– Yra Shidlas, kuris repuoja „Senosios Mokyklos“ vakarėliuose. Yra „Shidlas“ – reggae muzikos projektas. Yra „Šventinis bankuchenas“, kurio kūrybą sudaro du dalykai: muzikinės kompozicijos ir audio teatro skečai. Yra www.gogelmogel.lt, kur talpinamos visokios audiovizualinės įdomybės. Ir yra Lukas Šidlauskas, kuris už visus anuos atsakingas. Kam jums prisireikė tiek amplua? Kodėl ne tiesiog Lukas Šidlauskas?
– Nežinau, reikėjo kažkaip viską atskirt. „Shidlas“ realiai buvo dviejų žmonių projektas, mano ir Genio (Eugenijaus Konstantinovo). Tuo metu mums buvo įdomus reggae, tai taip ir kurdavom.
Aš ateidavau su kažkokia melodija, struktūra ar tekstu, jis padarydavo aranžuotes ir tada jau kartu įrašinėdavom. Dabar jis Berlyne, gal dėl to mūsų reggae reikalai sustoję.
O paskui susipirkau aparatūros, kolonėles, MIDI kontrolerį, kad galėčiau viską daryti pats, nereikėtų eit pas tą patį Genį ar dar ką nors. Pradėjau pats krapštytis, kažką daryt ir reikėjo visam tam pavadinimo. Tai ir pavadinau „Šventinis bankuchenas“.
– Pirmiau gimė dainos ar audio eskizai?
– Kažkaip ir dainos, ir eskizai vienu metu. Dariau tai, kas atrodė įdomu ar su kuo buvo linksma pažaist. Ir jau nebegalėjau to vadinti „Shidlu“.
Dėl tų amplua – aš suprantu, kad čia yra šiokia tokia painiava. Daug visko, bet nieko iki galo. Bet iš tikrųjų nei man tų amplua reikia, nei ką. Tiesiog kiekvieną dalyką reikia kažkaip užvadinti.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Shidlas su grupe, 2011 m. |
– O dabar daugiau užsiimat muzikiniais projektais ar gogelmogel, ar dar kažkuo?
– Tuos tikruosius muzikinius reikalus apskritai esu truputį apleidęs. Dabar ir su grupe rečiau grojam, ir su „Bankuchenu“ turbūt labiau į tuos bajeriukus linkstu.
Dar, be to, atsirado stand-upas, du kartus buvau pakviestas dalyvauti „Comedy Kasta“ renginiuose. Ten irgi labai įdomu, irgi investuoju kažkiek jėgų.
Tai va. Kartais dar, aišku, paknibinėju kažką su muzika, bet pagrindiniai mano hobiai dabar yra „Bankuchenas“ ir gogelmogel.
O „Shidlo“ vardu naujų gabalų irgi nedarau, nes man atrodo, kad čia visgi mūsų su Geniu bendras dalykas, tai... Kažkada gal reiks prie to sugrįžt.
– Kai kurie pirmieji „Bankucheno“ įrašai, pavyzdžiui, „Krepšinis“ yra, mano galva, visiška šyza. Jūs juos iškart ir kėlėt į internetą ar iš pradžių rodėt draugams ir, tik gavę jų palaiminimą, viešinot?
– Visada viską iškart keliu į internetą. Ten tų pirmų buvo dar daugiau, kai kuriuos paskui išvis užhaidinau, nes po kažkiek laiko iš naujo paklausęs pamačiau, kad ten nieko gero.
Nors yra žmonių, kuriems patiko ir kurie dabar sako „kam čia slepi, rodyk“, bet man jau pačiam nebepatinka.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Shidlas |
Bet, žodžiu, viską dėdavau į internetą ir kažkaip palaipsniui viskas susikristalizavo į vieną visumą. Kai tų audio eskizų jau prisikaupė labai daug, sugalvojau, kad reikia viską sudėti į vieną krūvą ir išleisti albumą.
– Jums buvo svarbu turėti albumą fiziniu pavidalu?
– Man šiuo atveju norėjosi užbrėžti brūkšnį, surinkt viską, kas padaryta, kad, jeigu daryčiau kažką toliau, tai jau būtų, atseit, kažkoks naujas etapas.
Gal dabar tam daugiau laiko skirsiu. Kol kas būdavo taip, kad man kyla idėja ir aš iškart sėdu ant karštųjų daryt, kol mane dar veža, ir iškart paleidžiu į internetą.
Arba grįžti namo po darbo ir tokia kaip terapija – sėdi, kažką įrašinėji. Dažnai net nelaukdavau kitos dienos, nes būna, kad išmiegojęs pasiklausai ir pamatai kažkokių kliurkų, kur kažką galima buvo padaryti geriau. Bet tada nebebūna to hype‘o.
Tai dabar turbūt reikės išmokt išlaukti, kad būtų mažiau tų kliurkų ir daugiau kokybės.
