Kunigas garsėja kaip griežtas abortų priešininkas, pastarosiomis dienomis dėl to susirėmęs su keliais Seimo nariais konservatoriais. Atsiimdamas Šv.Kristoforo statulėlę A.Narbekovas taip pat užsiminė, kad jeigu puoselėtume ir mylėtume kiekvieną užsimezgusią gyvybę, Vilnius jau turėtų milijoną gyventojų ir rastų savo vietą tarp didžiųjų Europos miestų.
Vis dėlto Kalėdų išvakarėse su juo kalbamės ne apie tai, o apie didžiųjų metų švenčių laukimą ir ką reiškia, kai tavo darbus įvertina kiti.
– Tapote Vilniaus miesto globėjo Šv. Kristoforo apdovanojimo laureatu. Ką jums toks įvertinimas reiškia?
– Tol, kol esame čia ir dabar, viskas turi reikšmę. Puikiai atsirenkame, kas yra laikina, o kas – amžina. Yra tie amžini dalykai, kurių negali paliesti, pačiupinėti. Tas vertybes mes labai mylime ir jas vertiname, jos yra daugiausia dvasinio pobūdžio. Bet tai, ką norime išreikšti, mums, kaip kūniškoms būtybėms, reikia ir pamatyti, paliesti, apglėbti. Aš manau, kad apčiuopiama išraiška to, ko negali pamatyti, yra labai svarbu.
Žmogui, ko gero, nėra blogiau, nei jei jo darbo apskritai niekas nemato, nepastebi ir neįvertina, turiu galvoje įvertinimą pačia geriausia prasme.
Tai, kad kažkas tave palaiko, kažkas tau padėkoja, manau, yra dar vienas ženklas, rodantis, kad eini geru keliu ir tą reikia daryti.
– Metai baigiasi, kokius didžiausius iššūkius teko per juos įveikti?
– Tie iššūkiai tol, ko gyvensime čia ir dabar, bus tie patys. Gal tik intensyvesnė buvo metų pabaiga dėl svarstomų projektų (svarstomas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas – red.past.).
Žmonės labai pavargsta abejodami. Yra žmonių, kurie abejoja, nuo kada gyvybė atsiranda, jie svarsto vienaip, paskui – kitaip. O kai nėra abejonės, yra labai lengva. Manau, kad čia nieko naujo nepasakysiu – tiesa yra viena, tik kai bandoma ją apeiti ar paneigti, galima sutrikti, susipainioti, galima suklysti.
Žmonės labai pavargsta abejodami. Yra žmonių, kurie abejoja, nuo kada gyvybė atsiranda, jie svarsto vienaip, paskui – kitaip. O kai nėra abejonės, yra labai lengva.
Bet jeigu tu tą tiesą suradai, niekas negali tavęs nuo jos atkratyti – joks kieno nors pasakytas žodis. Kartais tenka girdėti, kad esą kažkas kažką pasakė, emocijos paėmė viršų ir tada žmogus pakeičia savo nuomonę.
Bet tai kokia tuomet buvo ta nuomonė? Kokie įsitikinimai? Aš manau, kad yra dalykų, kurių niekas negali pakeisti. Kaip apaštalas Paulius sakė: „Kas gali mus atskirti nuo Kristaus meilės
– Su kokiomis mintimis pasitinkate Kalėdas?
– Kalėdos visada yra ta šventė, kai gali prisiliesti prie savo artimiausių žmonių, pajusti tą tikrumą, kad vis dėlto mes nesame paprasti žemės vabalėliai, o esame sukurti pagal Jo paveikslą, Jo panašumą.
Mes esame kviečiame kasdien tapti vis labiau žmonėmis, kažką daryti dėl kitų, dalintis ir tame atrasti džiaugsmą. Reikia dėkoti už tai, ką turime didžiausio, – už gyvybės dovaną. Dievui, savo tėveliams, tiems žmonėms, kurie padeda tą gyvybę puoselėti ir leidžia jai skristi.
– Ko palinkėtumėte visiems ir sau šių Kalėdų proga?
– Pirmiausia ir svarbiausia yra gyventi taikoje su savimi, nes tai, kas yra duota kaip Dievo dovana, o būtent sąžinė, yra tam, kad neeitume į kompromisus dėl įvairiausių tikslų.
Yra dalykų, kurie mums kaip silpnoms būtybėms gali nutikti iš silpnumo, bet linkiu, kad tai nebūtų daroma iš išskaičiavimo, apgalvotai, šaltakraujiškai ir siekiant kažkokių tikslų, kurie tikrai yra ne patys geriausi.
