Interviu BNS Vilniuje generolas teigiamai įvertino Lietuvos kariuomenės vystymo planus ir šauktinių grąžinimą.
– Šiuo metu Lietuvoje esanti Portugalijos Mechanizuotosios brigados „Pandur“ žvalgybos kuopa misiją Lietuvoje baigs liepą. Ar Portugalija ir toliau ketina siųsti karius į Lietuvą?
– 2014-aisiais dalyvavome oro policijoje Lietuvoje su naikintuvais F-16, taip pat su jūrinio patruliavimo orlaiviu, paskutiniuosius keturis mėnesius dalyvavome su žvalgybine kuopa, misija planuojama baigti šiemet. Kalbant apie ateitį, Portugalija sieks išlaikyti dalyvavimą su saugumo užtikrinimo priemonėmis rytinėje Aljanso dalyje ir būtent Lietuvoje. Sprendimus šių metų pabaigoje priims vyriausybė, bet aš tikiu, kad Portugalija ir toliau tęs dalyvavimą Lietuvoje. Norėčiau pasakyti, kad Lietuva suteikia puikias sąlygas priimdami kitų šalių pajėgas. Tai yra labai svarbu.
– Jei jūsų minėtas politinis sprendimas bus priimtas, kokiu formatu Portugalijos karinės pajėgos dalyvaus Lietuvoje, kokie vienetai galėtų būti atsiųsti?
– Portugalija dalyvauja užtikrindama saugumą įvairiomis formomis – su jūrų, oro, sausumos pajėgomis. Bet dėl krypties bus apsispręsta atsižvelgiant į NATO, Lietuvos planus kitiems metams, Portugalijos vyriausybė priims sprendimus savu laiku.
– Ar tai reiškia, kad Portugalija ir toliau siųs naikintuvus į oro policijos misiją Lietuvoje?
– Dėl kitų metų NATO viduje jau yra sutarta, kad Portugalija antrąjį metų ketvirtį vėl grįš vykdyti oro policijos misijos. Tačiau galutinis politinis sprendimas bus priimtas patvirtinus valstybės biudžetą.
– Jūsų vertinimu, ar padidėjęs Rusijos orlaivių aktyvumas oro erdvėje šalia Baltijos valstybių kelią realią grėsmę Aljansui?
– Jei sąjungininkai Baltijos valstybėse suvokia, kad jiems grasinama, reikia tuo pasirūpinti. Realybė yra ta, kad Rusija keičia savo karinę politiką, tai, kaip jie naudoja karines oro pajėgas tiek Baltijos šalių, tiek ir kitų šalių, atžvilgiu. NATO supratimu, to tikrai negalime pavadinti bendradarbiavimu. Todėl turime išlaikyti balansą, kad išvengtumėme kažko, ko mes nenorime. Tolimesni santykiai su Rusija yra svarbūs visai Europai, bet mes negalime pritarti pažeidimams, tokiems kaip Kryme ir likusioje Ukrainoje.
Rusija vykdo aktyvius veiksmus greta Baltijos valstybių, lietuviai, kitų Baltijos šalių piliečiai įžvelgia potencialią grėsmę. Bet manau, kad realios grėsmės šiuo metu iš Rusijos mes nematome, nes NATO išlieka stipri, pajėgi ir tikiu, kad Baltijos šalys su sąjungininkų parama gali išlikti saugios.
– Koks yra eilinių portugalų požiūris į tai, jog Portugalija siunčia savo karius į misijas, į pratybas Lietuvoje, ar piliečiai palaiko šiuos politinius sprendimus?
– Portugalijos visuomenė supranta ir palaiko tai, ką mes darome Baltijos valstybėse ir bet kurioje kitoje vietoje, pavyzdžiui, pietuose, Afrikoje. Aišku, natūralu, kad mes turime paaiškinti sprendimus: viena iš priežasčių, kodėl esu čia – grįžti ir paaiškinti, ką mes čia veikiame, nes tai kainuoja pinigus. Taip pat siekiame aiškiai įvertinti situaciją bei pristatyti ją visuomenei, kad Aljanso solidarumas privalo išlikti nuolatinis, jei bent vienas sąjungininkas jaučia kokią nors grėsmę.
– Kokių iššūkių Lietuvoje patyrė Portugalijos kariai per buvimą, dalyvavimą pratybose čia Lietuvoje?
– Šiuo metu Lietuvoje visur žalia, Portugalijoje laukai dabar nežaliuoja. Lietuvoje vyrauja lygumos, vanduo ir miškai – visai kitas kraštovaizdis, todėl karinių vienetų panaudojimas, taktika truputėlį skiriasi. Kariams būti čia yra naudinga, nes jie turi mąstyti kitaip, kaip kitaip panaudoti gynybos priemones, kaip gintis. Čia nėra kalnų. Turime mokytis gintis miškuose, nors lengviau yra gintis kalnuose.
– Kaip vertinate Lietuvos kariuomenės vystymo planus, pasirengimą atremti grėsmes?
– Atsižvelgiant į informaciją, kuri man prieinama, manau kad planas yra ambicingas ir Lietuva yra pakeliui kurdama stipresnes pajėgas, nei šiandien, kurios būtų patikimesnės. Tai yra didžiulis iššūkis Lietuvai, bet, manau, jis turi prasmę.
– Kaip vertinate atnaujintą privalomąją karo tarnybą Lietuvoje?
– Portugalijoje turime tik savanorius, šiuo metu mes neturime šauktinių. Bet aš manau, kad, turint omenyje Lietuvos išorinių grėsmių suvokimą, yra prasminga įtraukti didesnę dalį visuomenės, pristatyti jaunimui gynybos kultūrą bei turėti didesnę dalį žmonių, kurie būtų parengti mobilizacijai.
– Kaip Lietuvoje jaučiasi portugalų kariai?
– Kasdien gaunu informaciją apie tai, ką jie daro čia. Neabejoju, kad susitikęs su kariais rasiu juos itin gerai motyvuotus, gerai nusiteikusius, nes jie iš tiesų buvo labai užimti pastaraisiais mėnesiais. Jie jaučiasi labai gerai priimti Lietuvoje, jie pagerino savo įgūdžius, kuriuos iki šiol turėjo. Manau, kad ir šįkart kariai per susitikimą nepateiks jokių siurprizų.
– Dėkoju už pokalbį.
