– Tačiau Energetinė sąjunga padėtų bent jau trumpuoju laikotarpiu santykiuose su Rusija, o atsinaujinantys šaltiniai yra ilgalaikė perspektyva.
– Nematau, kad tai yra tokia ilgalaikė perspektyva. Vokietijoje energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių po Fukušimos padidėjo. (...) Šiuo metu jie yra konkurencingas energijos šaltinis. (...) Atominės jėgainės negali konkuruoti su atsinaujinančiais šaltiniais. Jeigu atsiranda lūžis technologijos, pasidaro lengva jas kurti.
Problema yra pereiti iš vienos sistemos, kuri yra labai centralizuota, į kitą, labiau decentralizuotą atsinaujinančių šaltinių sistemą, bet tai įvykdoma ir jeigu mes dabar vėl apsispręsime anglies ar iškastinio kuro naudai, tuomet tos investicijos tęsis iki 2050–2060 metų ir mes neturėsime jokių šansų pasiekti savo klimato kaitos tikslų.
Aš manau, kad reikia kuo didesniems pokyčiams. (...) Tai ilgas procesas, bet procesas turėtų prasidėti jau dabar, ne po 2050 metų. Nežinau, kodėl politikai elgiasi taip bailiai, kai kalbama apie sprendimus, palaikančius inovatyvias mūsų turimas technologijas.
– Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvoje biržoje viena kilovatvalandė elektros kainuoja apie 4 centus, bet vėjo gali kainuoti iki 8 centų, o saulės – iki 15 centų. Atsinaujinantiems ištekliams vis dar reikia subsidijų.
Europoje egzistuoja subsidijos angliai, atominė energija niekada negyvavo be subsidijų ir visos atominės jėgainės gauna valstybių garantijas, tad joms reikia subsidijų statybai.
– Naujos technologijos niekada neateina be subsidijų. Iš pradžių atsinaujinantiems ištekliams reikia subsidijų, tačiau jie yra tokie efektyvūs, ypač vėjo ir saulės jėgainės.
Galbūt subsidijos tam tikru momentu galėtų dingti. Bet tuo pačiu visos kitos subsidijos turi dingti.
Europoje egzistuoja subsidijos angliai, atominė energija niekada negyvavo be subsidijų ir visos atominės jėgainės gauna valstybių garantijas, tad joms reikia subsidijų statybai.
