Kiekvienas, pažvelgęs į savo raštą, tikrai pamatys, kad jis tam tikrais gyvenimo laikotarpiais kinta. Tarkim, vienoks raštas gali būti prieš atostogas, kitoks – po, vienoks – prieš vestuves, kitoks – po, dar kitoks – išsiskyrus su partneriu.
Kaip kad kardiograma matuoja širdies dūžius, taip smegenų diagrama atsispindi mūsų rašte.
– Stresas veikia rašyseną?
– Raštas – mūsų smegenų diagrama. Kaip kad kardiograma matuoja širdies dūžius, taip smegenų diagrama atsispindi mūsų rašte.
– Kintant raštui, keičiasi ir charakterio savybės?
– Taip. Žmogaus raštas kinta visą gyvenimą. Kiekviena gyvenimo aplinkybė turi įtakos tiek mūsų smegenims, tiek raštui.
– Jūs esate ir kaligrafas, vadinasi, galite žmones išmokyti labai gražiai rašyti.
– Taip, kaligrafija, pakartosiu savo dėstytojo A. Gursko žodžius, – pati demokratiškiausia meno šaka. Net jokio meninio išsilavinimo neturintis žmogus gali išmokti gražiai arba gražiau rašyti.
– Gražiai arba gražiau?
– Yra tam tikra metodika. Labai džiugu, kad tėvai suvokia to prasmę ir net mažus vaikus, kurie dar tik pradeda rašyti, atveda į kaligrafijos pamokas.
– Įvaldę kaligrafijos meną, žmonės gali ir apgauti grafologą?
– Ne, net kaligrafiškai užrašytame tekste matomos tam tikros detalės, kurios išduoda žmogaus charakterio savybes.
– Dažnai Jūsų prašoma pagal raštą apibūdinti žmones? Kodėl apskritai susidomima grafologija?
– Tie, kurie žino, prašo. Kreipiasi ir tie, kurie kaligrafija ar grafologija susidomi paskaitę internete. Tenka apie tai pasakoti ir rimtuose renginiuose, ir pramoginiais tikslais. Tarkim, vyrukai, sužinoję, kad iš rašto galima nusakyti žmogaus seksualumą, iškart ima domėtis, kuri jų kolegė seksualiausia.
– Minėjote, kad užsienyje grafologija labai domisi ir remiasi darbdaviai. O Lietuvoje?
– Grafologija naudojama versle. Apie 80 proc. įmonių ja remiasi vykdydami darbuotojų, pavyzdžiui, aukštų vadovų, atranką. Tai praktikuoja netgi Vatikanas ir tokios stambios kompanijos, kaip „AstraZeneca“, IBM , „Toyota“. Jie samdo grafologijos kompanijas arba turi savo grafologus, kurie padeda personalo skyriams atrinkti darbuotojus.
– Užsiminėte apie aukštus vadovus. Ką pavaldiniams gali pasakyti vadovo parašas?
– Parašas parodo pakankamai daug. JAV buvo tiriama apie 500 kompanijų, t. y. jų vadovų parašai. Rezultatai buvo labai įdomūs: kompanijų, kurių vadovų parašai buvo gerokai didesni negu raštas, rezultatai buvo gerokai prastesni negu tų, kurių vadovų parašai būdavo normalaus arba šiek tiek mažesnio nei įprasta dydžio. Priežastis – didelių parašų savininkai turi narcizo savybių ir tai neigiamai atsiliepia kompanijų rezultatams.
– Keičiant raštą, galima pakeisti ir savo charakterį? Ir atvirkščiai – keičiantis charakteriui automatiškai pakis ir raštas?
Kompanijų, kurių vadovų parašai buvo gerokai didesni negu raštas, rezultatai buvo gerokai prastesni negu tų, kurių vadovų parašai būdavo normalaus arba šiek tiek mažesnio nei įprasta dydžio.
– Ir vienas, ir kitas teiginys teisingas. Keisdami raštą, visiškai nepasikeisime, bet koreguoti tam tikras savybes įmanoma.
– Kaip tai daroma?
– Dažnai praktikuojantis, savybės keičiasi – tai įrodyta. Taigi reikia bandyti. Beje, yra ir labai įdomių pratimų. Galima atsisėsti prie stalo, šiek tiek pakelta koja sukti ratą ir bandyti rašyti. Tikrai nė vienam nepavyks suraityti nė vieno žodžio, nes smegenys dirba kitą darbą – suka koją. Toks pratimas įrodo, kad rašymas tiesiogiai susietas su smegenimis. Tai nėra mechaniškas darbas.
– Esu girdėjusi, kad vaikams, siekiant vystyti motoriką, gydytojai rekomenduoja spaudyti dygliuotus kamuoliukus.
– Dygliuotus kamuoliukus spaudyti rekomenduojama nervingiems žmonėms. Bet rašymas iš tiesų padeda atsipalaiduoti, susikoncentruoti ir veikia terapiškai. Labai gaila, kad šiandien dalis tėvų savo mažiems, dar nemokantiems rašyti vaikams perka įvairius kompiuterius, kad jie, užuot lavinę motoriką, tik baksnotų pirštukais.
– Nes vaikai tiesiog brauko per ekraną?
– Sakyčiau, kad tai – vaikų bukinimas. Pamėginkite pirštais barbenti į stalą 10 minučių – ir spaudimas gali pakilti, ir galvą imti skaudėti, nes mūsų pirštai ne tam skirti. Jie – jautrus organas ir motorikos lavinimas labai teigiamai veikia smegenis.
– O kaip mus veikia rašymas kompiuterio klaviatūra?
– JAV ir Indijoje, kur grafologija labai populiari, buvo atlikti eksperimentai, kuriuose dalyvavo pradinių klasių mokiniai. Vienos klasės dirbo išskirtinai su kompiuteriais, t. y. baksnojo į klaviatūrą, kita dalis mokinių rašė tik ranka. Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad vaikų, rašiusių ranka, pažangumas buvo kone dvigubai didesnis negu tų, kurie barbeno kompiuterių klaviatūromis. Tai dar kartą patvirtina, kad rašymas ranka gerokai naudingesnis mūsų smegenims įsisavinant informaciją. Ne veltui dažnai dėstytojai ir mokytojai netgi ragina daryti vadinamąsias „špargalkas“, nes ranka rašytas tekstas įsimena geriau.
