Antradienį skiriamuosius raštus Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai įteikęs diplomatas interviu BNS teigė, kad per Lietuvos pirmininkavimą ES tikimasi santykių suaktyvinimo, tačiau dar nenuspręsta, kas atstovaus Baltarusijai rudenį Vilniuje vyksiančiame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime.
– Kokius klausimus aptarėte su Baltarusijos prezidentu?
– Savo kalbą skiriamųjų raštų teikimo proga, kurioje dalyvavo dvylikos šalių ambasadoriai, Baltarusijos prezidentas pradėjo nuo Lietuvos, paminėdamas mūsų šalių istorinę kaimynystę bei šiandienos ryšius verslo, tranzito ir kitose srityse, taip pat būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES, kurio metu tikimasi Baltarusijos ir ES santykių suaktyvinimo. Šias temas trumpai aptarėme ir po ceremonijos vykusiame neformaliame pokalbyje.
– Lietuvoje šį rudenį vyks ES Rytų partnerystės susitikimas. Ar jau aišku, kas į jį bus kviečiamas iš Baltarusijos pusės? Kokių rezultatų tikimasi susitikime?
– Per visus savo pirmuosius susitikimus Minske kalbėjausi apie būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES ir Rytų partnerystę. Šios temos svarbios Baltarusijai, juk ES yra svarbiausia jos prekybinė partnerė. Pačioje Rytų Partnerystės programos pradžioje parengėme bendrų Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos pasiūlymų sąrašą – nuo energetikos, transporto, aplinkosaugos iki bendro kultūros paveldo. Taigi Rytų partnerystė atitinka ir istorinę europietiškąją mūsų valstybių tradiciją, ir šios dienos bendradarbiavimo poreikius.
Baltarusijos atstovai – ir valdžios, ir pilietinės visuomenės – bus kviečiami į Rytų partnerystės renginius Lietuvoje, kurių vyks ne vienas. Lietuva suinteresuota kuo platesniu Baltarusijos įsitraukimu į šią programą – sienų apsaugos, transporto, jaunimo mainų, pilietinės visuomenės stiprinimo ir kitose srityse. Tai ir yra šios programos turinys, o jos rezultatai – laisvos prekybos ir laisvo žmonių judėjimo plėtra, bendrų projektų įgyvendinimas – priklauso nuo abiejų pusių politinės valios ir pastangų.
Kas atstovaus Baltarusijai svarbiausiame Rytų Partnerystės renginyje – Viršūnių susitikime – kol kas nenuspręsta. Tai bus bendras ES sprendimas, dėl kurio šiuo metu tariamasi, jis priklausys ir nuo bendro Baltarusijos santykių su ES konteksto. Lietuvai kaip būsimai ES pirmininkei ir Baltarusijos kaimynei šiuo atveju tenka aktyvios mediatorės vaidmuo, taip pat kaip ir sprendžiant kitus aktualius mūsų pirmininkavimo klausimus.
Užtenka suktis užburtame rate, reikia judėti į priekį – juk pasaulis nestovi vietoje.
– Ar galima tikėtis permainų dvišaliuose Lietuvos – Baltarusijos ir ES-Baltarusijos santykiuose? Kokios galimybės atnaujinti dialogą?
– Dialogas vyko ir vyksta, tačiau jo lygis ir intensyvumas priklauso nuo daugelio faktorių. Pastaruoju metu bendra dvišalių santykių ir ES – Baltarusijos kontaktų atmosfera yra pozityvesnė, negu prieš kurį laiką. Reikėtų tai išnaudoti ir judėti į priekį, nes buvusi "sąstingio" situacija nebuvo naudinga nei valdžios, nei pilietinės visuomenės atstovams abejose sienos pusėse – bendradarbiavimo erdvė darėsi vis mažesnė. Užtenka suktis užburtame rate, reikia judėti į priekį – juk pasaulis nestovi vietoje.
Aukšto lygio politinio dialogo atnaujinimas su ES priklauso nuo Baltarusijos pusės veiksmų sprendžiant politinių kalinių paleidimo ir aktualius žmogaus teisių bei demokratijos klausimus. Tikimės, kad šis dialogas bus atnaujintas, dedame daug diplomatinių pastangų, kad tai pavyktų. Pozityvūs poslinkiai šioje srityje atvertų daug naujų bendradarbiavimo galimybių.
– Kokios perspektyvos palengvinti vizų režimą tarp ES ir Baltarusijos?