– Atsakymas į kitą klausimą turbūt akivaizdus, bet visgi: jums kūryba yra kančia ar malonumas?
– Malonumas.
Būna, kad iškyla sunkumų, įgyvendinant sumanymą, bet tada tai tampa darbu, o ne veikla, kuria užsiimi dėl savęs. Kadangi darau sau, tai nelabai jaudinuos, kad kažką galima būtų ilgai šlifuoti ir padaryti geriau.
O ir tas suvokimas, kad galima padaryti geriau, ateina tik praėjus kažkiek laiko.
– Pakalbėkim apie „Senąją Mokyklą“. Kas jums asmeniškai įdomu tame sumanyme? Jūs reflektuojate jo išskirtinumą iš likusios repo kultūros, ar ne – tiesiog chebra pakvietė ir tiek?
– Nereflektuoju, žinok. Kaip tu ir sakai: chebra pakvietė ir viskas. Organizuoja pažįstami, jie visąlaik kviesdavo ir aš neatsisakydavau.
Nors dabar jau labai pasikeitė viskas lyginant su pirmais vakarėliais. Pasidarė tokia masofkė. Bet nesakau, kad tai blogai.
– Bet vis tiek tai yra kitokio pobūdžio vakarėliai negu įprasti repo renginiai. Daugiau bajerių, pozityvios nuotaikos.
– A, dėl šito tai taip, man tai patinka. Ir tie mūsų video – ypač pirmieji, – visi daryti dėl smagumo.
Nors dabar atsiranda žmonių, kurie sako, „koks čia oldskūlas, kur Notorious B.I.G., kur „Newyanay“, kas tas Shidlas, jis išvis ne reperis“ ir t. t.
Ir tokie žmonės iš dalies teisūs. Gal tas pavadinimas kažkiek klaidina. Bet iš to, ką žinau, kaip viskas prasidėjo...
– O kaip viskas prasidėjo?
– Na, kaip bajeris. Aišku, čia gal organizatoriai geriau pasakytų, bet kiek žinau, jiems tiesiog norėjosi padaryti oldskūlinį repo vakarėlį, kuriame skambėtų oldskūlinė muzika, ir jie kažkodėl sukvietė mus.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Shidlas „Senosios Mokyklos“ vakarėlyje |
– O kaip gimė tie mokyklinės tematikos apžaidimai?
– Nežinau, kažkaip iš to pavadinimo „Senoji Mokykla“ pasidarė, kad visi ėmė apie mokyklą repuot. Ir gal jau būtų laikas pamiršt, nes, blemba, kiek jau, penki metai iš eilės tas pats...
– Na, bet „Kaip 1996“ jau yra šioks toks poslinkis į šalį.
– Taip, truputį yra, nors ten irgi praeitis, sentimentai... Bet ir, pavyzdžiui, publika, kuri ateina, – pripažinkim, mokyklinio amžiaus žmonių būna tikrai nemažai.
Kitą kartą jau, matyt, reikės ne apie mokyklą repuot.
– Jūs dirbate reklamos agentūroje. Darbinė patirtis, regis, padiktavo kai kurių „Bankucheno“ skečų temas. Kaip apskritai jūsų gyvenime sąveikauja darbas ir kūryba?
– Aišku, kad darbas turi įtakos kūrybai. Pavyzdžiui, „Užduotis smūginei kampanijai“ yra tiesiogiai inspiruotas darbo patirties.
Tiek, kiek darbas yra mano gyvenimas, tiek tai ir turi įtakos viskam, ką darau. Jei dirbčiau kur nors kitur, atsidurčiau kitose situacijose, ir jos generuotų kitokias idėjas.
– O jeigu galėtumėte gyventi vien iš kūrybos, kurias savo veiklas plėtotumėte, kam skirtumėte daugiausia laiko?
– Turbūt užsiimčiau tuo pačiu, kuo ir dabar. Gal tik dėl tos muzikos... Dainininku būti nenorėčiau, apskritai tas rodymasis viešumoje kaip muzikantui...
Man labiau patinka dirbti kažkur vienam ir jau paskui paleisti tai į viešumą negu dažnai ten rodytis.
Man reikia daugiau pastangų, kad pasirodyčiau kažkur viešai, turiu pasiruošti, būnu mažiau atsipalaidavęs ir t. t. Aišku, viskas ateina su patirtimi.
Šiaip norėčiau gyventi vien iš kūrybos. Bet čia kaip pažiūrėsi – reklama irgi yra kūryba, tik tiek, kad ji nėra menas, ji turi konkretų tikslą.
Man įdomiausia yra kurti, kas tai bebūtų.
Debiutinį „Šventinio bankucheno“ albumą „Mazuto vonia“ galima įsigyti parašius laišką el. pašto adresu bankucheno@gmail.com
Visa „Šventinio bankucheno“ kūryba prieinama https://soundcloud.com/sventinis-bankuchenas ir http://sventinisbankuchenas.bandcamp.com/
