28-erių Maltoje Laura dirba nuo praėjusių metų rugpjūčio. Dar prieš išvažiuodama, mergina dirbo tarptautinėje įmonėje „Premier Restaurants“, valdančioje „McDonald's“ tinklą Baltijos šalyse, Maltoje ir Graikijoje. Baigusi studijas, Laura šioje įmonėje gavo marketingo koordinatorės darbą Lietuvoje, o po kelių metų jai buvo pasiūlyta darbo vieta Maltoje. Dabar ji koordinuoja „McDonald's“ marketingo komandų darbą visose penkiose šalyse.
Jei būtų galėjusi rinktis, kur gyventi, Laura greičiausiai būtų išvažiavusi ne į Maltą. Ji norėtų gyventi dideliame mieste, kur pinasi įvairios tautos ir kultūros.
„Ko gero, Maltos nesirinkčiau, nes mane labiau viliotų dideli kosmopolitiniai miestai. Kurioziška, kad gyvenu Maltoje, kuri kur kas mažesnė net už Lietuvą. Tačiau čia visai kitoks gyvenimo būdas – žmonės daugiau šypsosi, yra labiau atsipalaidavę, čia visada geras oras ir esi apsuptas jūros“, – kalbėjo Laura.
Portalui 15min.lt Laura sutiko atsakyti į kelis klausimus apie gyvenimą toli nuo Lietuvos.
– Ar laikote save emigrante?
– Nepasakyčiau, kad laikau save emigrante, manau, keleri metai užsienyje yra be galo naudingi. Kol kas artimiausiu metu neketinu grįžti, tačiau savo ateitį siečiau su Lietuva. Manau, galimybė dirbti Europos Sąjungos šalyse Lietuvai yra neįkainojama dėl patirties, kurią tautiečiai įgyja ir panaudos Lietuvos ateičiai kurti.
Maltoje turiu keletą draugų lietuvių, be to, čia yra nedidelė lietuvių bendruomenė, kur kartas nuo karto organizuojami susitikimai.
 |
| Lauros Jasėnaitės nuotr./Laurai patinka gyventi Maltoje |
Lietuvoje lankausi kas keletą mėnesių, be to, dirbu penkioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, tad nesu atitrūkus nuo įvykių.
– Kaip manote, ar sunkiau emigrantui susirasti gerą darbą?
– Asmeninės patirties neturiu, bet manau, kad tai yra labai įmanoma, viskas priklauso nuo ieškančiojo įgūdžių ir patirties. Juolab, kad čia daug užsienio kapitalo įmonių, kuriuose dirba tiek maltiečiai, tiek ir užsieniečiai. Įmonėje, kurioje dirbu aš, taip pat dirba nemažai užsieniečių.
– Koks apskritai maltiečių požiūris į emigrantus? (Pavyzdžiui, Skandinavijoje daug emigrantų dirba aptarnavimo sferoje – viešbučio tarnautojais, valytojais, dirba fermose).
– Manau, maltiečių požiūris yra teigiamas, kadangi istoriškai Malta niekada nebuvo izoliuota – ilgą laiką šalis neišvengė arabų įtakos, buvo užkariauta prancūzų, o vėliau, iki 1964 m., buvo britų kolonija. Be to, Maltoje nuo istorinių laikų išplėtota laivyba, mat šalis yra strategiškai patogoje vietoje, vidury Viduržemio jūros, ir joje stodavo daug laivų kuro atsargoms papildyti.
Taigi, manau, kad vietiniai istoriškai yra pripratę prie svetimtaučių, be to, pati šalis yra labai maža, tad darbo jėgos resursai yra riboti. Žinoma, čia nemažai imigrantų dirbančių aptarnavimo srityje – restoranuose bei viešbučiuose. Tačiau šioje srityje dirba ne tik užsieniečiai, bet ir patys maltiečiai.
– Ar Malta yra toli nuo Lietuvos? Ar jauti, kad esi toli nuo namų? Juk Lietuvoje, ko gero, palikai ir savo šeimą, draugus.
– Baigusi mokyklą Kaune, atvykau į Vilnių studijuoti. Tuomet man tai buvo didžiulis gyvenimo pokytis – gyvenimas bendrabutyje, universitetas, nauji draugai. Nors dabar, kai pagalvoji, Kauną nuo Vilniaus juk skiria tik valanda kelio.
