Ta proga – 15min.lt pokalbis su Birštono mere Nijole Dirginčiene, kuri džiaugėsi, kad jos valdomą kurortą atranda vis daugiau šalies ir užsienio turistų, miestelis kasmet gražėja.
– Šių metų kurorto šventės šūkis – „Žydinčio miesto ritmu!“ Kodėl?
– Kurortą ne tik tradiciškai puošia išskirtinės gėlių kompozicijos, bet Birštonas „žydi“. Miestas yra atsinaujinęs, visomis prasmėmis: atidaryti nauji turizmo, sporto objektai, sutvarkyti apleisti pastatai, atnaujintos gatvės, skverai, atidarytos naujos jaukios kavinės, salonai, pristatomos aktyvaus laisvalaikio pramogos, naujos sveikatinimo paslaugos įvairaus amžiaus birštoniečiams, kurorto svečiams, turistams iš Lietuvos ir užsienio.
– Kokios didžiausios naujovės Birštone laukia šią vasarą?
– Šventės metu bus atidaryti du svarbūs objektai – Birštono miesto stadionas ir sanatorijos „Eglė“ antrasis korpusas.
Atnaujintas stadionas pritaikytas futbolo ir lengvosios atletikos varžyboms. Stadione įrengti bėgimo, bėgimo su kliūtimis, šuolio į tolį, šuolio į aukštį, trišuolio, šuolio su kartimi, disko, kūjo, ieties metimo, rutulio stūmimo sektoriai.
Šis objektas labai reikalingas, juk Birštonas yra sveikos gyvensenos miestelis. Čia turi būti teikiama net tik reabilitacijos paslaugos, bet ir plėtojama sporto – sveikatos šaltinio – infrastruktūra.
„Eglės“ sanatorija Birštone plečia veiklą ir atidaro jau antrąjį korpusą. Jame įrengta centrinė registratūra, kavinė, mineralinio vandens biuvetė, valgykla, posėdžių, konferencijų salės, kino ir koncertų salė, gyvenamieji kambariai, naujosios procedūros bei gintarinis SPA su pirtimis.
– Birštono pakraštyje daug metų stūkso sovietmečiu pradėtos ir nebaigtos sanatorijos pastatai. Ar jie dar ilgai bjauros miestelį?
– Jau rugpjūtį ten turi prasidėti statybos. Bus įkurta nauja didelė sanatorija. Joje žadama siūlyti daug vandens procedūrų.
Taigi iš viso Birštone veiks 4 sanatorijos. Taip pat šalia miestelio veikia didelis SPA centras „Royal SPA Residence“.
– Kuo Birštonas skiriasi nuo kitų šalies kurortų?
– Jame yra daug daugiau privatumo, ramybės. Net ir didėjant vietų skaičiui sanatorijose, Birštone nėra šurmulio, nes poilsiautojai išsiskirsto miško žalumoje. Birštone galima pailsėti nuo skubėjimo, didmiesčio streso.
Pavyzdžiui, labai raminančiai veikia 2,5 km takas prie Nemuno, kuris labai mėgstamas poilsiautojų.
Taip pat Birštonas labai lietuviškas kurortas – apie 80 proc. poilsiautojų yra iš Lietuvos. Antra vertus, laukiami ir turistai iš svetur, ypač daugėjant vietų skaičiui sanatorijose. Per metus Birštoną aplanko 40 tūkst. turistų, kuriems suteikiama 200 tūkst. nakvynių.
Džiugu, kad Birštoną atranda vis daugiau vilniečių. Ne vienas nustemba radęs jaukią ir mielą aplinką, kokybiškas paslaugas.
– Birštonas teturi tik 5 tūkst. nuolatinių gyventojų, daugelis iš jų yra pensininkai. Ar tai nesukelia rūpesčių surenkant Birštono biudžetą?
– Miesto biudžetui tenka didelė našta kofinansuojant Europos Sąjungos projektus. Seniai siūlome mažinti dabar būtiną 15 – 20 proc. dalį kofinansavimo.
Prie miesto biudžeto gausinimo prisideda kurortinė rinkliava. Pernai surinkome 200 tūkst. litų, šiemet planuojame – 300 tūkst. litų. Už šias lėšas puošiame miestą, sodiname gėles.
Birštonui jau trūksta darbo rankų. Per pastaruosius kelerius metus dėl sanatorijų, įvairių paslaugų plėtros sukuriama apie 100 darbo vietų per metus. Pastačius naują sanatoriją atsiras dar 170 darbo vietų.
Reikia galvoti, kaip pritraukti jaunimą. Pagrindinė problema – būsto. Galbūt reikėtų statyti naują namą atvykstantiems dirbti žmonėms. Manau, valstybė irgi turėtų prisidėti prie gyvenimo sąlygų gerinimo regionuose, tuo labiau tose vietose, kur sukuriama daug darbo vietų.
