(ANGLIJA.today pokalbis su ambasadore vyko atvira diskusine forma)
– Šiais metais minime 97-ąsias Lietuvos Valstybės atkūrimo metines. Kiekvienas Vasario 16-osios minėjimas yra savaip įsimintinas ir ypatingas, vis dėlto, kuo šių metų šventė yra kitokia, lyginant su ankstesniais minėjimais?
– Kaip ir kiekvienas Vasario 16-osios minėjimas, šių metų minėjimas yra išskirtinis. Šių metų Lietuvos valstybės atkūrimo metines norėjome paminėti kiek kitaip nei įprasta. Taip sutapo, kad šių metų vasario 8-10 dienomis Londone su darbo vizitu viešėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių delegacija, vadovaujama Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės. 97-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių proga Londono St. Peters bažnyčioje surengėme koncertą, kuriame dalyvavo Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ir koncertuojantys talentingi klasikinės muzikos atlikėjai: operos solistė Justina Gringytė, pianistai Rimantas Vingras, Jelena Makarova, Aretas Botyrius bei klarnetininkas Antanas Makštutis.
Netrukus, 2018 metais, minėsime ypatingas, 100-ąsias Lietuvos Valstybės atkūrimo metines. Lietuvoje jau vyksta pasirengimo darbai. 2018 metais Lietuva, Latvija ir Estija bus Londono knygų mugės specialiosios viešnios. Norime labai gerai pasirodyti šiame renginyje – ieškome leidėjų ir vertėjų lietuviškoms knygoms, kurios bus pristatytos knygų mugėje. Ieškome vietinių leidėjų, kad į anglų kalbą išverstos lietuviškos knygos būtų platinamos per vietinių leidėjų ir knygynų tinklą.
– Tarpukariu, formuojantis tik ką atsikūrusiai Lietuvos valstybei, Vasario 16-osios šventė skiepijo Lietuvos žmonėms tam tikrą pilietinį sąmoningumą, didžiavimąsi atkurtos valstybės pasiekimais. Sovietinės okupacijos metais, lietuvių išeivijos švenčiama Vasario 16 diena, buvo tarsi savitas priminimas pasauliui apie okupuotos Lietuvos valstybingumą, tam tikra žinia, kad Lietuva vis dar gyva. Kuo ypatinga Vasario 16-osios šventė dabartinėje Lietuvoje – juk Lietuva jau yra įsiliejusi į tarptautinę bendruomenę, tapusi pilnateise įvairių tarptautinių organizacijų nare, o Lietuvos piliečių sąmoningumo lygis gana aukštas?
– Kaip ir anksčiau, valstybingumo skiepijimas ir pilietinės visuomenės ugdymas išlieka svarbiausiais Vasario 16-osios šventės uždaviniais. Šie uždaviniai buvo svarbūs prieš 25 metus, kai buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas, jie išlieka svarbūs ir dabar. Lietuvos valstybingumas buvo ne tik atkurtas, daug ką reikėjo sukurti iš naujo, pavyzdžiui, diplomatinę tarnybą, krašto apsaugos sistemą...
Kaip ir anksčiau, valstybingumo skiepijimas ir pilietinės visuomenės ugdymas išlieka svarbiausiais Vasario 16-osios šventės uždaviniais.
Galima sakyti, kad šiuo metu Lietuvos valstybingumo kūrimo procesas yra teoriškai baigtas – turime funkciuojančias institucijas, veikiančią demokratiją, tačiau žinome, jog šis „procesas“ apima ne tik apčiuopiamus dalykus. Tai ir emocinis santykis su savo valstybe, ir vidinė moralinė laikysena, tai juk ir kolektyvinė jausena. Kai kurie Jungtinėje Karalystėje metus pagyvenę lietuviai pamiršta gimtąją kalbą, nenori turėti nieko bendro su Lietuva ir siekia kuo giliau integruotis į britišką visuomenę, tačiau šie žmonės nesusimąsto, kur yra jų šaknys. Taip, į Jungtinę Karalystę atvykę lietuviai privalo integruotis, priimti vietinės visuomenės taisykles, tačiau taip pat nepamiršti, kad jų šaknys yra Lietuvoje. Džiaugiuosi, jog didelė dalis Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės yra sąmoninga ir leidžia savo vaikus į šeštadienines ir sekmadienines lietuviškas mokyklėles, jų turime virš 40. Šios mokyklėlės yra labai svarbios, nes vaikai penkias dienas per savaitę lankydami angliškas mokyklas, augdami ir bendraudami angliškoje aplinkoje gali labai greitai pamiršti lietuvių kalbą. Ačiū tėvams, leidžiantiems savo vaikus į lietuviškas mokyklėles ir lietuvių kalbos mokytojams, užsiimančiais su šiais vaikais. Lietuvių kalbos išlaikymas, pilietiškumas ir meilė Tėvynei – tai ne tuščios sąvokos.