Šįkart tai jau nebebuvo labai skausminga, bet praėjo dar nedaug laiko, be to, dažnai grįžtu į Lietuvą, tad susimatau su šeima ir draugais. Be to, praėjusią vasarą ir dauguma mano draugų atostogoms rinkosi Maltą, tad vieniša nesijaučiau. Tačiau, kai pagalvoji, nukeliauti iki Lietuvos – tik keturios valandos lėktuvu, tai tikrai nėra toli.
Manau, kad socialiniai tinklai, video skambučiai bei kitos kompiuterinės technologijos tarsi naikina atstumą – dėl jų su draugais ir šeima bendrauju išties dažniau, galiu sekti įvykius ir socialiniuose tinkluose, tad visiškai nesijaučiu nutolusi. Vienintelis dalykas, ką tikrai pamirštu galvodama apie Lietuvą, yra gamtos reiškiniai. Atvykusi į Lietuvą nustembu, kad čia taip tamsu arba vėlai švinta, kas rytą atrodo, kad žadintuvas mane per anksti žadina.
Tikiu, kad Lietuva juda teisinga kryptimi ir kada nors dalis išvykusių sugrįš, kai tik Lietuvoje bus galimybė užsitikrinti pakankamas pajamas gražiam gyvenimui, - sako Maltoje gyvenanti lietuvė Laura.
– Kaip manai, ar esi Maltoje laikinai? Ar nebijai, kad čia įsimylėsi, sukursi šeimą, ir į Lietuvą taip ir nebegrįši?
– Išvažiuodama, ko gero, tikėjausi didesnių pokyčių. Nors ir lietuvių ir maltiečių kultūros kažkiek skiriasi, tačiau net pati nustebau, kad žmonės yra panašūs – panašūs pomėgiai, pokalbių temos, džiaugsmai ir rūpesčiai.
Apie ateitį negalvoju, ir, manau, kad neverta galvoti, spėlioti. Mieliau leidžiu laiką mėgaudamasi dabartimi. Jei nebūčiau gavusi pasiūlymo padirbėti Maltoje, pati nebūčiau išvažiavusi dirbti į užsienį, nors daug žmonių dabar išvažiuoja savo pačių iniciatyva. Niekada neturėjau tokių planų, bet džiaugiuosi gavusi progą, nes tai gera galimybė pirmiausia pažinti save – juk svetimoje šalyje bent iš pradžių yra sunkiau (svetima kalba, esi be šeimos ir draugų, tad nori to ar nenori, mokaisi būti drąsesnis, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, o būdant tėvynėje nereikia tiek daug stengtis).
– Ką manai apie netylančias kalbas apie emigraciją? Ar reikėtų sulaikyti žmones Lietuvoje, kad jie čia dirbtų, kurtų, gyventų, ar leisti išsivažinėti?
– Aš manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę rinktis. O ir pati migracija yra labai teigiamas reiškinys, kadangi žmonės tobulėja, gali mokytis. Juk, jei ne migracija ir Vakarų kultūros pamokos, Lietuvos žmonės bei verslas būtų visai kitoks. O migruoja visi, tikrai ne vien tik lietuviai. Maltoje migracijos klausimas irgi labai opus, nemažai žmonių išvyksta į Didžiąją Britaniją ar kitas angliškai kalbančias šalis. Na, o patys maltiečiai sulaukia begalės atvykėlių.
Kalbant apie Lietuvą, man atrodo, kad emigracijos klausimas čia yra pernelyg labai išpūstas. Ir negali būti jokios kalbos apie žmonių sulaikymą ar kaltinimą, kad jie išvyko.
Tačiau labai graudu skaityti istorijas apie žmones, kurie išvyko, nes negalėjo išmaitinti savo šeimų. Deja, tokių istorijų yra begalės, tačiau tokiu atveju negalime kalbėti apie patriotizmą bei meilę Lietuvai. Be to, manau, kad ir kur išvyktum, vis vien galvosi apie Lietuvą ir planuosi grįžti. Tik, deja, ne visi turi tokią galimybę. Vis tik tikiu, kad Lietuva juda teisinga kryptimi ir kada nors dalis išvykusių sugrįš, kai tik Lietuvoje bus galimybė užsitikrinti pakankamas pajamas gražiam gyvenimui.
