Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šarūnas Ruzgys: „Sodros“ pensija – vargana senatvė

Varguoliai nelaukia pensijos, nes dar labiau nuskurs. Nelaukia ir gerai uždirbantys – teks gyventi kaip vargšams. Viltis padoriai gyventi senatvėje prisiduriant iš privačių fondų irgi blėsta, nes pervedimai į juos tokie maži, kad prie pensijos dabar galima prisidurti vos porą dešimčių litų.
Šarūnas Ruzgys
Šarūnas Ruzgys / Luko Balandžio nuotr./15min.lt

Seime svarstoma pensijų reforma, kuri turėtų pagerinti būsimųjų pensininkų buitį. Vis dėlto visuomenė sensta, „Sodra“ toliau klimpsta į milijardines skolas, todėl ne tik valdiška pensija, bet ir menki pervedimai į privačius pensijų fondus senatvės nebeišgelbės. 

Savaitraštis „15min“ apie pensijų sistemos reformą bei būdus taupyti senatvei kalbasi su Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.

–  Kai kurios finansų institucijos žada, kad, jei žmogus kaups antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, jo pensija sudarys apie 70 proc. jo buvusių pajamų. Ar tai realu?

–  Vidutines pajamas gaunančio žmogaus pensijos ir algos santykis sudaro 40 proc. Kalbant apie antrą pakopą, tai papildomai dar būtų apie 10–15 proc. atlyginimo. Tačiau, jeigu pajamos yra didesnės nei vidutinės, ši norma drastiškai krenta, nes „Sodros“ pensija turi lubas, o mokesčiai, deja, neturi. Didesnių pajamų žmogui pensija nesudarys 40 proc. buvusių pajamų, galbūt tik apie 20 proc.

70 proc. savo buvusių pajamų siekiančią pensiją žmogus turėtų gauti dėl to, kad jo gyvenimo kokybė drastiškai nesumažėtų. Skirtumas tarp pirmosios ir antrosios pakopos turėtų būti sukaupiamas papildomais būdais. Visi būdai tinkami – trečia pakopa, taupymas, investavimas, kitoks sukaupiamas turtas, kurį galima, išėjus į pensiją, parduoti ir gyventi oriai. Pensijų fondų pagrindinis tikslas – uždirbti daugiau, nei sugraužia infliacija.

– Vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius vis mažėja. Ką daryti? Galbūt pervesti didesnes sumas į privačius pensijų fondus? Nes, jei tendencija nepasikeis, senatvės pensija nesudarys nė 40 proc. buvusių pajamų.

– Po kelių dešimtmečių pensija sudarys apie 28 proc. pajamų. Pridėjus antrą pakopą, galbūt pavyktų pasiekti 40 proc. Tai yra gana ambicingi tikslai. Apskaičiuota, kad pervedimo į privačius pensijų fondus dydis turėtų būti 7–10 proc.  nuo žmogaus sumokamų socialinių mokesčių. Nėra prasmės kaupti 1,5–2 proc. Tai tik savęs raminimas.

– Galbūt tuomet apskritai reikėtų atsisakyti principo, kad dabartiniai dirbantieji moka pensijas tiems, kurie nebegali dirbti? Galbūt reikėtų pensijas mokėti iš biudžeto?

– Bėda ta, kad šita karta turi išlaikyti esamus pensininkus ir pašalpų gavėjus ir dar sau susitaupyti. Tai yra vadinamasis valstybės tranzitinis periodas. Vien iš gaunamų mokesčių mokėti pensijas būtų rimtas stresas.

Vienas būdų jį sumažinti yra pasiūlytame Vyriausybės projekte – papildomas finansavimas, kai žmogus prisideda šiek tiek savo lėšomis ir valstybė motyvuoja papildomomis lėšomis.

Šiuo metu vyksta daug diskusijų, ar tai turėtų būti automatinis dalyvavimas (dalyvauji, jei neatsisakai), ar savanoriškas dalyvavimas (dalyvauji, jeigu parašai prašymą).

