Šis koncertas – ne tik savotiškas muzikinis eksperimentas. Tai – ir šeimyninis eksperimentas, nes kartu į sceną lips net trys Grajauskai.
Garsus poetas ir eseistas Gintaras Grajauskas yra „Kontrabandos“ lyderis, jo sūnus Dovydas šioje grupėje atsakingas už perkusiją, o kitas sūnus Rokas „Jama“ Grajauskas yra vienas iš „Jama&W“ idėjinių vedlių.
„Bus geras „grajus“, – šypsodamiesi žada įvairialypiais talentais apdovanoti Gintaras ir Rokas Grajauskai.
Nekantriai laukdami savo šeimyninio ir muzikinio eksperimento (bilietus į koncertą platina bilietupasaulis.lt) abu Grajauskai pasidalijo mintimis tiek apie naują, netikėtą bendradarbiavimą, tiek kitus būties klausimus.
– Vienoje garsioje knygoje sakoma, kad pradžioje buvo žodis. Jūs abu, ir Gintaras, ir Rokas publikai visų pirma žinomi kaip žodžio meistrai. Kas jums svarbiau – žodžiai ar muzika?
Gintaras Grajauskas (toliau – G.G.): Toje knygoje nepaminėta, kad žodis buvo su akompanimentu – anais laikais visiems ir taip buvo aišku, kad Didysis Poetas, įvardindamas viską pasaulyje, pritarė tekstui kokiu dieviškuoju styginiu instrumentu.
Anais laikais tai buvo įprasta – tik gerokai vėliau tekstas ir akompanimentas išsiskyrė ir pradėjo gyventi atskirai.
Rokas Grajauskas (toliau – R.G.): Širdis svarbu.
– Variantas „Jama&W“ ir „Kontrabandai“ sugroti vienoje scenoje buvo ir metų pradžioje. Šį ketvirtadienį tai pagaliau įvyks. Ko patys tikitės iš šio pasirodymo?
G.G.: Net ne tikiuosi – šimtu procentų žinau, kad tai bus ypatingas nutikimas. Tiek man, tiek Rokui, tiek Dovydui. Tiek visiems, kurie tai išgirs.
šimtu procentų žinau, kad tai bus ypatingas nutikimas. Tiek man, tiek Rokui, tiek Dovydui. Tiek visiems, kurie tai išgirs
R.G.: Varianto nebuvo, nes organizatoriai apstulbo sužinoję, kad „Jama&W“ kolektyvą sudaro daugiau nei du žmonės.
Matyt prieš kviesdami pažiūrėjo kokį šešerių metų senumo vaizdo įrašą ir manė, kad viską apie mus žino.
Iš pasirodymo nelaukiam nieko – laukiam paties pasirodymo. Jau kurį laiką tokia mintis sukosi galvoje, tad džiaugiamės, kad pagaliau iš galvos ją išleisime į pasaulį.
– Bliuzo ir hiphopo simbiozė vienoje scenoje iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai įmanoma. Kaip viskas atrodė per bendras repeticijas? Ar greitai prisitaikėte vieni prie kitų?
G.G.: Tai tokia vienkartinė simbiozė – jei būtų kitaip, pasaulyje būtų atsiradusi visiškai nauja grupė. Manau, taip nenutiks – bet per repeticijas pasirodė, kad tokia grupė būtų visai įmanoma.
Ir net nereikia kaip nors ypatingai vieniems prie kitų taikytis – viskas klostėsi labai lengvai, natūraliai ir organiškai. Šiaip – bliuzas yra hiphopo tėvas. Grajauskai yra tobula to proceso iliustracija.
R.G.: Kaip „Kontrabanda“ nėra griežtai vien tik bliuzą grojanti grupė, taip ir mes nesistengiam orientuotis tik į hiphopą, todėl susitikus parepetuot viskas buvo net stebėtinai aišku ir paprasta. Krūvon susiėjo būrys labai gerų muzikantų, o vokalistai tiesiog stengėsi jiems netrukdyti.
– „Lofte“ vienu metu ant scenos bus trys Grajauskai. Atrodo, kad muzika tiesiog sruvena jūsų krauju. Nuo ko viskas prasidėjo?
G.G.: Su tokia pavarde nieko kito nelieka, tik groti. Sruvena? Matyt, ir protėviams sruveno.
bliuzas yra hiphopo tėvas. Grajauskai yra tobula to proceso iliustracija
R.G.: Tiesioginiu postūmiu viskas prasidėjo turbūt nuo ketvirtojo – vargonų derintojo ir muzikos mokytojo Jono Grajausko.
Bet jau žiloje senovėje po Lietuvos miškus ir pievas turėjo vaikštinėti koks nors kiekvienam susitikusiam ką nors „pagrajindavęs“ rudaakis kreiva šypsena. Įtariu, kad ir žodį anas valdė neblogai.
– Ko gerbėjai gali laukti ketvirtadienio koncerte? Kad „Jama&W“ užgros bliuzą? O gal Gintaras Grajauskas praneš apie save kaip apie „freestyle‘o“ žvaigždę?
G.G.: „Jama&W“ jau pakankamai paseno bliuzui, tad gal ir užgros. O aš jau per senas greito reagavimo kariuomenei, tad, kaip sako Nemuno deltos bliuzmenai, su „freestyle‘u“ man vargu bau.
R.G.: Laukti galės daug ko – Kalėdų, pavyzdžiui, ar geresnių laikų. Mes stengsimės, kad jiems norėtųsi ne laukti, o klausytis.
– Tai bus pirmas bendras jūsų pasirodymas. Galbūt ateityje galima tikėtis daugiau bendrų projektų, o gal net bendro albumo?
Jei visai atvirai – galima tikėtis visko. Gal net bendro albumo
G.G.: Jei visai atvirai – galima tikėtis visko. Gal net bendro albumo. Labai jau viskas tobulai „limpa“. Iš karto atsirado visa krūva idėjų.
O ir grojikai jie šaunūs, su geru polėkiu. Problema tik, kad gyvenam skirtinguose miestuose. Lietuva maža, bet važinėti į repeticijas 300 km visgi daugoka.
R.G.: Šią akimirką, artimiausioje ateityje manęs laukia vakaras ir dar viena „Sopranų“ serija. Ir, aišku, ketvirtadienio koncertas jau visai čia pat.
– Kas laukia artimiausioje ateityje? Kokie jūsų kūrybiniai ir muzikiniai užmojai?
G.G.: Parašiau naują pjesę, kitąmet turėtų būti premjera. Jei pavyks įtaikyti į beprotišką O. Koršunovo darbo grafiką, rudenį, plyšyje, berods, tarp Norvegijos ir Lenkijos, atsiras pastatymas Klaipėdos dramos teatre.
R.G.: Jei klausiate, ar turime paruošę naują albumą, atsakymas – kol kas ne. Bet niekada negali žinoti. Galbūt į tai rimčiau kibsime pavasarį.
