Šia studija arba A. Urbelio patirtimi ir gebėjimais jau antrą kartą pasikliovė Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“. Prieš dešimtmetį šio dizainerio sukurtas logotipas visai neseniai buvo pakeistas nauju. Jubiliejui besiruošiantis festivalis uždavė A. Urbeliui keletą klausimų.
– Kaip jau minėta, prieš 10 metų festivaliui „Kino pavasaris“ sukūrėte pirmąjį logotipą, o štai prieš keletą savaičių buvo pristatyta ir atnaujinta jo versija. Kodėl žinomam, rinkoje įsitvirtinusiam vardaženkliui reikia atsinaujinti, keistis? Ir kaip dažnai to reikia?
– Konkrečiai šiuo „Kino pavasario“ atveju, norėjosi pokyčių, kurie būtų logiški ir atitiktų dabartinius festivalio siekius. Prieš 10 metų, kai kūriau pirmąjį ženklą, – „Kino pavasaris“ buvo mažas lokalus festivalis, orientuotas į Vilniaus žiūrovą. Dabar tai yra tarptautinis renginys su daug programų, reprezentuojantis Lietuvą kituose tarptautiniuose kino forumuose, besireiškiantis kino industrijos srityje ir pan. Išplėstai koncepcijai reikėjo ir vizualinio atsinaujinimo, todėl su dideliu džiaugsmu ėmiausi šio projekto. Keistis reikia ne dažnai, o tada, kai ateina laikas.
– Kas pasikeitė grafinio dizaino srityje per tą dešimtmetį?
– Interneto pagalba viskas tapo globalu (tendencijos, siekiai, komunikacija), tad ir mes, grafinio dizaino specialistai, apsigyvenome post-globalioje eroje, t. y. iš naujo vėl ieškome unikalumo, gaivių netikėtų sprendimų, kurie yra priešpastatomi nesunkiai prognozuojamoms globalioms kryptims. Laikotarpis labai įdomus. Grafinis dizainas itin dinamiška specialybė, dėl ko man ji ir patinka.
– Ar žmonės greitai prisitaiko prie naujovių? Visuomet išlieka rizika, kas jei vartotojas neprisileis pokyčių. Klausimas – ar verta rizikuoti?
– Dizaineris visada apmąsto, kokius pokyčius ir kodėl siūlo. Ši profesija visuomet stovi progreso pusėje – dažnai tenka prisiimti vizionieriaus poziciją, daryti įžvalgas ir rizikuoti. Pokyčiai, be abejo, sukelia atgarsius visuomenėje, bet tokia jau ši profesija. Kūryba ir yra rizika. Ir tai yra šaunu.
– Kiek žinau, susisiekėte su „Kino pavasario“ vadovais ir pasiūlėte atnaujinti senąjį, taipogi jūsų kurtą logotipą. Ar tokia praktika yra įprasta? Ar dažniau patys žmonės kreipiasi į jus?
– Tiesa pasakius, tai buvo pirmas kartas mano karjeroje, kai pasisiūliau pats. Mano profesijoje tokia praktika nėra įprasta. Bet kažkaip labai jau norėjau ir nutariau surizikuoti.
Prieš dešimtmetį visuomenėje šiek tiek trūko optimizmo, tad norėdami jį įkūnyti rinkomės mielą, šiltą, pozityvų simbolį – saulytę su tamsintais akiniais. Dabar sprendėme jau visai kitas užduotis: reprezentuoti baltišką grafinį dizainą.
– Kokius reikalavimus išsikėlėte, ir prieš dešimtmetį, ir dabar, kurdamas logotipą kino festivaliui?
– Prieš dešimtmetį visuomenėje šiek tiek trūko optimizmo, tad norėdami jį įkūnyti rinkomės mielą, šiltą, pozityvų simbolį – saulytę su tamsintais akiniais. Dabar sprendėme jau visai kitas užduotis: reprezentuoti baltišką grafinį dizainą, tarptautiniame kontekste atspindėti mūsų geografinio regiono (Šiaurės Rytų Europos) grafikos kryptį, suteikti daugiau individualumo ir identiteto.
– Ar kuriant logotipą, kuris yra orientuotas į tarptautinę rinką, vyrauja kiti reikalavimai?
– Grafinis dizainas yra visiškai globali profesija „be sienų“. Visame pasaulyje grafiniam dizainui galioja tas pats neįkyrus reikalavimas – būti globaliai profesionaliu ir kažkuo unikaliu. Bent jau aš vadovaujuosi tokia nuostata.
– Ne vienas žmogus išreiškė pastebėjimą, kad naujasis „Kino pavasario“ logotipas primena Dovydo žvaigždę. Galbūt tokie sugretinimai nėra kenksmingi, o atvirkščiai – padeda įsiminti?
– Manau, kad tokie pastebėjimai yra grynai susiję su lokalios kolektyvinės pasąmonės veikimu, t. y. su tomis simboliu asociacijomis, kurios šiame areale egzistuoja kultūriškai. Specialiai tikrai nesiekiame jokių panašumų su plačiai žinomais simboliais.
– Kiek apskritai prekės, įmonės sėkmė priklauso nuo logotipo? Ar Lietuvoje žmonės tą svarbą suvokia ir noriai investuoja į įvaizdį?
– Bet kokio projekto sėkmė labai smarkiai priklauso nuo logotipo, nes tai yra vizualus, koncentruotas bet kokios įmonės ar prekės simbolis. Lietuvoje kaip ir visur – ši svarba, mano manymu, puikiai suprantama, o investuojama yra pagal galimybes. Į mane dažniausiai kreipiasi tie, kurie labai nori investuoti.
– Versle vyrauja posakis, kad „klientas visada teisus“. Ko gero, ginčas tarp dizainerio ir užsakovo (kuris neturi su dizainu nieko bendro) nėra retas reiškinys. Kiek leidžiate klientui „būti teisiam“?
– Įdomus klausimas. Šiuo metu globaliai situacija yra tokia, kad teisumo kriterijai bet kokiame ženklodaros projekte reguliuojami ne kliento ar dizainerio, o patvirtintos užduoties aprašymo. Projekto užduotyje ir būna surašyti tikslai ir kriterijai, kaip vertinti grafinį dizainą. Tiek klientas, tiek dizaineris bendru susitarimu laikosi tų užduoties teiginių. Todėl frazė „klientas visada teisus“ jau tampa maloniu antikvaru, kurį gali sau leisti tik labai turtingi užsakovai, kurie nori nusipirkti „buvimą visada teisiam“. Visus kitus dalykinius santykius reguliuoja profesionalus pragmatizmas.
– Skamba telefonas, vienas po kito į pašto dėžutę plaukia laiškai, kalendorius mirga nuo susitikimų – dažno sėkmingai karjeros keliu žengiančio žmogaus diena. Kokiais būdais priešinatės šiam beprotiškam tempui?
– Kadangi dažniausiai kuriu naujų prekinių ženklų koncepcijas, tai yra ilgalaikiai projektai. Tenka gyventi „metais į priekį“ nei aplinkiniai. Kadangi viskas būna dažnai suplanuota minėtam laikotarpiui – galiu sau leisti gyventi lėtu tempu. Paradoksas tas, kad gyvenu lėtai, bet greičiau už kitus.
