Konservatoriai rengia ministrei interpeliaciją, Viktoras Uspaskichas siūlo jai trauktis pačiai. Prisiminus B. Vėsaitės viešus pareiškimus dėl „Hitachi“ ir III-iojo energetikos paketo, jos nesugebėjimą motyvuoti ministerijai pavaldžių įmonių vadovų kaitos, galima galvoti, kad premjeras ryšis atsisakyti savo galvos skausmo.
Vyriausybės narių veiksmus ir tų veiksmų įtaką Vyriausybės ateičiai ir autoritetui LRT televizijos laidoje „Savaitė“ vertina Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas.
– Ar tikrai reikia taip „kalti“ ūkio ministrę Birutę Vėsaitę, juk ji turi rūpintis savo krašto įmonėmis ir jeigu jos parama gali pagelbėti, tai kodėl jai ten nevykti kartu su įmonės vadovais?
– Ministrei buvo galima ir derėjo vykti rūpintis Lietuvos Respublikos įmonių interesais, tik klausimas, kaip reikėjo ten vykti. Ir jeigu tai nesuderinama su viešais ir privačiais interesais, reikėjo pagalvoti, ar nebuvo galima rasti kitą, kad ir, deja, brangesnį variantą.
– Premjeras kreipėsi į VTEK'ą, bet ar tai nėra akivaizdus pažeidimas ir, tiesą sakant, nėra ko laukti, nes atsakymas visiškai aiškus?
– Jei žiūrėsime visiškai formaliai, iš tiesų reikia laikytis tam tikros nekaltumo prezumpcijos, nes kitaip mes galėtume klausti, kam reikalinga VTEK.
Bet žiūrint iš politinės pusės, premjeras visada turi galimybę pasididinti reitingus, man atrodo, apsvarstydamas ir radikaliau, ryžtingiau spręsdamas dėl politikų, kurie yra jam pavaldūs, kurie galėtų padidinti Vyriausybės ar koalicijos populiarumą.
Ir jei yra ministrai, kurie matoma plika akimi arba galimai pažeidžia viešųjų ir privačių interesų derinimą, tai premjeras visada turi erdvę padaryti tai anksčiau, nei paskelbs VTEK savo išvados.
– Tai ar aš teisingai Jus suprantu, kad Ministras Pirmininkas, ko gero, daugiau laimėtų, jeigu nelauktų VTEK išvadų, o pasinaudotų prezidentės pykčiu ir jos visai nedviprasmiška pozicija dėl šio skrydžio bei mėgintų atsisakyti ministrės iš karto?
– Čia yra trys pozicijos. Formalioji – tai VTEK, jo išvados. Be abejo, jei bus neigiamos išvados, tai bus labai aiškus signalas ministrei pačiai trauktis arba premjerui pasiūlyti jai tai padaryti.
– Antroji pozicija yra Socialdemokratų partijos, kaip pagrindinės koalicinės grandies, pozicija. Kol kas ji yra ginamoji, bet dabar, atrodo, galbūt be reikalo ir nereikėtų su tuo skubėti, nes visuomenėje gali kilti klausimas: vyko privačios kompanijos lėktuvu ir partija ją gina – ar nebus kaip „senais, gerais laikais“? To tarsi nesinorėtų XXI amžiuje.
– Ir trečioji pozicija, kaip Jūs teisingai pastebėjote, yra prezidentės pozicija, kuri kol kas yra neigiama. Premjeras visada gali pasinaudoti populiarios prezidentės nuomone (tai jam tikrai nepakenktų), jeigu jis matytų, kad jam tai padeda pakelti jo ar Vyriausybės reitingus, ir atsisakyti ministrės.
Aš tikrai nenoriu būti teisėjas, bet jeigu man dabar reikėtų už ministrę statyti, aš už ją nestatyčiau – su visa jai derama pagarba.
– Kitaip sakant, Jūs manote, kad ministrė turės trauktis?
– Sakyčiau, 60 ir 40. Bet spėlionės yra tikrai labai slidus dalykas. Sakyčiau, kad jos šansai yra menkesni išlikti, nei būti patrauktai.
– Gerai, tada aš dar noriu Jūsų paklausti ir apie kitus ministrus. Kaip Jūs manote, ar kokią nors įtaką Vyriausybės įvaizdžiui ir jos reitingams ateityje daro sveikatos ministro vieši pareiškimai ir netgi, sakyčiau, blaškymasis su Sveikatos įstatymo pataisomis. Ir, tarkim, vidaus reikalų ministras, kuris nei iš šio, nei iš to pažada pakelti policininkams atlyginimus, paskui tai taip ir neatsitinka. Dabar jis žada, kad pastatys stadioną, nors specialistai sako, kad iki to meto vargu bau ar tai galima padaryti. Ar tai daro įtaką Vyriausybės įvaizdžiui?
– Be abejo, daro įtaką. Nesvarbu, kokios spalvos vyriausybė, jei ji trypčioja vietoje ir nepateikia rezultatų, jei tai nėra rezultatų politika, visuomenė klausia: „Ką veikia ta vyriausybė? Kodėl mes balsavome už šitas partijas? Kur rezultatai? Kur reformos?“
Žinoma, darbo grupės, konsensuso, šiaurietiškos skandinaviškos demokratijos madoje yra geras dalykas, bet galų gale tai turi duoti rezultatą ir tas rezultatas yra arba priimtinas didesnei visuomenės daliai, arba ne.
Jei ministrai blaškosi ir nėra rezultato, tai populiarumo vyriausybei neprideda.
– Bet ar Jūs vis dėlto matote tokį ministrą ar ministrus, kurie gali būti teigiamai vertinami dėl savo veiklos?
– Aš esu politologas ir specializuojuosi užsienio politikos srityje. Lino Linkevičiaus veikla, profesionalumas, įžvalgumas ir tikro diplomato veiksmai, manau, yra tikrai teigiamai vertintini.
– Ir tai vienintelis ministras, kurį Jūs galite pagirti?
– Reikėtų turbūt žiūrėti vieną po kito, bet tai būtų pirmoji pavardė, kuri dėl mano profesinės veiklos ateina man į galvą.
– Aš dar norėčiau išgirsti iš Jūsų ir apie paties premjero poziciją. Kokią įtaką Vyriausybės ateities reitingams gali padaryti paties premjero elgesys?
– Prisiminkime, kad rinkėjų atmintis, su visa pagarba jiems, yra svyruojanti. Žmonės užmiršta tam tikrus dalykus, ir po kelerių metų jie gali remti vienokį ar kitokį asmenį, kuris buvo anksčiau kažko prisidirbęs. Prisiminkime, kad ir Viktoro Uspaskicho atvejį.
Dėl to tie reitingai yra gana svyruojantis dalykas.
Bet dabar premjerui Algirdui Butkevičiui, aišku, ryžtingumas, mano nuomone, politikos rezultatai, gal ne visų jų gali sulaukti čia ir dabar, bet jie reitingus pakeltų.