– ES dar 2011 metų birželį yra pateikusi Baltarusijai pasiūlymą pradėti derybas dėl vizų režimo liberalizavimo. Kol kas šios derybos nėra pradėtos. Kol nėra susitarimo dėl vizų režimo palengvinimo Baltarusijos piliečiams, ES valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos, ambasados ir konsulatai taiko visus Šengeno kodekse numatytus lankstumus išduodant vizas. Pavyzdžiui, Lietuvos ambasada Minske ir Generalinis konsulatas Gardine apie 25-30 proc. vizų išduoda nemokamai – vaikams, sportininkams, kultūros žmonėms, nevyriausybinių organizacijų atstovams. Taipogi tikimės, kad Baltarusijos pusė artimiausiu metu pradės praktinį dvišalio susitarimo dėl palengvinto piliečių kelionių susitarimo įgyvendinimą, kuris turėtų palengvinti sienos kirtimą daugiau kaip milijonui žmonių. Pastaruoju metu girdime pozityvių signalų šiuo klausimu.
– Kokia situacija šiuo metu yra dėl Astravo atominės elektrinės projekto greta Lietuvos sienos?
– Kiekviena valstybė turi teisę pati pasirinkti savo energetinės sistemos plėtros kryptis, bet tuo pačiu ir pareigą atsižvelgti į teisėtus kaimyninių šalių interesus, įvertinti visas galimas grėsmes. Poveikio aplinkai klausimai Astravo AE projekte mūsų požiūriu tebelieka atviri. Visuomet pabrėžėme tolesnio dialogo tarp suinteresuotų institucijų svarbą. Keldami šiuos klausimus, akcentuojame, kad tai tuo pačiu ir skaudžią patirtį turinčios Baltarusijos, ir viso regiono gyventojų saugumo rūpestis.
– Kaip apibūdintumėte dvišalius verslo ryšius tarp Lietuvos ir Baltarusijos?
– Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apimčių, investicijų ir tranzito srautų dinamika pastaraisiais metais yra įspūdinga, jau kelerius pastaruosius metus auganti dviženkliais skaičiais. Svarbu, kad tai yra "dviejų juostų gatvė" – auga ir importas, ir eksportas, Lietuvą ir Baltarusiją kerta Rytų – Vakarų transporto koridoriaus krovinių srautai, aktyviai investuojama abiejose sienos pusėse.
Lietuvos verslui Baltarusija –neblogai pažįstama, geografiškai artima, pakankamai didelė rinka. Baltarusijos verslui Lietuva – jau įvertintų ir kokybiškų produktų gamintoja, vartai į ES ekonominę erdvę, patikimas logistikos ir transporto partneris. Baltarusijos krovinių siuntėjai pabrėžia itin aukštą Lietuvos transporto ir logistikos kompanijų paslaugų kokybę ir konkurencingą kainą.
Džiaugiamės, kad aktyviai bendradarbiauja asocijuotos abiejų šalių verslo struktūros – pramonininkų ir darbdavių konfederacijos, neseniai įkurta Lietuvos ir Baltarusijos verslo taryba. Klaipėdoje rengiamas tradicinis jau IX Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumas turėtų tapti gera galimybe aptarti tolesnę verslo plėtrą ir kylančias kliūtis, kurių vis dar pasitaiko.
– Ar Lietuvai kelia nerimą planuojamos „Zapad 2013“ karinės pratybos? Ar tikimasi kvietimo joms stebėti?
– Bet koks karinės galios demonstravimas kaimynystėje verčia nerimauti, ypač kai trūksta informacijos ir bendradarbiavimo. Tikimės, kad bendrose Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose „Zapad 2013“, kaip ir kitose Baltarusijos teritorijoje vykstančiose pratybose, bus vengiama agresyvių scenarijų. Taip pat tikimės, kad laikantis visų tarptautinių susitarimų ir įsipareigojimų bus kviečiami ir tarptautiniai stebėtojai, tarp jų ir iš Lietuvos.
– Į Lietuvą trečiadienį atvyksta Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius. Ko tikimasi iš šio vizito?
– Baltarusijos premjeras atvyksta Lietuvos pramonininkų konfederacijos kvietimu. Jis lankysis tradiciniame Lietuvos – Baltarusijos verslo forume Klaipėdoje, kur bus aptartas platus dvišalio ekonominio bendradarbiavimo spektras – nuo dvišalės prekybos, investicijų iki transporto ir aplinkosaugos. Lietuvos verslo atstovai nori iš pirmų lūpų išgirsti informaciją apie investicinį klimatą Baltarusijoje, šioje šalyje ir jos kaimynystėje vykstančius ekonominius procesus ir galimą jų įtaką dvišalių ryšių plėtrai, perspektyviausias bendradarbiavimo kryptis. Verslo forumas – tai ir gera galimybė valdžios bei verslo atstovams kartu ieškoti kelių spręsti probleminius klausimus, tokius kaip eilės pasienyje ar nepakankamai išplėtota infrastruktūra. Kasmet gausėjantis forumo dalyvių skaičius ir besiplečiantis temų ratas rodo, kad tai tikrai prasmingas renginys.