Valstybės gyventojui skiriama suma bus skaičiuojama nuo vidutinio atlyginimo. Mažesnių pajamų žmogui tai apsimokėtų. Tarkime, sumoku 20 Lt, o iš valstybės gaunu 40 Lt per mėnesį. Tas, kurio alga didesnė, susimokės, pavyzdžiui, 100 Lt, o valstybė jam pridės 40 Lt. Tai jis greičiausiai atsisakys dalyvauti.

Kitiems metams yra suplanuotas grįžimo į „Sodrą“ langas. Jeigu žmogus nori, jis iki kitų metų rugsėjo pirmosios gali parašyti prašymą ir nuo 2014 metų grįžti į „Sodros“ sistemą. Fonde sukauptos žmogaus lėšos ten ir liks ir bus investuojamos taip, kaip žmogus pasirinks.

– Kokią vidutinę išmoką iš pensijų fondų gauna dabar į pensiją išeinantis žmogus?

– Turime milijoną kaupiančiųjų ir 4,6 mlrd. Lt, sukauptų pensijų fonduose. Vidutinė išmoka yra  5 tūkst. Lt. Tos išmokos nuolat kyla. Tiek paveldėtojams mirusių nesulaukusių pensinio amžiaus žmonių, tiek išeinantiems į pensiją, kuriems dar nereikia įsigyti anuiteto (anuitetas yra periodinė pastovaus dydžio išmoka gyventojui, mokama tam tikrą laikotarpį, – red. past.). 

Anuiteto kol kas įsigyti nereikia daugeliui, nes su 1–2 proc. pervedimais ir santykinai mažomis algomis pasiekti reikalaujamą minimalų anuitetą (vyrams – 26 tūkst., moterims – 38 tūkst. Lt) reikia daugiau metų. Jei atitinkamos sumos gyventojas nesukaupia, jis gauna visą sumą iš karto.

Kiekvienais metais pensijų fondų vidutinis augimas yra  4,8 proc. Fondai mažėjo tik 2008 ir 2011 metais.  Taip sutapo, kad tinkamiausiu metu investuoti  (2009–2010 metai), kai grąža buvo didžiausia, įmokos į privačius pensijų fondus buvo smarkiai sumažintos. Žmonės, kurie galėjo turėti žymiai daugiau pinigų, tą galimybę prarado.

Fondai yra tik instrumentas valstybės rankose. Valstybė per krizę pasielgė kaip neprofesionalus investuotojas. Kai yra pati žemiausiai savikaina, portfelį reikėtų pasipildyti, o ne ištuštinti.

– Kada žmonės iš pensijų fondų sukauptas sumas gaus ne iš karto, o kiekvieną mėnesį dalimis?

– Jeigu nėra užtektinai pinigų, kad būtų įsigyjamas anuitetas, tai taip ir bus, o kaip kitaip? Dabar draudimo įmonei neapsimoka siūlyti anuitetą, nenaudinga ir gyventojui. Apsimoka, kai išmoka sudaro bent pusę bazinės pensijos  – apie 180 Lt per mėnesį.

Net kai pervedimai į privačius pensijų fondus siekė 5,5 proc., buvo skaičiuojama, kad tik apie 30 proc. visuomenės pasieks tą anuiteto lygį. O kai pervedimai siekia 1,5 proc., tai minimalų anuiteto lygį pasieks gal tik 5–8 proc. gyventojų.

Valstybės tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių turėtų anuitetą. Tai yra didesnes, nuolatines, garantuotas pajamas. Kitu atveju žmogus gauna vienkartinę išmoką, labai apsidžiaugia, bet jis gal nusiperka televizorių ar automobilį, išvažiuoja į kelionę, atiduoda pinigus vaikams ir turi gyventi tik iš „Sodros“ skiriamos pensijos.

