Užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius leidiniui „Mano pasaulis“ pasakoja, kaip rengiamasi šiam Lietuvai itin reikšmingam įvykiui.
Lietuvos prioritetai
– Kurioms sritims Lietuva, pirmininkaudama ES, skirs didžiausią dėmesį?
– Pagrindinis prioritetas yra visa aprėpiantis ir sukuriantis kontekstą keturiems nacionaliniams siekiams įgyvendinti. Tai yra ES darbotvarkės tęstinumas. Pirmininkavimo pusmetį tęsime ir įgyvendinsime anksčiau pradėtas teisėkūros ir kitas politines iniciatyvas.
Vytautas Leškevičius: „Tai – ir visuomenės europėjimo šansas, nes Europą dar nepakankamai suvokiame kaip mūsų namus.“
Solidi turinio dalis bus susijusi su būsimos 2014-2020 m. daugiametės finansinės programos įgyvendinimą užtikrinsiančių teisės aktų priėmimu. Siekiama, kad dėl pačios programos pavyktų sutarti dar šiemet. Šiam politiniam sutarimui realizuoti reikės keliasdešimties reglamentų.
Tebesitęsiantys ekonominiai ir finansiniai sunkumai kai kuriose ES šalyse – irgi vienas iš dalykų, ką reikia turėti galvoje rengiantis pirmininkavimui. Mums gali tekti dorotis su šiuo sunkiu dalyku, irtis dar sunkesnėmis ekonominėmis sąlygomis. Natūralu, kad ekonominės krizės įveikai skiriama tiek daug dėmesio aukščiausiu lygiu. Pavyzdžiui, pastarajame ES vadovų susitikime buvo patvirtintas Augimo ir užimtumo paktas, padėsiantis Europos ekonomikoms sparčiau stotis ant kojų, drauge geriau pasirengti galimiems ekonominiams krestelėjimams.
Visa tai pagardinsime tuo, kas artėliau mūsų marškinių, bet anaiptol nesvetima ir kitoms šalims: išorinių sienų apsauga, energetika ir energetiniu saugumu, Rytų partneryste, ES Baltijos jūros regiono strategija. Šie keturi dalykai dažnai nurodomi kaip Lietuvos pirmininkavimo prioritetai. Jie bus visomis jėgomis ir priemonėmis įgyvendinami, tačiau esminis dalykas yra tvarkingas ir efektyvus europinės darbotvarkės palaikymas.
– Kokią dalį sudarys mums svarbiausi klausimai?
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vytautas Leškevičius |
– Kalbant apie šiaurietiškos orientacijos šalis, kokia ir mes esame, geras pirmininkas yra sąžiningas tarpininkas, nepamirštantis ir savo kiemo reikalų. Keturi nacionaliniai prioritetai nėra iš piršto laužti, nauji europinėje darbotvarkėje. Kalbame tik apie akcento stiprumą.
Pavyzdžiui, Rytų partnerystė yra kadaise sukurtas bendraeuropinis prioritetas. Dėl politinės padėties pietiniame ES perimetre būdavo skiriama daugiau dėmesio Pietų partnerystei. Kas, jei ne mes, turėtume smarkiau akcentuoti Rytų partnerystę, kurios vieni iš kūrėjų esame? Nešoksime su naujomis iniciatyvomis, mėginsime sustiprinti esančias bendraeuropinėje darbotvarkėje.
ES Baltijos jūros regiono strategija – pirmoji ES makro-regioninė strategija, naujas gilesnės Europos integracijos būdas, sutelkiantis aštuonias regiono ES nares siekti bendrų tikslų: švarinti mūsų Baltijos jūrą, sujungti regioną trūkstamomis infrastruktūros jungtimis transporto ir energetikos srityje, kelti regiono gerovę , – šalinant vidinės rinkos trukdžius, didinant konkurencingumą. Šią strategiją noriai įgyvendinsime, ji puikiai dera su bendraisiais Lietuvos užsienio politikos prioritetais – Šiaurės kryptimi bei vieningesnės, stipresnės Europos kūrimu. Kas, jei ne Baltijos šalys, imsis Baltijos reikalų?
Tai yra natūralu. Pavyzdžiui, energetikos srityje – esame energetinė sala. Šios padėties ištaisymas yra ne tik esminis mūsų užsienio ir saugumo politikos prioritetas. Jis akcentuojamas ir europinėje darbotvarkėje. Energetikos vidaus rinka turi būti sukurta po dvejų metų, 2015-aisiais nebeturi likti energetinių salų. Tai reiškia natūralų mūsų ir bendraeuropinių prioritetų sutapimą.
