Paklaustas, kaip vertina savo pirmuosius penkerius pontifikato metus, Benediktas XVI teigė, kad jam itin svarbios buvo kelionės ir susitikimai su skirtingų kultūrų žmonėmis. „Tai paliko gilų pėdsaką. Tai nebuvo šou“, – sakė jis, pridurdamas, kad taip bažnyčia ir Viešpats priartėjo prie žmonių ir jie priartėjo prie bažnyčios bei Viešpaties. Kita vertus, anot Benedikto XVI, praėjus penkeriems metams Bažnyčiai ir toliau tenka plautis mundurą, kurį sutepė skandalingos istorijos. „Tačiau tai gali suteikti jėgų bendram išsivalymui, kuris galiausiai padės išvysti pozityvius poslinkius“, – sakė jis.
Pasiteiravus, ar popiežius jaučiasi nusivylęs kai kuriais dalykais, jis neslėpė: „Žinoma, aš nusivylęs. Tuo, kad ypač Vakarų pasaulyje vyrauja nusivylimas bažnyčia“.
Anot Benedikto XVI, žmonės vis labiau gyvena nutolę nuo tikėjimo: „Šiandien žmogus mano, kad viską gali pats, o anksčiau jis viso to laukė iš Dievo. Pagal šį mąstymą, kuris laikomas moksliškai pagrįstu, tikėjimas laikomas archaišku, mistišku, priklausančiu praėjusioms civilizacijoms“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Turi būti skiriamas deramas dėmesys, kad nebūtų įvesta painiava ir kunigų celibatas galiausiai nebūtų tapatinamas su polinkiu į homoseksualumą, – sakė Benediktas XVI.
Jis teigė, kad tokios tendencijos susijusios su pažangios minties plėtra, nauju mentalitetu. „Dar XVIII amžiuje pasigirdo žinia, jog popiežiaus, to Europoje esančio Dalai Lamos, vieną dieną nebeliks“, – pasakojo jis interviu.
Tai, kad juntamas vis didesnis nutolimas nuo Bažnyčios, popiežius aiškina ir tuo, kad šiandien žmogus nebenori paslapties šydo, dieviškumo, jis siekia viską žinoti ir pagrįsti mokslu. „Mokslas vertinamas kaip galimybė sužinoti tai, apie ką dabar spėliojame. Esą yra tik laiko klausimas, kada mes viską sužinosime. Tokiu būdu mokslas iškilo į aukščiausią lygmenį“, – pastebėjo popiežius. Bet jis pabrėžė, kad ir mokslas turi ribas ir žmonės tai suprato, tad susidomėjimas religija vėl auga.
Kunigai nusikalto
Pastaraisiais metais į viešumą buvo iškelta daugybė su kunigais susijusių purvinų seksualinių skandalų, apjuodinusių bažnyčią. Ir nors pontifikas viešai atsiprašė dėl kunigų vykdyto vaikų išnaudojimo, tikinčiųjų širdžių tai itin nesuminkštino.
„Galima manyti, kad pats velnias kunigų metais (2009 m.) į veidą drėbė mums purvą. Tarsi norėdamas parodyti, koks purvinas pasaulis, taip pat ir tarp kunigų. Kita vertus, galima sakyti, kad Viešpats norėjo mus išbandyti ir pakviesti išsivalymui, kad kunigų metus pasitiktume ne kaip savęs šlovinimą, o kaip išsivalymo metus, vidinės transformacijos, atsinaujinimo, o ypač atgailos“, – kalbėjo popiežius.
Anot jo, seksualinio išnaudojimo priežastys yra sudėtingos, tačiau tarnavimas Dievui kiekvieną turėtų skatinti pasikeisti, būti kitokiu, nes kitaip žmogus gali prarasti savo prigimties šaknis.
Praėjusio amžiaus septintajame, aštuntajame dešimtmetyje išnaudojimo atvejų buvo bene daugiausia: „Kas yra gera, o kas bloga, priklauso nuo pasekmių. Tokiame kontekste, kuriame viskas reliatyvu ir blogis neegzistuoja, tik santykinis gėris ir santykinis blogis, žmonės, turintys polinkį į tokį elgesį, krito į bedugnę. Žinoma, pedofilija, visų pirma, yra asmenybės liga.“.
Homoseksualumas kunigui nederamas
Interviu Benediktas XVI taip pat tvirtino, kad homoseksualumas yra nesuderinamas su kunigišku pašaukimu, nes tuomet celibato laikymasis netenka prasmės. Švietimo kongregacija prieš kelerius metus atkreipė dėmesį, kad homoseksualūs kandidatai negali tapti kunigais.
„Kunigai turi būti atrenkami itin atidžiai. Turi būti skiriamas deramas dėmesys, kad nebūtų įvesta painiava ir kunigų celibatas galiausiai nebūtų tapatinamas su polinkiu į homoseksualumą“, – sakė Benediktas XVI.
Popiežiaus interviu pasiteirauta galimybė moteris įšventinti į kunigus.
Dar 1994 metais Jonas Paulius II nurodė, kad bažnyčia neturi jokių teisių suteikti kunigystės įgaliojimų moterims. Kritikai tai laiko diskriminacija ir mano, jog Jėzus tokios galimybės neįvardijo, nes prieš 2000 metų tai būtų buvę neįsivaizduojama.
„Tai yra nesąmonė, nes tuomet pasaulis buvo kupinas dvasininkių. Visose religijose buvo dvasininkių, ir keista, kad Jėzaus Kristaus bendruomenėje jų nebuvo. Jono Pauliaus II formuluotė yra labai svarbi: Bažnyčia neturi įgaliojimų įšventinti moteris. Nėra taip, kad mes sakome, jog mums nepatinka, mes tiesiog negalime“, – sakė popiežius, tvirtindamas, kad tokią bažnyčios formą sukūrė ne patys kunigai, o Viešpats, tad jos laikytis yra paklusnumo išraiška, nors šiandien paklusnumas daugelyje situacijų atrodo varginantis.
„Labai svarbu, kad Bažnyčia parodytų: savivalės nėra“, – tvirtino Benediktas XVI. Jis pabrėžė, kad moterims Bažnyčioje taip pat tenka svarbus vaidmuo. Tereikia pažvelgti į Bažnyčios istoriją, į tokius pavyzdžius kaip Marijos, Monikos ar Motinos Teresės.
