Apie netikėtus užmojus „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Neringos meras Darius Jasaitis.
– Mere, tai ką jūs čia sugalvojote? Idėja nenauja, kodėl nusprendėte, kad būtent dabar reikia didinti tą mokestį?
– Nieko nenusprendėme, sprendžia taryba. Jūsų kolegė klausė manęs, ką manau apie Palangoje įvedamą rinkliavą, tai mes manome, jog reiktų daryti bendrą bilietą. Turistui būtų patogiau, galėtų nusipirkti tiek Smiltynės perkėloje, tiek internetu, atvažiavai į Nidą – jokių mokamų vietų stovėjimo aikštelėse. Galbūt netgi į tai integruoti muziejaus bilietus, nes turistui, vaikštančiam su šortais, nešiotis eurą ar piniginę, yra sudėtinga. Iš pokalbio išplaukė, kiek tai galėtų kainuoti. Tiek ir pasakėm – 50 eurų.
– Tai jis toks ir būtų.
– Ne. Niekada gyvenime net svarstymų nebuvo. Buvo kalbama apie galimybę turėti bilietą, kad žmogui nereiktų mokėti per penkias ar šešias vietas. Galbūt jis būtų toks, bet reiktų sudėt. Šiuo metu persikėlimas kainuoja 10 eurų, įvažiavimo rinkliava sezono metu – 10 eurų, bilietai į muziejus – 10 ar 5 eurai, Nacionalinio parko savanorio bilietas galėtų prisidėti 1 euru. Vyktų diskusija.
– Gal aš nenoriu eiti į muziejų. Tai vis tiek turėčiau mokėti tuos 50 eurų? Kodėl tiek daug? Tai gal 100 eurų?
– Suma yra atskaitos taškas diskusijai pradėti. Patogumas yra viena, bet pernai nuo 15 litų esame padidinę iki 30 eurų. Diskusijos taryboje buvo lygiai tokios pat, kad nebebus turistų, niekas neatvažiuos. Kas blogiausia, tai, kad dvigubai pakėlus įvažiavimo rinkliavą, atvažiuojančių su automobiliais padaugėjo.
– Tai jūs sutinkate, kad tą mokestį reikia didinti?
– Mano asmenine nuomone, mokestis turi būti didesnis. Tačiau, ar tai bus 12, 15 ar 100 eurų nuspręs padiskutavusi taryba ir vietinė bendruomenė. Mane po visų straipsnių nustebino tai, kad skambinantys žmonės sako: Dariau, 50 eurų tu čia užlenkei, bet 20 eurų būtų normaliai.
– Jeigu tas mokestis būtų padidintas, tai Kuršių nerija pasidarytų tik išrinktiesiems, nes mažiau pasiturintys ir atvykstantys automobiliu, kažin ar galėtų tiek sumokėti.
– Kaip bebūtų liūdna, taip. Į Neringa niekada ir negalėjo atvykti paprastieji žmonės, gaunantys mažas pajamas. Visuomeniniu transportu nereikia mokėti jokios įvažiavimo rinkliavos, gali atvykti visi. Jeigu žmogus turi mažesnes pajamas, tai normalu, kad jis turi vykti autobusu. Pažiūrėkim, ką daro miesto centrai, kai pradeda dūsti nuo automobilių – didina įvažiavimo, stovėjimo kainas, plečia zonas. Per dieną atvyksta iki 3 tūkst. automobilių, tai problema, kai Nidoje bendrai parkavimo vietų yra gal 300.
– Tai čia ne atvažiuojančių problema. Įrenkit aikšteles.
– Kai Neringos meras sako, kad Neringa turi būti pasiekiama visiems, statykim tiltą, požeminius garažus, visuomenė sako, kad yra barbaras, nori sugriauti patį gražiausią Lietuvos kampelį, kur ir taip per daug automobilių. Tada Neringos meras sako taip, reikia saugoti Neringą, mažinti automobilių ir išmetamųjų dujų kiekį, vėl visi sako, kad Neringos meras išprotėjo, nori padaryti išrinktiesiems.
– Pone mere, tai iš tiesų, ką jūs darot? Jūs viziją turit, kokia Neringa turi būti ateityje? Jūs esate tilto šalininkas. Kaip tai dera su jūsų noru plėtoti Neringoje ekologiją?
– Vizija yra. Tiltas ir infrastruktūra, atsiradusi prieš tiltą, labai sumažintų automobilių skaičių. Atsirastų elektromobilių nuomos galimybė. Prieš tiltą atsirastų didelė parkavimo aikštelė, kur elektromobiliai galėtų migruoti. Atvažiavot, paliekat savo automobilį ir važiuojat su elektromobiliu iki Nidos.
– Jeigu pačioje Nidoje bandytumėte numatyti tam tikras vietas automobiliams? Tarkim Nidos oro uostas, kuris neišnaudojamas.
– Kiekvienas daiktas turi atlikti savo paskirties užduotį. Jei tai yra oro uostas, į jį turi atvykti lėktuvai ir turtingesni turistai, arba tie, kurie negali sau leisti atvykti automobiliu iš Vokietijos, ar verslas, kuris turi atsidurti Vilniuje.
– Kiek tokių per metus atvyksta?
– Kol kas sunkiai įteisinamas funkcionalumas. Mes pertvarkom, kad jis funkcionuotų, kaip oro uostas. Kai tik išspręsim teisines problemas, kurios dabar neleidžia turistams atskristi, skris nemažai.
– O jūsų partijos kolegos socialdemokratai į Neringą galės įvažiuoti nemokamai? Druskininkų vandens parke maudytis galėjo.
