– Jūsų Eminencija, su kokiomis mintimis ir nuotaikomis paliekate konklavą?
– Su dideliu džiaugsmu ir padėka Dievui, kad pavyko taip greitai surast žmogų, kuris galėtų šiandien perimti į savo rankas Bažnyčios valdymą, būti Petro įpėdiniu. Aš tikrai džiaugiuosi, kad turime ganytoją iš Pietų Amerikos, kuri yra didžiausias katalikiškas kraštas. Džiaugiuosi dėl viso pasaulio, nes popiežius Pranciškus yra tikras misionierius, kuris eina į paprastus žmones ir nori nešti Kristų. Ir Kristus ragina tai daryti, kad Bažnyčia neužsidarytų savyje ir savo problemose. O dar vienas popiežiaus bruožas – jo kuklumas. Jis pasirinko Pranciškaus vardą ir tikrai visuomet gyveno labai kukliai, labai paprastai ir nori, kad Bažnyčia ir mes, vyskupai, kunigai eitumėme tuo pačiu kuklumo, paprastumo keliu. Aš tikiu, kad jis yra šventas žmogus, labai dvasingas žmogus.
Jis pasirinko Pranciškaus vardą – tai aiškiai pasako, kad jis eina prie mažųjų, prie vargšų, o ne prie išmintingųjų.
– Pasaulio žiniasklaida skelbia, kad konklavos pasirinkimas netikėtas. Kokia Jūsų nuomonė?
– Per paskutinę konklavą prieš šešerius metus mano vidinė nuostata buvo, kad reikia jau nusigręžti nuo Europos, reikia popiežiaus iš Pietų Amerikos. Ir manau, kad tai nebuvo mano vieno mintis. Europa eina sekuliarizacijos keliu, mes užmiršom savo krikščioniškas šaknis ir Pietų Amerikoje jos yra daug gilesnės. Ten irgi yra sekuliarizmas, yra visokių socialinių problemų, bet paprasti žmonės ten yra labiau išlaikę krikščionišką tikėjimą ir ant to pagrindo galima kažką gražaus statyti.
– Jūs jau bendravote su popiežiumi Pranciškumi – kokie Jūsų įspūdžiai?
– Jis labai šiltas žmogus. Mes jau buvome, pažįstami, pasveikino, sako: tu moki ispaniškai... Pabendravom trumpai, bet labai draugiškai, paskui kartu pavakarieniavom. Šiandien turėsime Šv. Mišias, o poryt (šeštadienį – red.) jau bus, sakyčiau, visų kardinolų darbo susirinkimas su popiežiumi, padėsime gražaus bendradarbiavimo pagrindus su Šv. Tėvu, Šv. Sostu.
– Kai kurie komentatoriai sako, kad buvo tikimasi jaunesnio popiežiaus. Kodėl pasirinktas šis garbaus amžiaus dvasininkas?
– Galiu pasakyti, kad žmogus yra pilnas energijos, kad tikrai labai pajėgus, o kiek metų jis dirbs, nuo Dievo rankos priklauso. Jis turi didelį patyrimą ir, manau, kartais reikalinga ir sveika turėti išmintingą, patyrusį žmogų, kad jis dvasingai mus vestų.
– Ko galima tikėtis iš popiežiaus jėzuito?
– Tai yra dvasios žmonės, palyginti šiuolaikiški, kiekvienas atsakingas už savo dvasinį gyvenimą, nes jų gyvenimas nėra toks bendruomeninis kaip kitų vienuolių. Jis yra labai išsimokslinęs. Jis pasirinko Pranciškaus vardą – tai aiškiai pasako, kad jis eina prie mažųjų, prie vargšų, o ne prie išmintingųjų.
