Musulmonų atstovas Aleksandras Beganskas: Koranas netoleruoja terorizmo ir prievartos

Karas, prievarta ir teroras nėra susiję su islamo tikėjimu, pabrėžia Islamo kultūros ir švietimo centro vadovas Aleksandras Beganskas. Jis atkreipia dėmesį, kad Ukraina nėra musulmoniška valstybė, bet karas joje vis tiek vyksta. A. Beganskas priduria, kad Lietuvoje jau gyvena keli tūkstančiai musulmonų ir konfliktų niekada nekilo.
Musulmonas meldžiasi Maskvos mečetėje
Musulmonas meldžiasi / „Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr.

„Per pastaruosius trejus–ketverius metus į Lietuvą atvyko apie tūkstantis musulmonų. Jie nesukelia nesklandumų, nedaro blogų dalykų, negresia pavojus. Tai yra pabėgėliai arba žmonės, kurie čia atvažiuoja kurti įmones, vystyti savo verslą, kurti šeimas. Taip pat yra nemažai studentų ir kitų žmonių. [...] Jeigu jie iki šiol gerai gyveno, nekėlė pavojų, kodėl turime bijoti, kad atvažiuos dar 300 žmonių ir būtent jie padarys ką nors blogo?“ – LRT RADIJO laidoje „LRT Vasaros studija“ svarsto A. Beganskas.

– Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas teigia, kad reikia pradėti diskusijas apie tai, kaip reikėtų reglamentuoti burkų dėvėjimą viešose vietose. Islamo ekspertas Egdūnas Račius sakė, kad, matyt, kalbama apie nikabus, o ne burkas, bet tai – sąvokų klausimas. Kaip Jūs į tai reaguojate?

– Žmogaus vertinimas pagal išvaizdą yra neteisingas. Manyti, kad kiekvienas, nešiojantis nikabą arba burką, kelia pavojų, yra negerai. Tačiau Korane, chadisuose parašyta, kad moteris turi uždengti savo kūną, išskyrus delnus ir veidą – burkų ar kitų apdarų nešiojimas susijęs su šalies tradicijomis ir papročiais.

– Jeigu Koranas nereikalauja dengti veido, kodėl kai kuriose šalyse yra tradicija tai daryti?

– Mūsų centro pagrindinis tikslas – suteikti tikslią informaciją apie Koraną ir chadisus. Turime vadovautis tik jais. Jeigu kažkokioje šalyje atsiranda Korano ar chadisų pakraipa, tai yra susiję tik su tos šalies papročiais ar kultūra.

– Iš ko kyla musulmoniškas ekstremizmas – teroristiniai aktai Europos ir islamo šalyse?

– Turime suprasti, kad tie teroro aktai niekaip nesusiję su islamu. Netiesa, kad tie žmonės tai daro vardan islamo. Islamas yra religija, kuri netoleruoja prievartos, teroro, smurto. [...] Reikia atkreipti dėmesį, kad islame raginama, gyvenant kituose kraštuose, laikytis normų, įstatymų, kurie galioja tose valstybėse. Smurtas islamo religijoje netoleruojamas, nebent yra išimtis Korane arba chadisuose, kuri nurodo kitaip.

– Islamu prisidengiantys asmenys jau ne tik vykdo teroristinius aktus, bet ir kuria savo valstybę. Ji ir vadinama „Islamo valstybe“, bet veikia teroristiniais metodais. Kaip tai vertinate?

Scanpix/Godoing nuotr./Radikalieji musulmonai atmeta bet kokią Korano interpretaciją
Scanpix/Godoing nuotr./Koranas

– Turime vadovautis Koranu ir chadisais. Jeigu juose nerasime priežasčių, kodėl kažkas panašaus turi būti daroma, tai ta veikla yra neteisėta. Tai, ką daro vadinamoji „Islamo valstybė“ ar kai kurie kiti žmonės, tikrai nesusiję su Alachu ar islamu.

– LRT RADIJO klausytojas prašo paaiškinti, kokia yra žodžio „islamas“ reikšmė?

– Islamas yra tikėjimas vieninteliu Dievu. Tai tikėjimas, kad Dievas egzistuoja, visada egzistavo ir visada egzistuos. Tikima, kad jis sukūrė visatą. Jis sukūrė tikėjimo formą, kurią vadiname islamu. Tai – normų, kanonų visuma, kuri visiems žmonėms padeda gyventi. Pagal Lietuvos istoriją, musulmonai čia gyvena jau 600 metų. Jokių konfliktų, problemų nekilo. Kodėl dabar jų turėtų kilti? Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 6 tūkst. musulmonų.

– Ar jaučiate, kad atvyksta daugiau musulmonų iš kitų šalių?

– Be abejo, paskutiniu metu padaugėjo žmonių, kurie atvyksta į Lietuvą studijuoti, turi savo verslą, atvyksta dėl sukurtos šeimos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis