato šalį Europos dalimi, yra laimingi. Demonstracijos juos džiugina. Mano mama taip pat pasidarė ES vėliavą iš to, ką rado savo kameroje Ji visais įmanomais būdais remia protestuojančius ukrainiečius. Vakar žygiuodama gatvėse pasijaučiau kaip per Oranžinę revoliuciją, jaučiau tą patį žmonių norą eiti pirmyn.
– Jeigu jūsų mama atliks visą jai skirtą bausmę, tai reiškia, kad jai dar liko daugiau kaip ketveri metai. Tai ilgas laikotarpis.
– Deja, viskas susiję ne tik su bausme. Vakar kalbėdamas su ukrainiečiais Janukovyčius dar kartą užsiminė, kad mama turėtų kalėti dar 15 metų ar daugiau metų. Jis nėra kaltintojas ar juo labiau tas, kuris turi pakankamai žinių ir kompetencijos spręsti tokius dalykus. Tai tik dar kartą įrodo prezidento ambicijas ir siekius kuo ilgiau mamą laikyti kalėjime. Ypač dabar – artėjant prezidento rinkimams 2015-aisiais.
– Ar ji pajėgi ištverti tuos metus?
– Tai labai sunku. Mama kali jau trejus metus. Per tą laikotarpį ji patyrė fizinį smurtą, buvo mušama. Ją kankino psichologiškai, atėmė bet kokį privatumą, žmogaus teises. Tačiau ji visa tai išgyveno. Mama buvo paskelbusi jau tris bado akcijas ne tik dėl elgesio su ja, bet ir dėl situacijos Ukrainoje. Mama su liūdesiu žiūri į tai, kas dabar vyksta šalyje. Jos nuomone, net jeigu nebus pasirašyta sutartis su ES, opozicija kartu su piliečiais turi kilti į kovą prieš autoritarinį Janukovyčiaus režimą. Jis turi baigtis.
– Ar ji kandidatuos į Ukrainos prezidentus, kai bus paleista į laisvę?
– Kol kas apie tai negalvojame. Akivaizdu, kad jos paleidimas nepriklauso nuo teisinės sistemos Ukrainoje. Puolimas prieš ją vis dar vykdomas. Vienintelė viltis, kurią dabar turime – Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
– Jūs geriausiai pažįstate savo mamą. Ar ji sieks atkeršyti, kai bus laisva?
– Nemanau, kad ji kada nors galvojo apie kerštą. Visos savo politinės karjeros metu mama kovojo už ukrainiečius, už šalies interesus. Anksčiau kovojo prieš Kučmos režimą, kuris buvo labai prosovietinis, korumpuotas. Dabar mama kovoja prieš Janukovyčiaus režimą, kuris, tiesą sakant, yra dar brutalesnis ir labiau korumpuotas. Manau, ji nesiekia keršto. Mama tenori pozityvaus, konstruktyvaus valdymo. Nori turėti teisę dalyvauti politinėje veikloje ir už savo sprendimus būti teisiamai ne Janukovyčiaus kontroliuojamų teismų, o rinkėjų.