Kartais keliame drąsias iniciatyvas. Drąsa yra ne vaikiški akibrokštai, bet sustiprintas panaudojimas to, kas ir šiaip yra europinėje darbotvarkėje, o pirmiausiai – mūsų regiono ir šalies labui. Skamba gal kiek patetiškai, bet turime naudotis šia unikalia proga sustiprinti ES kelis dalykus, kurių kiti, po mūsų pirmininkaujantys, gal ir neregės kaip esminių prioritetų.
Rami žvaigždžių valanda
– ES yra didelis biurokratinis aparatas, todėl daug darbo tebus rutininis įvairių dokumentų svarstymas. Kuo mūsų pirmininkavimas galėtų įsiminti ilgesniam laikui?
– Pirmininkavimą sudaro dvi dalys: tai, kas regima (raudoni kilimai, prisistatymai, dovanos, pakilus ūpas, vizituojančių aukštų pareigūnų ir renginių skaičius, gerai įrengtos susitikimų ir posėdžių vietos, žinių apie mūsų darbus skleidimas), ir turinys, kuriam reikės kantrybės, derybinio sumanumo, lankstumo siekiant kompromiso, kietumo ginant mums esminius dalykus.
Geras pirmininkavimas visų pirma yra sklandus pirmininkavimas. Jis praslenka tarsi nepastebėtas. Po Lisabonos sutarties ES architektūra tapo sudėtingesnė. Sklandumas yra problemų sprendimas, bendro geriausio, bet ne žemiausio vardiklio radimas. Tai gali pastebėti su procesu susiję žmonės ir įvertinti profesionalai.
3000 – tiek įvairaus lygio susitikimų per pusmetį turės surengti Lietuva.
Dirbame, kad būtume įsiminti: kaip šalis, kuri moka nesišvaistydama, be pompastikos, oriai parodyti, kad yra moderni, kurianti, inovatyvi, bet drauge jauki Europos valstybė. Tai nelengva, bet turime idėjų ir – svarbiausia – stiprią, gerai motyvuotą kuriančią komandą.
Reikės išnaudoti galimybę, kad mus pozityviai pastebėtų visuomenės, žiniasklaida, politiniai ES narių ir institucijų lyderiai, kad matytų, jog Lietuva nėra kokia šlubčiojanti naujokė, o taip subrendusi, kad sugeba sklandžiai susitvarkyti.
Matomumas svarbus: prisistatymo renginiai kitose šalyse, Briuselyje, Strasbūre. Turime siekti padoraus šiaurietiško santūrumo, būti pastebėti, bet ne kaip švaistūnai, o sugebantys sukurti gerą produktą už mūsų finansinių pajėgumų leidžiamą kainą.
– Sakoma, kad pirmininkavimo pusmetis yra Lietuvos diplomatijos ir valstybės žvaigždžių valanda. Ar taip nekeliami nepagrįsti lūkesčiai?
– Žvaigždžių valanda nėra pompastika, raudoni kilimai ir trimitai, o rami, tiksli, kantri, gerai koordinuota europinės darbotvarkės tąsa.
Didysis uždavinys bus suderinti pompastikos siekį su ramiu, profesionaliu, nuobodžiu darbu. Nenoriu to lūkesčio nei sumenkinti, nei iškelti. Jis turi būti. Tai bus šansas pirmą sykį tokiu mastu solidžiai įsitvirtinti esminėje mums politinėje terpėje.
Vytautas Leškevičius: „Pirmininkavimas ES neliks nepastebėtas. Reikės apsčiai jėgų, kantrybės, sumanumo, visų supratingų žmonių pagalbos.“
ES yra vienas iš pasaulinės politikos subjektų, taigi, tuo pačiu įsitvirtiname pasaulinėje politikoje.
Pirmininkavimas ES neliks nepastebėtas. Reikės apsčiai jėgų, kantrybės, sumanumo, visų supratingų žmonių pagalbos. Visų pirma – žiniasklaidos, skleidžiant žinią apie pirmininkavimą Lietuvoje.
Tai yra mūsų šansas prisijaukinti Europą ir prijaukinti save prie Europos. Jaukinimasis vyksta aštuonerius metus, bet galime mikliai peršokti kelias pakopas, kad, nuvykus į atokesnę Lietuvos vietą, ES nebūtų ten, toli, Briuselyje.
Dėl to stengiamės važinėti ir kalbėtis toliau nuo Vilniaus, kuris jau pakankamai gavęs tarptautinio dėmesio, matęs renginių ir kartais pasispjaudo dėl triukšmų, transporto grūsčių. Tai yra pirmininkavimo dalis ir dalia nuryti kai kuriuos buitinius nepatogumus. Svarbiausia – kad ES taptų savesnė visur Lietuvoje.
– Danai neseniai baigtą pirmininkavimą palygino su juoda rugine duona: neįkvepianti, bet sveika. Gal žmonės nepastebės pirmininkavimo, bet naudos mums, kaip šaliai, bus daug?
– Lietuva nepirmininkaus sričiai, kuri tradiciškai ypač regima pasaulinėje arenoje, –ES užsienio ir saugumo politikai, už kurią atsakinga Europos išorinių veiksmų tarnyba.
Žinoma, pirmininkaujanti šalis ir „polisaboninėje“ Europoje vaidina ypatingą vaidmenį.
Mūsų iššūkis – krizė yra ne strateginio, karinio pobūdžio, o ekonominė ir finansinė. Sutinku su Lietuvos politikais, sakančiais, kad viešų debatų šia tema per maža. Jo trūksta ne tik Lietuvoje – vokiečiai skundžiasi debatų, kurlink žengia Europa, ką reiškia finansinė, ekonominė, fiskalinė sąjunga, kokios norėtume Europos, stygiumi. Tai nėra tiesioginis pirmininkavimo uždavinys, bet tokiame fone įvyks pirmininkavimas. Šie dalykai dar nesuguls į rutinines juodos ruginės duonos pavidalo teisėkūros iniciatyvas.
Kalbant apie pirmininkavimo sveikatą – tai mobilizuoja, užgrūdina, yra šansas padaryti šalį labiau matomą ir patikimą. Patikimumas nėra tuščia frazė, jį galima, tegu netiesiogiai, išversti į reitingus, skolinimosi palūkanų normas. Tai – ir visuomenės europėjimo šansas, nes Europą dar nepakankamai suvokiame kaip mūsų namus. Tai – ir šansas sustiprinti šalies vidinę sveikatą, viduje mobilizuoti visuomenę, politinę klasę, keliems tūkstančiams žmonių įgyti unikalios vadovavimo sunkioms deryboms patirties. Tai liks kaip skiepas ateities darbams tiek viduje, tiek tarptautinėje arenoje.
 |
| BFL nuotr./Europos Parlamentas |
Lietuvos įvardytos pirmininkavimo ES prioritetinės sritys
* Ekonominio augimo, finansinio tvarumo darbotvarkė
* Energetinis saugumas
* ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas
* Rytų partnerystė
* Veiksminga ES išorės sienų apsauga
Pirmininkavimas ES Tarybai
Lietuva Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus 2013 m. antrą pusmetį. Kiekviena ES narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja daugumai Tarybos sudėčių (įvairių sričių ministrų susitikimams), jos darbo grupėms ir komitetams.
Per 6 mėnesius organizuojama apie 3000 susitikimų, iš kurių apie 200 vyksta pirmininkaujančioje šalyje, likusi dalis – Briuselyje ir Liuksemburge.
Pirmininkaujanti šalis atstovauja ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis, ypač Europos Komisija ir Europos Parlamentu.
Ji laikosi nešališkumo principo, veda diskusijas ir pirmininkauja posėdžiams, siekdama kuo platesnio sutarimo, įsiklausyti į kiekvienos valstybės ir kitų ES institucijų nuomones, jų pagrindu formuoja kompromisinius pasiūlymus.
Didžioji dalis darbotvarkės paveldima (daugelis klausimų yra tęstiniai), tačiau galima ją koreguoti pagal sau nacionaliniu lygmeniu svarbią problematiką.
Lietuva pirmininkaus sudėtingu etapu: paskutinį pusmetį prieš Europos Parlamento rinkimus, EK darbo ciklui artėjant prie pabaigos. 2013 m. liepos 1 d., kai perimsime pirmininkavimą, ES nare taps Kroatija. Tikimasi, kad į naują etapą pereis derybos dėl Islandijos narystės.
Per pusmetį Lietuvoje įvyks apie 200 aukšto lygio susitikimų, ekspertų lygmens konferencijos. Pirmininkaujančią šalį aplanko per 30 tūkst. svečių.
Pirmininkavimo biudžetas – 214 mln. Lt, kuriuos ketinama naudoti kuo efektyviau, pavyzdžiui, visus vienodo lygmens renginius siekiama organizuoti tose pačiose vietose.
