Nuo 1990 metų KTU gimnazijai vadovaujantis B.Burgis įsitikinęs, kad darbai pradedami ne nuo to galo. Nėra aišku, kaip atrinkti pedagogų tikrintojus, ką daryti, gavus vienokius ar kitokius testavimo rezultatus.
B.Burgis siūlo pirmiausia sukurti anoniminę mokytojo savęs įvertinimo programą. Pedagogas pats pamatytų, ar yra beviltiškas dirbti šį darbą, ar jam tik reikia pasitobulinti.
– Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis prabilo, kad turėtų būti tikrinamos ne tik mokinių, bet ir mokytojų žinios, t.y. pedagogų gebėjimas perteikti žinias turėtų būtų matuojamas ne tik formaliu dalyvavimu seminaruose, mokymuose, bet taip pat ir pagal mokinių žinias: jei mokinių žinios prastos, jų mokytojai turėtų tobulintis arba būti keičiami. Kaip vertinate tokią idėją? – 15min.lt paklausė B.Burgio.
– Pradedama ne nuo to galo. Pirmiausia padarykime, kad mokytojai galėtų patys save įvertinti ir suprasti, ko jie yra verti. Gal pamatys, kad yra visiškai netinkami ir patys pasitrauks. Reikia sukurti programą, kad kiekvienas galėtų pasitikrinti savo žinias tualete ar bet kurioje kitoje vietoje, kur niekas nemato, kad tik jie patys sužinotų savo galimybes.
Antra, kaip atrinkti tuos, kurie tikrins kitus? Kur rasti tokių neklystančių guru? Kokiais kriterijais remiantis jie būtų patys atrinkti? Jei jau kažkas būtų, kas mus tikrintų, tai jis turėtų stovėti dešimt kartų aukščiau už mus ir būtų dešimt kartų labiau patikrintas.
Trečia, ką būtinai reikia pasakyti ir apie ką diskutavome su Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininku Audriumi Jurgelevičiumi? Na, patikrino mokytoją, išsiaiškino, kad jo raštingumas beveik nulinis, tai kas toliau? Toliau jau Darbo kodeksą reikia keisti.
Reikia numatyti, kokiu straipsniu remiantis pedagogas bus atleistas, kas toliau bus daroma. Priešingu atveju, tai yra tik pinigų švaistymas. Patikrino – moka angliškai vidutiniškai, tai čia yra gerai ar blogai? Tai kam tikrinai? Svarbiausias klausimas yra – kas iš to, kas po to bus daroma.
Kas iš to? Na, patikrino mokytoją, išsiaiškino, kad raštingumas beveik nulinis, tai kas toliau? Darbo kodeksą tuomet reikia keisti.
– Ministras taip pat pabrėžia mokyklų vadovų svarbą ir atsakomybę. Esą net apie 30 proc. mokinių pasiekimų priklauso nuo mokymo įstaigos vadovo gebėjimų. Sutinkate su tuo?
– Iš karto paklausčiau, o kur įrodymai? Čia matematine statistika pagrįstas skaičius ar kokiais nors tarptautiniais tyrimais? Kaip aš, kaip vadovas, galėčiau pasakyti, kiek nuo manęs priklauso mūsų gimnazijos rezultatai? Nėra mechanizmo, kaip tą nustatyti.
– Svarstoma galimybė reglamentuoti mokyklų vadovų kadencijų skaičių, taip siekiant išvengti, kad tas pats žmogus vadovautų labai daug metų. Ar pritartumėte tokiam siūlymui?
– Ką reiškia vadovų rotacija? Ar tai reiškia, kad, pabuvęs mokyklos direktoriumi, jau nebegali būti jokios mokyklos direktoriumi, ar gali būti tik kitos mokyklos direktoriumi? Vėl ne nuo to galo pradedama. Pirmiausia turi būti atsakymas į klausimą: „Kas iš to?“ Jei vadovas blogas, ar Darbo kodeksas numato jį pakeisti kam nors pasakius – skyriaus vedėjui ar miestelio merui? Kas turi tą pasakyti ir kaip įrodyti, kad vadovą reikia arba nereikia keisti?
– Jūs manote, kad pradėti vykdyti gerai neapsvarstyti ministro siūlymai gali įnešti tik daugiau sumaišties, o ne naudos?
– Visiškai teisingai. Galima pateikti tokį pavyzdį. Aš visą pavasarį kovojau su ministerija, kad nebūtų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikros dešimtokams gimnazijoje. Ir pralaimėjau. Buvo ta patikra. Švietimo ir mokslo ministras interviu sakė, kad patikros visos bus savanoriškos, tačiau tai buvo privaloma patikra.
Man nepavyko padaryti, kad mes galėtume patys tikrintis. Ir kas iš to? Išmetėme kelis milijonus į balą. Niekas nebuvo nei pašalintas iš gimnazijos dėl blogų rezultatų, nei kas nors pakeista. Taigi tai yra daugiausia daroma tam, kad politikai parodytų, jog jie kažką dirba.