– Kaip pasikeistų pensijų sistema, jei būtų įvestos mokesčio „Sodrai“ lubos?

– Tai būtų sąžiningiau mokančiųjų mokesčius atžvilgiu. Jei žmogus dabar gauna šiek tiek didesnes pajamas, daug investavo į save, į savo kvalifikaciją ir išsilavinimą, tai jis sumoka mokesčių žymiai daugiau, nei gali tikėtis gauti pensijos. Jeigu jis mokėtų mažiau mokesčių, galėtų daugiau kaupti papildomai.

– Kokio amžiaus gyventojai dar turėtų investuoti savo lėšas agresyviai, o kokio – kaupti konservatyviuose fonduose?

– Jaunas žmogus turi daug laiko iki pensijos. Rinkų svyravimai, ciklai trunka apie 5–7 metus. Jei iki pensijos liko 20–30 metų, tų ciklų bus ne vienas ir ne du. Iš akcijų visada yra tikimybė uždirbti daugiau, tad per 20–30 metų galima tikėtis vidutinio didesnio prieaugio. Jaunam žmogui net naudinga, jei nuosmukis trunka ilgai – nuperkama daugiau pigių investicijų.

Žmogui, kuriam iki pensijos yra likę 7 ar mažiau metų, privaloma siūlyti konservatyvų fondą. Jei žmogus to nenori, privalo pasirašyti, kad sutinka prisiimti didesnę riziką.

Artėjant pensiniam amžiui fonde reikėtų mažinti akcijų dalį. Ypač jeigu žmogus ketina sukauptas lėšas panaudoti vos tik sulaukęs pensinio amžiaus. Bet jeigu turite kitų pajamų, kitų lėšų, kas gi trukdo dar penkerius metus palaukti, kol ekonomikos ciklas atsigaus?

Konservatyvūs fondai iki šiol jokio nuosmukio neturėjo, neturi, ir, tikėkimės, neturės, nes jie dažniausiai investuoja tik į taip vadinamus garantuotos grąžos instrumentus – skirtingos trukmės euro zonos aukštesnio investicinio reitingo obligacijas ar indėlius bankuose. Pastaruoju metu Lietuvoje veikiantys fondai visiškai neinvestavo į Graikijos vertybinius popierius, ypatingai atsargiai žiūrima ir į kitas Pietų Europos valstybes.

Bet dažnai žmogus net nesuvokia, koks rizikos lygis jam yra priimtinas, kol nepatiria nuostolio. Žmogus mažiau džiaugiasi 20 proc. uždarbiu negu liūdi patyręs 3 proc. nuostolį. Tik po krizės žmonės įvertino, kiek tolerancijos rizikai turi. Kartais sveika nieko nedaryti, o ne išgyventi per daug, ypač jei žmogus nelabai supranta, kas vyksta.

– Ar yra tokių žmonių, kurie, išėję į pensiją, gavo mažesnę išmoką, nei sumokėjo įmokų?

– Be abejo, yra. Yra du faktoriai, kurie veikia žmogų, – baimė ir godumas. Jeigu jis pasirinko maksimalios rizikos fondą būdamas arti pensijos ir sumanė pasiimti, kiek sukaupė, galėjo daug prarasti, nes per krizę nukrito jo lėšų vertė. Bet niekas gi neliepia pasiimti tų lėšų vos tik išėjus į pensiją. Žmogus laisvas pasirinkti – imti dėl krizės sumažėjusią sukauptą sumą ar laikyti ją pensijų fonde iki geresnių laikų.

– Kiek žmogui kainuoja fondų administravimas?

– Yra du įstatymo reguliuojami atskaitymo dydžiai – įmokos mokestis, kuris pagal naujus įstatymus iki 2016 metų sumažės iki 0 proc. (dabar taikomas iki 3 proc. mokestis) ir metinis valdymo mokestis (iki 1 proc. nuo turto), kuris taip pat bus mažinamas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug