– Pradėsiu tradiciškai. Kodėl pasirinkote tokį pavadinimą ir kaip? Kokia istorija už to slypi?
Saulius: Mes galvojome, brainstorminome palyginti intensyviai…
Justė: Iš pradžių buvo minčių ir apie anglišką pavadinimą. Vėliau apsistojome ties lietuvišku, nes kuriame Lietuvoje, orientuojamės į Lietuvos auditoriją ir lietuvių kalba taip pat esame sukūrę dainų.
Augustinas: Galvojome apie „Random Guests“, bet labai sunkiai išsitaria…
Justė: Ir tada galvojame, o kodėl ne lietuviškai? „Netikėti svečiai” tarsi turėtų būti žodžių žaismas. Pavyzdžiui, „Šio vakaro svečiai yra „Netikėti svečiai“ ir panašiai.
Laurynas: Buvo juokinga tada, kai sugalvojome... „O dabar pristatome „Netikėtus svečius“.
Saulius: Netgi kai svarstėme apie pavadinimą „Random Guests“, man buvo kilusi idėja, kad jo reikšmė yra šventė. Svečiai visąlaik asocijuojasi su šventėmis.
– Tai pavadinimas nėra susijęs su jūsų ypatinga savybe būti netikėtais?
Saulius: Norime būti netikėtais.
Laurynas: Nes niekas nesitiki, kad mes grosime.
Saulius: Pavadinime atsispindi ta nekasdieniška nuotaika.
– Kada susibūrėte?
Visi: Beveik prieš metus.
Laurynas: Iš tiesų idėja kilo gruodžio mėnesį. Mes trys buvome Kaišiadoryse...
Saulius: Be manęs.
Laurynas: Trys draugai kaišiadoriečiai. Tai aš, gitaristas ir buvęs bosistas. Mes tiesiog vežėme gitaristą namo ir sustojome prie kapų pasėdėti, tiesiog pabūti ir klausėmės muzikos, šnekėjomės ir pagalvojome: kodėl gi nesukūrus mums patiems grupės? Ir tada mes trys pradėjome... Vėliau gitaristas Kęstas kažkaip magiškai rado Saulių.
Saulius: Per pažįstamus.
Laurynas: Jis pažinojo Justę, nes jie grojo kartu jau anksčiau. Taip po truputį. Tada Justė pradėjo... Ji Žygimantą pažinojo...
Saulius: Žygimantas pažinojo Karolį...
Augustinas: Mane, pavyzdžiui, pakvietė Saulius Sakavičius.
Saulius: Taip, likus dienai iki festivalio.
Augustinas: Likus dviem dienom! Jis pasakė: „Poryt koncertas, Augustinai“.
Laurynas: Vasarą mums reikėjo pakeisti bosistą, nes jam reikėjo išvažiuoti į Norvegiją pas savo mamą dirbti. Ir mes negalėjome visai vasarai nutraukti darbų.
Saulius: Ir tada tiesiog sakau: „Augi, gal nori pagroti festivalyje poryt?“ O jis: „Taip. Čia visai geri gabalai.” Iš karto pagrojo.
– O koks tai buvo festivalis?
Saulius: „BanditFest“. Žemaitijoje, prie Telšių. Pirmas mūsų festivalis. Prieš tai buvome groję „Vasaros terasoje“ ir „Lofte“.
– Ką veikiate be šios grupės?
Saulius: Mokomės, kas dar mokosi. Dirbame, kas dirba. Ganėtinai daug laiko leidžiame kartu. Kai dabar sesija prasidėjo, tai gal ne tiek daug to laiko, bet vasarą, pavyzdžiui, kartu praleidome visą...
– Ar tai, ką studijuojate ir kur dirbate, yra susiję su muzika?
Justė: Elektronika, bioinžinerija, populiarioji muzika. Saksofonistas psichologiją studijuoja, trimitininkas mediciną, aš baigiau teisės fakultetą.
– Kaip apibūdintumėte savo muziką?
Augustinas: Smoothcore. Kartą buvau sugalvojęs pavadinimą, nes atrodo, kad būtent tas įvairiaspalviškumas... Vis tik nemažas ansamblis ir mes patys sau dažnai būname netikėti. Aš bent jau taip galėčiau pasakyti. Ir pačio grojimo metu atrodo, kad mes bandome derinti.
Kartais kažkokios sunkesnės muzikos pliūpsnis, ypač gal iš Kęstučio, jis mėgsta įsijungti, pjaustyti. Saulius, pavyzdžiui, mėgsta darną. Mes vadiname tai smooth jazz. Kartą man išplaukė, kad mūsų muzika yra kažkas tarp hard core ir smooth jazz. Tai sakau, kad gal smoothcore mes grojame.
Laurynas: Grojame tai, kas patinka...
Saulius: Taip, iš tikrųjų, grojame tai, kas patinka.
– O ko klausotės? Ir kieno įtaka atsispindi jūsų muzikoje?
Saulius: D’ Angelo, R. Glasper, „Snarky Puppy“, „Daft Punk“.
Augustinas: Aš neseniai dar pradėjau klausytis Bowie.
– Su kuo palygintumėte savo muziką? Pavyzdžiui, žmogui, negirdėjusiam jūsų muzikos.
Saulius: Jimmy Rockeye, „Saulės Kliošą“ dar galėčiau įvardyti iš lietuviškų. Na, man asmeniškai, minėtos grupės padarė tikrai didelę įtaką. „Bekešo vilkai“ taip pat.
Laurynas: Giedrė man, pavyzdžiui, labai patinka.
– Jau aptarėme skambesį ir įtaką. O apie ką yra jūsų muzika?
Justė: Kadangi aš rašau tekstus, tai tikriausiai dainose atsispindi įvairūs mano išgyvenimai, kuriuos tuo metu patiriu. Pavyzdžiui, daina „Mergaitė“ gimė rašant teisės magistrinį darbą. Baudžiamosios teisės magistrinį darbą rašydama galvoju: „Ai, einu aš tekstą parašysiu.“
Yra, pavyzdžiui, toks kūrinys „Paskambink mamai“. Tai yra, sakykime, patarimų rinkinys gyvenimui, ką daryti, jeigu kažkas atsitiktų. Tie tekstai irgi... Turi ateiti kažkoks metas, nesikepa taip tiesiog paprastai. Žmonės, kurie mane pažįsta, jau gali suprasti, kodėl atsirado toks tekstas.
Žmonės, kurie nėra girdėję „Netikėtų svečių“, galėtų ateiti į koncertą tuo atveju, jei jie tuo metu jaučiasi taip lyg galėtų ką nors įsileisti į namus.
Augustinas: Aš galėčiau pasakyti tiesiog apie muziką. Žmonės, kurie nėra girdėję „Netikėtų svečių“, galėtų ateiti į koncertą tuo atveju, jei jie tuo metu jaučiasi taip lyg galėtų ką nors įsileisti į namus. Paskambina į duris, o tu matai, kad tai nėra tai, ko tu tikėjaisi.
O kas jeigu tu pasuksi spynelę ir sakysi, prašau, užeikite? Būsi pakankamai nusiteikęs priimti svečius, priimti kažką ir kartu pasilinksminti... Tai aš tokiems žmonėms rekomenduočiau paklausyti.
Saulius: Čia ta tokia filosofija „Go with the flow“. Eini ir nežinai, kas už kampo bus. Netikėtumo elementas. Kaip mes, pavyzdžiui, Naujuosius metus šventėme: visiškai nežinojome kas bus, tiesiog ėjome iš vienos vietos į kitą ir vėliau nutiko visokių netikėtumų. Viskas priklauso nuo to, kaip esi nusiteikęs, todėl aš priimu viską taip, kaip yra, ir džiaugiuosi.
– Pakalbėkime apie kiną. Kokie lietuviški filmai jums patinka?
Saulius: Man tai geriausias lietuviškas filmas yra „Elzė iš Gilijos“, bet jis labai senas.
Laurynas: Man tai patiko „Lošėjas“. Jis gal truputį ištemptas, bet, kiek pastebiu, lietuviškuose filmuose yra įprasta viską ištempti.
Augustinas: Čia prancūziška mokykla? Kur lipa laiptais 15 minučių.
Justė: Man tai „Nuodėmės užkalbėjimas“ patiko. Ir dar buvo, galvoju, kaip vadinosi, irgi buvo pagal Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovę“... Tik nepamenu, kaip tiksliai vadinosi tas filmas.
Laurynas: Aš tai nesu matęs daug lietuviškų filmų...Gal „Paskutiniai Bremeno muzikantai“...
Saulius: „Balkonas“ buvo toks trumpas filmukas.
Justė: Labai senas dar buvo „Moteris ir keturi jos vyrai“. Ten apie Nidą.
Saulius: Paskui buvo dar toks, bet neatsimenu pavadinimo. Mmm, apie nuodėmes kažkas... Mūsų mažosios kažkas... Ne, neatsimenu (spėju, kad „Mūsų mažosios nuodėmės“ – aut. pastaba).
Augustinas: Man tai lietuviškas kinas kažkaip sunkiai atsiskiria nuo teatro. Vis tiek jis persismelkęs teatru.
Justė: Tai tikriausiai todėl, kad vaidina teatro aktoriai.
Saulius: Taip, ir pats kalbėjimas.
– Ar jaučiate skirtumą tarp kino anksčiau ir dabar?
Augustinas: Taip, yra skirtumas...
Laurynas: Dabar lietuviški filmai dažnai, ypač komedijos, yra kitų filmų kopijos. Amerikietiško filmo, rusiško filmo... Tiesiog paimta ir padaryta. Ir visišką kopiją padaro. Kaip čia dabar buvo, kur išėjo „Tarp mūsų berniukų“ – rusiško filmo kopija. Tada buvo tas „Nepatyręs“ – amerikietiško filmo kopija.
Augustinas: Na, „Zero“ irgi ten pilna klišių. Vien ta kamera iš bagažinės.
Saulius: Ai, ten visiškai...
Justė: Taip...
Saulius: Bet gal čia buvo tyčia aliuzija tokia...
– Vaikštote į kino festivalius?
Saulius: Man šiaip į kiną eiti patinka, bet aš labai retai randu tam laiko.
Justė: Na, į „Scanoramą“, į „Žiemos ekranus“. Kaip tik su Sauliumi grosime per atidarymą prancūzišką dainą.
– O ar esate matę „Velnio nuotaką“?
Laurynas: Taip!
Justė: Taip, aš tai žiūrėčiau ir žiūrėčiau...
Saulius: Esu matęs porą kartų normaliai, o vienąkart pagreitintai. Žiūrėjau ir muzika labai faina kaip tiems laikams. Pasistengė. Beje, o kaip manote, koks filmas atspindi Jūsų kuriamą muziką?
Augustinas: Kažkas iš „Miami Vice“...
Saulius: Mhhmm... Paskutinių dviejų dienų ieškojimo rezultatas būtų „Miami Vice“ (juokiasi – aut. pastaba) arba „Scarface“ turbūt pretenduotų dar.
– Apie patį pasirodymą per „KINFO apdovanojimai 2016“ ceremoniją... Ko tikėtis ar nesitikėti susirinkusiems žiūrovams?
Saulius: Tikėtis netikėtumų.
Augustinas: Nesitikėti tikėtumų. Tikėtis gerai praleisti laiką.
