Kažkada mėgę atsipalaiduoti su svaigiuoju gėrimu lietuviai dabar pamažu atranda alkoholio skonį – perka ne tris pigesnius, bet vieną kokybiškesnio produkto butelį, 15min.lt pasakojo nuo 2009 metų „Mineraliniams vandenims“ vadovaujantis Marijus Cilcius. Su juo kalbėjomės apie alkoholio rinkos aktualijas – šešėlį, akcizą, Rusijos rublio įtaką alkoholio kainoms.
– Bendrovė veikia jau 22 metus. Kaip per tą laiką keitėsi lietuvių alkoholio vartojimo kultūra?
– 22 metai buvo labai audringi, permainingi, ir pokyčiai buvo milžiniški. Mažmena Baltijos šalių rinkoje dabar tikrai atrodo vakarietiškai, moderniai, kai kurias šalis turbūt ir lenkia savo kokybe ir asortimento gausa. Tai labai padidino konkurencinę aplinką. Turėjom taikytis, mūsų produktai krepšelyje keitėsi – atsiranda vis daugiau naujienų, nišinių sprendimų.
O vartojimo kultūra, be jokios abejonės, pasikeitė labai reikšmingai. Anksčiau žmonės žiūrėdavo į alkoholį kaip į priemonę atsipalaiduoti, arba, paprastai tariant, prisigerti, tai dabar mėgaujasi, ragauja. Mes labai stengiamės prisidėti prie edukacijos.
Mes sakome, kad tai yra džentelmeno rinkinys, – į klausimą, kodėl pardavinėja ne tik alkoholį, bet ir prezervatyvus bei šunų ir kačių ėdalą, atsakė M.Cilcius.
Kai „Mineraliniai vandenys“ atsivežė importinių gėrimų, jie buvo žymiai brangesni nei vietinės gamybos. Natūraliai reikėjo žmonėms paaiškinti, kodėl reikia mokėti daugiau ir kas slypi to butelio viduje. Taip ir prasidėjo tas žinių rinkimas ir dalijimasis su vartotojais.
Mes esame tikri, kad prisidėjome prie saikingo alkoholio vartojimo. Nė vienam alkoholio gamintojui nėra naudinga prasigėrusi tauta.
– Ar žmonės gali sau leisti brangesnį produktą?
– Pastebėjome tendenciją, kad žmonės mieliau perka brangesnius, kokybiškesnius gėrimus. Jie natūraliai kainuoja daugiau. Žmogus gal sau galėjo leisti anksčiau nusipirkti tris butelius paprasto gėrimo, o dabar perka mažesniais kiekiais. Tai yra labai sveikintina, žmonės labiau mėgaujasi.
– Kam žmonės teikia prioritetą, pavyzdžiui, gal mieliau renkasi lietuvišką degtinę? Kaip pasikeitė rusiškos degtinės pardavimai po to, kai Ukrainoje prasidėjo karas?
– Labai neženklūs pokyčiai. Lietuvoje lietuviški produktai yra ypatingai populiarūs. Tą galėčiau pasakyti ir apie Latviją, Estiją ir Lenkiją. Ten vietiniai gamintojai taip pat užima ženkliai didesnes rinkos dalis nei importiniai prekės ženklai. Matyt, nusistovi tam tikros tradicijos, prisirišimas prie vietos prekės ženklų. Be to, tarptautinių prekės ženklų kaina yra kiek didesnė.
– Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra pateikęs skaičiavimus, kad, šešėlinei rinkai susitraukus net ketvirtadaliu, legalus alkoholio suvartojimas išaugo tik 2,6 proc. Kodėl? Ar tai reiškia, kad lietuviai vartoja mažiau alkoholio?
– Aš nemanau, kad vartoja daugiau alkoholio. O šešėlis, mūsų vertinimu, yra labai didelis ir sudaro apie 30 proc. Labai liūdna, kad šešėlis egzistuoja. Ten žmonės perka pigius ir ne visada kokybiškus produktus, kurie netgi gali stipriai pakenkti sveikatai. Stengiamės visaip kaip prisidėti prie valstybės pastangų riboti šešėlį.
– Šiemet vėl augs akcizas. Kaip keisis alkoholio kainos?