– Tarp išeivių vis dažniau girdima nuomonė, kad lietuviams pats metas įsteigti lietuvišką mokyklą Londone. Šiuo metu Jungtinės Karalystės sostinėje daugiausiai veikia ikimokyklinio arba pradinio ugdymo lietuviškos švietimo įstaigos. Gal artimiausiu metu Londono lietuviai galės tikėtis pilnavertės, vidurinį išsilavinimą suteikiančios lietuviškos švietimo įstaigos?
– Ši idėja būtų svarstoma, jei susidarytų pakankamas skaičius mokinių. Didžiausia problema yra ta, kad šiuo metu lietuviškos mokyklėles yra pasklidusios po visą Jungtinę Karalystę. Pusė šių mokyklėlių yra Londone, tačiau kyla klausimas ar užtektų mokinių užpildyti kiekvieną lietuviškos vidurinės mokyklos klasę.
Jei kalbame apie lietuvišką vidurinę mokyklą visai Jungtinei Karalystei, tuomet reikėtų svarstyti ir mokinių bendrabučio statybos klausimus. Žinoma, apie lietuviškos vidurinės mokyklos Londone steigimą galima galvoti, tačiau, kol kas nejaučiame, jog šiam sprendimui jau atėjo reikiamas metas, tačiau, jei lietuviškos vidurinės mokyklos iniciatyva kiltų iš mokinių tėvų, mielai svarstytume šį klausimą ir bandytume jį įgyvendinti.
Turime sau labai aiškiai atsakyti į šį klausimą, kad tikrai verta steigti visiškai lietuvišką mokyklą Londone.
Kalbant apie kitų užsienyje esančių gimnazijų patirtį, pastebėtina, kad, pavyzdžiui, Hiutenfeldo miestelyje (Vokietijoje) esanti lietuviška Vasario 16-osios gimnazija, yra privati gimnazija, bet Lietuvos valstybė šią gimnaziją itin smarkiai remia. Vasario 16-osios gimnazija iš esmės yra Lietuvos valstybės išlaikoma gimnazija. Retkarčiais Lietuvoje pasigirsta balsų, abejojančių šios gimnazijos finansavimo tikslingumu, ar verta toliau išlaikyti šią gimnaziją? Turime sau labai aiškiai atsakyti į šį klausimą, kad tikrai verta steigti visiškai lietuvišką mokyklą Londone.
– Ar Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė aktyviai švenčia Vasario 16-ąją, o gal emigravę iš Lietuvos tautiečiai nebemato tikslo švęsti Lietuvos valstybingumo atkūrimo, juk daug vietinių lietuvių savo ateitį jau susiejo su Jungtine Karalyste? Kokios yra Jungtinės Karalystės lietuvių Vasario 16-osios šventimo tradicijos?
– Vasario 16-osios minėjimuose visada būna laikomos Šv. Mišios lietuvių kalba. Londone Šv. Mišios laikomos lietuviškoje šv. Kazimiero bažnyčioje, kurioje vos telpa visi norintys dalyvauti. Po Šv. Mišių Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė (JKLB) rengia minėjimą, kuriame šokama, dainuojama, skaitomi eilėraščiai (šiais metais Lietuvos Valstybės atkūrimo metinių proga vasario 15 d. 12 val. Londono lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčioje bus laikomos Šv. Mišios už Lietuvos valstybę. Nuo 15 val. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė Valstybės atkūrimo dieną minės 154 Holland Park Ave, London, W11 4UH. Vasario 16 d. 10:30 val. lituanistinė mokykla „Mano pirmieji mokslai“ kartu su Barkingo ir Dagenhamo rajono Taryba kviečia kartu iškelti Trispalvę ir giedoti Tautišką giesmę savivaldybės rotušės skvere. Vasario 14 – 15 d. Valstybės atkūrimo dieną minės ir Oksfordo lietuvių bendruomenė. Plačiau apie išvardintus renginius skaitykite ambasados „Facebook“ paskyroje. – red. past.).
