– Jūs žinomas kaip mokslininkas ir projektų valdymo specialistas. Taip pat dalyvavote kuriant ISM. Ar kada nors tikėjotės tapti šio universiteto rektoriumi?
Aš pats baigiau Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. Esu tiksliųjų mokslų atstovas. Daugiau nei 10 metų save laikiau grynuoju mokslininku, kurio pagrindinis darbo instrumentas buvo pieštukas ir popieriaus lapas.
– Mano profesinė karjera susiklostė taip, kad šiame universitete dirbu nuo jo įkūrimo. Teko dalyvauti kuriant ISM pirmtaką, Biznio mokymo centrą 1994 m. Praėjo jau dvidešimt metų.
Tuo metu tai buvo nedidelis būrys bendraminčių. Su daugeliu iš jų draugaujame ir dirbame iki šiol. Pirmasis ISM rektorius Virginijus Kundrotas iki šiol yra geras mano bičiulis ir dėl to labai džiaugiuosi.
Tai buvo įdomi patirtis. Aš pats baigiau Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. Esu tiksliųjų mokslų atstovas. Daugiau nei 10 metų save laikiau grynuoju mokslininku, kurio pagrindinis darbo instrumentas buvo pieštukas ir popieriaus lapas. Kartais prireikdavo kompiuterio.
Anais laikais ir su kompiuteriu buvo įdomiau dirbti nei dabar. Jie buvo gerokai didesni ir buvo labai sunku gauti laiko prie jų prieiti. Dažnai dirbdavome naktimis. Mano sritis buvo imitacinis modeliavimas. Tai buvo tikrai įdomu ir šį etapą prisimenu su nostalgija.
Laikotarpis, kai profesinė karjera pasikeitė, buvo susijęs su pokyčiais visoje Lietuvoje. Tai buvo nepriklausomybės pradžia. Atsirado naujų disciplinų, naujų požiūrių. 1993 m. pradėjau dirbti su viena didžiausių universitetinio lygio verslo mokyklų Europoje. Tuo metu tai buvo „Norwegian school of management“, dabar tai „Norwegian business school“.
Jie atvyko į Lietuvą ir dairėsi partnerysčių. Pradėjome dirbti kartu. Viskas prasidėjo nuo mokymo seminarų organizavimo. Tapome geriausia mokymo seminarus rengiančia institucija Lietuvoje.
Tai paskatino mūsų partnerius norvegus dalyvauti įkuriant tokio tipo privačią aukštąją mokyklą Lietuvoje.
Formaliai iš ISM nuo jo įkūrimo niekada nebuvau išėjęs. Teko padirbėti ir prorektoriumi, ir Senato pirmininku. Kai baigėsi visos administracinio darbo kadencijos, daugiau dėmesio skyriau darbui su studentais ir savo konsultacinei veiklai. Na, o neseniai gana netikėtai man buvo pasiūlyta dalyvauti konkurse rektoriaus vietai užimti.
– ISM yra geriausia verslo aukštoji mokykla Lietuvoje. Tuo pat metu tai privatus verslas. Kaip jį matote jūs?
Yra pelno nesiekiančių institucijų, tačiau tai nereiškia, kad jos turi būti nepelningos. Jos privalo būti pelningos, tik teisinis statusas reglamentuoja, kur tas pelnas turi būti investuojamas.
– Universitetas yra organizacija. Nesvarbu, ar ji veikia valstybiniame, ar privačiame sektoriuje, ji turi veikti efektyviai ir rezultatyviai. Kitaip tariant, ji turi būti gerai valdoma.
Yra pelno nesiekiančių institucijų, tačiau tai nereiškia, kad jos turi būti nepelningos. Jos privalo būti pelningos, tik teisinis statusas reglamentuoja, kur tas pelnas turi būti investuojamas.
ISM pirmiausia yra aukštoji mokykla. Jeigu paminėčiau JAV esančius Berklio ar Stanfordo universitetus, tai mažai kas žinotų, kuris yra privatus, o kuris valstybinis. Berklio universitetas yra valstybinis, Stanfordo – privatus, tačiau jie abu turi aukščiausius reitingus.
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje trūko organizacijų valdymo kompetencijų ir gerų patirčių. Jeigu domiesi, mėgsti savo darbą ir tau nors truputį sekasi, tai tas kompetencijas greitai įgyji.
– Kaip jūs apibūdintumėte gerą dėstytoją?
Geras dėstytojas yra tas, kuris turi ryšį su realybe.
– Geras dėstytojas yra tas, kuris turi ryšį su realybe. Šiuo atveju verslo ir vadybos. Dirbant konsultantu tai bene tiesiausias ir akademiniam žmogui patogiausias sąryšio su realybe būdas.