– Kainų peržiūra vyksta reguliariai. Tos kainos ne visada priklauso tik nuo mokesčių pokyčių, deja. Yra ir žaliavų brangimai, kartais jos pinga. Kai kurie produktai brangs daugiau, kiti išvis nebrangs, kažką teks amortizuoti dėl konkurencijos. Kai kur galbūt pavyks sutaupyti savikainoje. Negaliu dabar vienareikšmiškai atsakyti.
Nė vienam alkoholio gamintojui nėra naudinga prasigėrusi tauta, – sakė M.Cilcius.
– Ar jau prognozuojate šių metų kainas? Koks galėtų būti produktų brangimas?
– Kalbant apie stiprų alkoholį, vynus, manau, kad brangimas neišvengiamai bus šiek tiek didesnis nei akcizas. Vidurkis turbūt bus 1–2 proc. prie akcizo. Dabar vykstantys kainų karai sunkiai leidžia prognozuoti kitų metų kainas.
Gali taip būti, kad konkurencinė aplinka stipriai kainas pakoreguos. Be to, makroekonomikos, geopolitiniai veiksniai, milžiniški valiutų svyravimai daro didelį poveikį.
– Kaip jums atsilieps Rusijos rublio svyravimai?
– Kadangi mes palaikome pakankamai didelius likučius produkcijos iš tokių mažiau stabilių rinkų kaip Rusija, tai greitų pokyčių mes nejaučiame, kaip ir greitos valiutų svyravimo įtakos. Tačiau, jeigu tai tęsis, vienareikšmiškai rusiška degtinė turėtų pigti, o tai atsilieps ir konkurencinei aplinkai, visai kitai produkcijai, ne tik degtinei.
– Kaip šitaip šokinėja kursas, ar nešokinėja kainos alkoholio, kurį jūs perkate iš partnerių Rusijoje?
– Yra skirtinga produkcija. Yra brangūs premium klasės produktai, kur 90 proc. savikainos sudaro importinės žaliavos. Tokių produktų kainai svyravimai net nedaro įtakos. Kas kita yra grynai rusiškos gamybos produkcija, kuri yra šiek tiek pigesnė. Jos svyravimai yra ženklesni. Tačiau rusams reikia valiutos – eurų, dolerių. Mums tai yra privalumas.
– Kas bus su „Alita“? Ji veiks kaip atskira įmonė, ar vis tik vyks kažkokia konsolidacija, veiklos optimizavimas?
– „Alita“ tapo mūsų grupės dalimi. Yra paskirta valdyba, kuri dabar gilinasi į valdymo struktūras, veiklos procesus. Manau, kad po kažkokio laikotarpio bus priimti sprendimai. Be jokios abejonės, stengsimės valdyti taip, kaip ir kitas grupės įmones. Yra aiškūs procesai – gamybos, marketingo, pardavimo.
„Alitos“ grupėje dirba labai daug profesionalių darbuotojų. Stengsimės maksimaliai integruoti įmonę, ieškoti sinergijų, stiprinti komandą. Ir įsigijimas įvyko tam, kad plėstume krepšelį, eksporto galimybes, gamybos bazę.
– Jūsų asortimentas yra labai įdomus. Be alkoholio, pardavinėjate ir, pavyzdžiui, prezervatyvus ir gyvūnų ėdalą. Kaip tai dera?
– Mes sakome, kad tai yra džentelmeno rinkinys.
– O kodėl džentelmenams nepardavinėjate gėlių, kad mylimajai padovanotų?
– Na, jau čia nišinis sprendimas būtų. Mes siekiame, kad mūsų pirkėjais taptų visi potencialūs vartotojai. Todėl turime ir vaikams ką pasiūlyti – sulčių, vandens. Mūsų vizija yra dirbti ne tik su alkoholiu ir cigaretėmis. Siekiame plėsti krepšelį vadinamųjų palydinčių kategorijų prekių, kurios būtų gretimos šalia gėrimų, tačiau neatmetame ir tokių keistai atrodančių projektų kaip prezervatyvai. Nors daug kas sako, kad tai labai artima.
– Kiek esate pats paragavęs savo įmonės siūlomo asortimento?
– Įdomu būtų atrasti žmogų mūsų įmonėje, kuris būtų susipažinęs tiesiogiai su visu asortimentu. Aš dar ne. Bet turiu viltį.