Šios nusistovėjusios Vasario 16-osios minėjimų tradicijos išlieka gyvos ir toliau. Jungtinės Karalystės regionuose vietinės lietuvių bendruomenės turi savo šventimo tradicijas.
– Vis labiau populiarėja „globalaus lietuviškumo“ sąvoka, pagal kurią užtenka puoselėti lietuvišką kultūrą, jaustis lietuviu, nebūnant Lietuvos piliečiu. Jūsų nuomone, ar įmanomas ilgalaikis, gyvybingas užsienio lietuvių tautiškumas, esantis atskirai nuo valstybingumo, juk Lietuvoje vis dar neišspręsta dvigubos pilietybės problema?
– Manau, kad svarbiausia, kaip svetur gyvenantis žmogus pats jaučiasi – ar jis jaučiasi lietuviu, ar ne? Tai yra pagrindinis kriterijus, o ne lietuviškas pasas. Jei į Jungtinę Karalystę išvykęs lietuvis kalba tik angliškai ir nebenori turėti jokių reikalų su Lietuva, siekia kuo greičiau integruotis į britų visuomenę, žinoma, toks žmogus nesijaus lietuviu, net ir turėdamas lietuvišką pasą. Aišku, turėti lietuvišką pasą yra labai smagu – su juo lietuviai gali laisvai keliauti po Europos Sąjungą (ES), kitose šalyse lietuviško paso savininkus gina ir globoja visų ES valstybių diplomatinės atstovybės. Tikriausiai, galima sakyti, kad buvimas Lietuvos piliečiu ir lietuviu idealiu atveju sutampa, tačiau nebūtinai. Užsienyje gyvenantys lietuviai dėl įvairių priežasčių gali priimti kitos šalies pilietybę, bet ir toliau širdyje jaustis lietuviais, puoselėti lietuvybę.
– Prieš kelerius metus Kembridžo universiteto Lietuvių bendrijos prezidentas Ignas Budvytis teigė, kad šiuolaikiniame pasaulyje lemta dominuoti „globaliems lietuviams“ – lietuviams atvirai besidalijantiems savo idėjomis, nebijantiems naujovių, įsiliejantiems į įvairias tarptautines rinkas. Kita vertus, pasak komunikacijų teoretiko, profesoriaus Arūno Augustinaičio, pastebimos ir tam tikros neigiamos tendencijos – Lietuva nespėja į globalių pokyčių traukinį, pastebimas tam tikras Lietuvos „provincialėjimas“. Esą Lietuva tampa Vakarų pakraščiu. Kaip manote, ko Lietuvai reikia, siekiant sparčiau pasivyti Vakarų valstybes?
– Manau, kad globalėjimas yra neišvengiamas, norime mes to ar ne. Lietuva negali išvengti globalių procesų. Svarbu kaip patys lietuviai save suvokia globaliuose procesuose. Pavyzdžiui, Pasvalyje gyvenantis verslininkas, gali sukurti produktą ir internetu jį pristatinėti visame pasaulyje. Šiuo atžvilgiu irgi labai svarbu, kaip Lietuvoje sukurtas bus pristatytas užsienyje – ar ant jo bus užrašyta „Made in Lithuania“ (pagaminta Lietuvoje), ar „Made in EU“ (pagaminta ES), o gal visiškai nieko.
Kalbant apie tai, kiek lietuvių tauta yra atvira pasauliui, jo naujovėms, galima rasti įvairių argumentų. Pavyzdžiui, prekybos srityje Lietuva yra viena iš atviriausių valstybių pasaulyje, todėl prekybos apyvarta su užsienio šalimis sudaro 120 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvių tautai kartais būdingas užsispyrimas ir nenoras priimti naujoves, ypač kai kalbama apie vidinius Lietuvos reikalus. Taip buvo su skalūninėmis dujomis, kai suveikė principas „čia mano kiemas, neleisiu jo teršti ir nuodyti“. Kitas klausimas, kiek lietuviškas uždarumas, įvairių naujovių atžvilgiu, yra spontaniškas, o kiek sąmoningai skatinamas išorinių jėgų. Šį klausimą sau galėtų užduoti nacionalistinės partijos, ar jų šūkiais bei lozungais sėkmingai nepasinaudoja išorinės jėgos, ar šios partijos, sąmoningai ar nesąmoningai, netampa tik įrankiu išorinių jėgų rankose?