Auditorijoje tu dėstai dalykus, su kuriais susiduria realios organizacijos, ir aptari problemas, kurias joms padedi išspręsti.
– Kokia jūsų ISM ateities vizija?
– Nors geografijos kaip dimensijos nemėgstu, tačiau galima sakyti, kad mes priklausom regionui, kurį geografiškai būtų galima apibrėžti Estija šiaurėje, Makedonija pietuose, Čekija vakaruose ir Ukraina rytuose.
Šis regionas per pastaruosius 20 metų nuėjo unikalų kelią ir sukaupė labai daug patirčių. Tai buvo kelias Vakarų link. Mūsų universitetą artimoje ateityje matau kaip aukštąją mokyklą, kuri kaupia, artikuliuoja ir skleidžia regiono patirtis. Sugebėjimas gerai gyventi nuolatinių pokyčių metu yra unikalus pasauliniu mastu.
– Kaip šie pokyčiai palietė Lietuvos verslo pasaulį? Universitetas siūlo ir mokymus, skirtus vadovams. Kokie jie šiandien?
Pasidarė svarbiausia ne tik ir ne tiek suprasti verslo, vadybos ir ekonomikos pagrindus, bet būti nors nedaug, tačiau priekyje.
– Mūsų pokalbio laikas sutampa su šiuo metu vykstančia pasauline verslumo savaite.
Mūsų universitetas jau 7 metus yra jos pagrindinis globėjas Lietuvoje. Lyginant pastaruosius dešimtmečius galima pastebėti, kad mūsų regionas daug ką išmoko.
Dabar šio regiono organizacijos iš jaunesnio brolio ar sesės vaidmens sėkmingai pereina į lygiavertį bendravimą atradę savo identitetą. Pasidarė svarbiausia ne tik ir ne tiek suprasti verslo, vadybos ir ekonomikos pagrindus, bet būti nors nedaug, tačiau priekyje.
Labai svarbu verslumas, tačiau žymiai platesne prasme, nei dažnai mes šį žodį suprantame. Dabar ši sąvoka pirmiausia siejasi su kūrybiškumu ir inovacijomis. Turiu didelio tarptautinio tyrimo rezultatus. Buvo tyrinėjamas verslumas plačiąja prasme. Malonu, kad yra tyrimų, kurie rodo, kad Lietuva yra tarp labiausiai verslių šalių pasaulyje pagal verslumo potencialą ir teigiamą požiūrį.
Situacija yra visai nebloga. Ją reikia ir išlaikyti. Universiteto vaidmuo yra mokyti žmones ne tik turinio, bet ir to, kaip tą turinį paversti savo konkurenciniu pranašumu. Tiek individo, tiek organizacijos lygmeniu.
– Kodėl valstybinės aukštosios mokyklos, turėdamos nemažą biudžeto finansavimą, nesugeba pasiekti jūsų lygio?
Labai svarbu vertybiniai dalykai, ambicijos, noras būti geresniu. Yra posakis: „Pirmarūšiai žmonės traukia pirmarūšius, antrarūšiai traukia trečiarūšius.“ Tai skamba vulgariai, bet tame yra dalis tiesos.
– Lietuvoje yra mitų, kuriuos būtų neblogai sugriauti. Yra gerų valstybinių universitetų, pasitaiko prastų privačių aukštųjų mokyklų.
Mitas, kurį aš labiausiai norėčiau matyti griūvant, tai nuostata, kad valstybinė institucija visada siejasi su netvarka, chaosu, lėšų švaistymu, o žodis „privatus“ nebūtų asocijuojamas su tokiomis savybėmis kaip godumas, noras greitai pralobti ir panašiai.
ISM nuo pat pradžių rėmėsi kokybės siekiu. Studijų kokybė besimokantiems studentams, darbo kokybė dėstytojams. Tai požiūrio į darbuotoją ir klientą klausimas. Labai svarbu vertybiniai dalykai, ambicijos, noras būti geresniu.
Yra posakis: „Pirmarūšiai žmonės traukia pirmarūšius, antrarūšiai traukia trečiarūšius“. Tai skamba vulgariai, bet tame yra dalis tiesos.
Tokiose sudėtingose organizacijose kaip universitetas yra labai svarbu bendraminčiai, kurie vadovautųsi tomis pačiomis vertybėmis. Studentai gali būti vertinami kaip klientai, bet nuo jų labai priklauso ir pačios organizacijos įvaizdis.
Kai žmogus ateina į parduotuvę ir elgiasi netinkamai, tai parduotuvės įvaizdžiui tai nelabai kenkia. Mūsų atveju yra kitaip.