– Tikrai ne. Teko būti, kažkodėl teko susimokėti. Reikės paklausti, kodėl taip rūšiuoja partijos kolegas.
– Susidaro įspūdis, kad jūs vienas norite nuspręsti, kas į Neringą gali atvykti, kas ne.
– Tai būtų, jei imčiau ir daryčiau. Viskas prasidėjo nuo gražios diskusijos. Kaip minėjau, yra projektas, kaip padaryti vieningą bilietą žmonių patogumui. Kainos dydis nukabintas iš lubų. Konkrečiai sakyti galima tik tada, kai ateini į tarybą ir ten pateiki sprendimą. Tai gali būti po metų ar kelių, gali iš viso nebūti.
– Vienas pagrindinių konkurentų – Palanga. Nemažai Lietuvos žmonių važiuoja ten. Gal čia bandote nukonkuruoti Palangą? Kaip vienas garsus apžvalgininkas sako, kad neatvyktų „apsiavę kanopas plastikinėm šlepetėmis“. Ar šito siekiate?
– Mes siekiame sumažinti lengvųjų automobilių Neringoje kiekį. Visi kiti alternatyvūs atvykimo būdai yra laukiami – laivu, lėktuvu, oro balionu, dviračiu. Tada, kai buvo priiminėjimas Seime įstatymas dėl rinkliavos, tais metais buvo iškilusi diskusija, jog Kuršių Nerijoje yra per daug automobilių, kyla grėsmė jai, gamtai. Turėjome šiemet ne vieną savaitgalį, kai fiziškai teko leisti parkuoti automobilius ne ant kietos asfalto dangos, o ant žolyno. Kito būdo, kaip sukontroliuoti automobilių srautus, mes neturime.
– Kur ta rinkliava nukeliauja? Suprantu, kad ji krenta į bendrą biudžetą.
– Čia labai paprasta matematika. Iš 8 mln. eurų mūsų bendro biudžeto 1,5 mln. eurų skiriama miesto tvarkymui.
– Kiek surenkat iš to įvažiavimo? Ekologijai tas mokestis naudojamas?
– Milijoną eurų. O paplūdimių tvarkymui, miesto prižiūrėjimui išleidžiame 1,5 mln. eurų, sutikime, kad dar pusę milijono pridedam iš kitų surenkamų mokesčių.
– Kaip čia susiję su ekologija?
– O šiukšlių tvarkymas, miesto valymas, pliažų tvarkymas su ekologija nesusiję? Automobilių sumažinimas dėl pabrangimo, galbūt, kai šeima atvažiuos su vienu automobiliu, o ne su trim, tai ne ekologijos siekimas?
– Iš tų pinigų 50 proc. dengiamos šildymo ar vandens lengvatos Neringos miesto gyventojams, skiriama valdininkų algoms. Tai visai ne pagal paskirtį?
– Iš bendro biudžeto pinigai nukeliauja visur. Valdininkų algoms, mokykloms, kultūriniams renginiams. Įvažiavimo rinkliavos pinigai skiriami miesto tvarkymui. Bet pusės milijono trūksta.
– Jeigu padidintumėte tą mokestį, kiek papildomai pinigų surinktumėte?
– Jeigu dabar surenkame milijoną ir padidiname iki 15 eurų, tai dar papildomai pusė milijono eurų.
– Jūs ekonomiškai galite pagrįsti tą padidinimą? Reikia būtinai didinti, dėl to, kad?
– Kad sumažintume srautus, atvykstančius į Neringą. Rinkliava atsirado tam, kad kontroliuotume automobilių srautus, važiuojančius į Neringą. Jeigu matom, kad problemų nebėra, užtenka parkavimo vietų, mes darome įvažiavimą nemokamai.
– Mere, jūsų klausau ir suprantu, kad tik ir kalbama apie tai, kaip papildomai išpešti pinigų, o nedaroma nieko viduje. Gerai Jūsų kolega liberalas pasakė, kad gal užteks tuos du mėnesius pardavinėti Saulę. Suprantu, kad ir vizijos nėra, kaip Neringa turėtų atrodyti. Su sezoniškumu nesusitvarkote, automobilių nėra kur statyti.
– Vizija yra, strategija yra. Bėda yra teritorijos planavimo dokumentų sudėtingume.
– Tai, ką galite pasiūlyti Neringoje, yra tik graži gamta.
– Tai yra mažai?
– Tai yra daug, bet jeigu atvažiuoju žiemą ir neturiu ką veikti, tai aš ten ir nevažiuosiu. Jūs su sezoniškumu nesusitvarkote. Druskininkai neturi jūros, bet ten plaukia miniomis.
– Kol nebus infrastruktūrinių objektų. Gyvename saugomoje teritorijoje. Neringos statybos leidimus išdavinėja Vyriausybė po Aplinkos ministerijos patikrinimo. Jūros terapijos centro detalusis planas yra baigtas. Detalusis planavimas Neringoje trunka 12 metų, statybos leidimą galbūt turės metų bėgyje. 12 metų iki statybos leidimo nuo nupirktos investicijos. Sutikim, kad tai yra nenormalu ir sudėtinga. Noriu patikinti, kad 50 eurų paimta iš lubų. Diskusija išsirutuliojo, žmonės išsigando. Galbūt bus ir atpiginta, ar padaryta nemokamai. Man net pačiam keista, kai daugelis sako, kad mokėtų 20 eurų, o ne 50 eurų. Aš net apie 20 eurų rinkliavos mokesčio niekada nesvajojau.