Mes stengiamės patekti Lietuvą kaip inovatyvią, atvirą pasauliui ir geros gyvenimo kokybės šalį (2012 m. tarptautinis žurnalas „International Living“ paskelbė studiją apie gyvenimo kokybę visame pasaulyje. Šioje studijoje kiekviena šalis yra įvertinta pagal tai, kaip lengva ar sunku joje gyventi. Lietuva tyrime užėmė garbingą 22-ąją vietą, nurungdama tokias šalis kaip Čekija ar Jungtinė Karalystė. Reitingas buvo sudarytas įvertinus 9 skirtingus kriterijus – pragyvenimo kainos, kultūros ir laisvalaikio galimybės, aplinka, klimatas ir kitus. – red. past.).
– Kaip Lietuvą (globaliai ar provincialiai) suvokia Jungtinės Karalystės valdžia ir jos gyventojai?
– Britai Lietuvą suvokia kaip Baltijos šalių regiono dalį. Britai aiškiau suvokia ne Lietuvą, o regioną. Apie Baltijos šalis žinoma, kad jos yra išsivadavusios iš sovietinės okupacijos, pasak britiško supratimo – „naujos“ valstybės. Jiems ganėtinai sunku suvokti Lietuvos valstybingumo istoriją. Jungtinės Karalystės gyventojų, pamenančių Lietuvos valstybingumą tarp dviejų pasaulinių karų, yra likę labai nedaug, o britų kartos, gimusios ir užaugusios po II Pasaulinio karo, įsivaizduoja, kad buvo Sovietų Sąjunga ir taškas (Ambasadorės balse jaučiama ironija – red. past.). Nuolat tenka aiškinti, kad Lietuvos valstybė yra susikūrusi net ne tarpukariu, o beveik prieš 1 000 metų. Istorinio Lietuvos valstybingumo plačioji britų visuomenė nežino, todėl, kai organizuojame kokius nors renginius, pabrėžiame, Lietuvos sąsajas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, siekiant parodyti, kad Lietuva – sena, gilias tradicijas turinti Europos valstybė.
Istorinio Lietuvos valstybingumo plačioji britų visuomenė nežino, todėl, kai organizuojame kokius nors renginius, pabrėžiame, Lietuvos sąsajas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, siekiant parodyti, kad Lietuva – sena, gilias tradicijas turinti Europos valstybė.
Apskritai, britams visos Vidurio ir Rytų Europos šalys yra naujos. Šias šalis jie taip ir vadina „New Europe“ (Naujoji Europa). „Naujoji Europa“ britams – neatrasta Europos dalis, jie vis dar bando suprasti „Naujosios Europos“ valstybes. Šis požiūris atsispindi ir britiškame mentalitete – „Naujoji Europa“ dar kartais vadinama „Besiformuojančia Europa“ (angl. Emerging Europe).
Reikia pabrėžti, kad Jungtinė Karalystė Europos valstybes vertina per savo išskirtinumą. Jungtinė Karalyste yra sala, kuri Europą suvokia kaip kontinentą, kuriame viskas vyksta kiek kitaip. Dar yra Tautų Sandraugos (angl. Commonwealth of Nations) valstybės – buvusios Jungtinės Karalystės kolonijos. Taip pat dar yra ES formatas, kurį britai pripažįsta, bet nebūtinai labai mėgsta.
Nenuostabu, kad per šią painią valstybių hierarchiją tikram britui pabandyti suvokti, kas gi yra tos Baltijos šalys, yra gana sunku, todėl jos priskirtos naujoms, dar vis atrandamoms valstybėms. Šiuo atžvilgiu labai svarbu, kokias žinias Lietuva ir už jos ribų gyvenantys lietuviai skleidžia britams apie savo šalį. Britų visuomenėje kol kas nėra susiklosčiusio vieningo Lietuvos įvaizdžio, todėl būtina formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį. Lietuvoje apsilankę britai lieka sužavėti mūsų architektūra, kultūra, žmonių svetingumu. Galima teigti, kad Lietuvoje viešintys britai būna maloniai nustebinti.
Kita vertus, į Lietuvą nenuveši visų britų, todėl labai svarbus Lietuvos įvaizdžio kūrimas. Manau, kad Lietuvos įvaizdžio formavimui, pavyzdžiui, versle, perspektyviausios yra nišinės sritys: lazerių, puslaidininkių gamyba, nanotechnologijos ir panašios sritys. Propaguodama naująsias technologijas Lietuva britų sąmonėje įsitvirtina kaip moderni, šiuolaikinė valstybė. Britai žavisi Lietuvoje vyraujančiomis šiaurietiško, minimalistinio dizaino tendencijomis, stebisi, kad Lietuvoje yra gerų džiazo muzikos kolektyvų ir panašiai. Lietuva turi visą programą, skirtą savo įvaizdžio pristatymui potencialiems turistams, turistines keliones organizuojančioms kompanijoms. Šia programa siekiama įtraukti Lietuvą į „Naujosios Europos“ maršrutus, kad per kelias valstybes keliaujantys britai galėtų ją aplankyti. Britams, pasižymintiems regioniniu mąstymu, lengviau aplankyti kelias „Naujosios Europos“ valstybes, pavyzdžiui, Baltijos šalis, tačiau pabuvoję šiose šalyse britai labai nustemba, kad trys mažos, kaimyninės valstybės gali būti tokios skirtingos. Regioninis britų požiūris yra gana palankus Lietuvai, nes Lietuvos kaimynė Estija visame pasaulyje yra išpopuliarinusi šiuolaikinės „elektroninės Estijos“ (angl. e-Estonia) įvaizdį, o britams visos Baltijos šalys tada asocijuojasi su technologiškai pažangių valstybių įvaizdžiu (Lietuvos pažanga interneto plėtroje yra gana akivaizdi – britų žiniasklaidoje paviešinti faktai, kad tarp 33 Europos valstybių sostinių, pagal interneto ryšio infrastruktūros plėtrą ir interneto ryšio spartą, Londonas užėmė tik 26 vietą, o Vilniui atiteko 3 vieta – red. past.).
Kalbant apie britiškų institucijų darbuotojų požiūrį į Lietuvą, pažymėtina, kad valstybinėse įstaigose dirbantys žmonės priversti daugiau keliauti, todėl didelė tikimybė, kad jie jau lankėsi Lietuvoje. Kita vertus, pasitaiko valstybinių institucijų darbuotojų, kurie Lietuvoje yra buvę prieš 15-20 metų, todėl jiems reikia labai ilgai aiškinti apie šalyje įvykusius pokyčius. XX a. 10-dešimtmetyje Lietuvoje viešėję britai tuometinę Lietuvą matė kaip atsilikusią II-ojo bloko (sovietų dominuojamo pasaulio) šalį ir nebegali atpažinti Lietuvos, kai apsilanko joje dabar. Britams labai svarbu vizualiai pamatyti Lietuvos pažangą, kad galėtų ją įvertinti.
Lietuvos įvaizdžio britų visuomenėje skiepijimas yra tęstinis darbas, nenutrūkstantis procesas. Manau, kad šis procesas dar tęsis ilgus metus.
– Kokią Lietuvą matote po keliolikos ar keliasdešimties metų? Ko palinkėtumėte viso pasaulio lietuviams Vasario 16-osios proga?
– Įsivaizduoju nepriklausomą Lietuvą. Nepriklausomybė – esminis veiksnys, užtikrinantis Lietuvos valstybingumo tąsą. Valstybė, kuri turi teisę gyvuoti, gyvuos ir po kelių dešimtmečių. Noriu palinkėti, kad ateities Lietuva būtų klestinti valstybė, kad į Lietuvą grįžtų kuo daugiau emigravusių lietuvių, o nenorintys ar negalintys grįžti puoselėtų lietuvybę, išlaikytų glaudžią jungtį su Lietuva. Linkiu, kad Lietuva būtų atvira pasauliui, tačiau kartu išlaikanti savo tapatybę valstybė.
Mūsų skaitytojams pateikiame sutrumpintą ir supaprastintą intervių versiją – red. past.).
