Zigmantą Balčytį LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbino žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
– Pone Balčyti, kodėl jūs dalyvaujate Prezidento rinkimuose?
– Toks buvo partijos sprendimas. Manau, kad turiu pakankamai patirties tiek politiniame gyvenime, tiek ūkiniame. Teko dirbti ir vyriausybėje. Dabar jau beveik penktus metus darbuojuosi Europos Parlamente (EP). Neblogai suprantu, kaip sukasi europiniai mechanizmai, o tokia patirtis yra naudinga. Manau, kad esu pasiruošęs, ir partijos priimtas sprendimas leis sėkmingai sudalyvauti šiuose rinkimuose.
– Pone Balčyti, iki šiol kova dėl pačių aukščiausių postų jums nelabai sekėsi. Po A. Brazausko atsistatydinimo jis norėjo, kad būtumėte Ministru Pirmininku, po to, turbūt logiška, kad taptumėte ir partijos pirmininku, bet tuomet nesugebėjote užsitikrinti paramos Seime. Kur buvo jūsų klaida?
– Manau, tuomet buvo visiškai kitokia politinė situacija negu yra dabar. Žinome, kad buvo keliamas reikalavimas, kad mano formuojamoje koalicijoje jokiu būdu nebūtų Darbo partijos. Tokį reikalavimą kėlė tuometinis Prezidentas Valdas Adamkus. Nebuvo taip paprasta užsitikrinti konservatorių ar kitų politinių partijų paramą. Tokia buvo realybė. Man nepavyko, pavyko kitam mano kolegai. Su juo aš sėkmingai dirbau Vyriausybėje eidamas finansų ministro pareigas.
– Jūs tapote pirmu ir iki šiol vieninteliu politiku Lietuvos istorijoje, kurio kandidatūrą į premjerus teikė Prezidentas, tačiau Seimas nepritarė. Jeigu dabar kartotųsi ta situacija, ką darytumėte kitaip?
– Tuomet, žinoma, galbūt buvo tam tikrų niuansų, kur buvo galima kažką pakeisti. Galbūt buvo galima daugiau kalbėtis su kitomis politinėmis partijomis, konservatoriais taip pat, bet tada buvo kita situacija – tiesiog neturėjau daug laiko, reikėjo važiuoti į Viršūnių tarybą dėl euro įvedimo. Galbūt buvo per mažai laiko, kad galėčiau užsitikrinti kitų politinių partijų paramą.
– Pats užsiminėte apie euro įvedimą. Ar tai didžiausia nesėkmė jūsų karjeroje?
– Nėra tai kažkokia ypatinga nesėkmė. Aš ne kartą esu tai minėjęs ir, manau, daugelis Lietuvos politikų žino, kad tuomet buvo priimtas sprendimas, kad Lietuva neturi būti pirma valstybė, kuri įstotų į euro zoną. Todėl, kad mūsų kai kurie rodikliai – tvarumo rodikliai – nebuvo pakankamai geri tuo metu. Žinome, kad ES irgi yra buvę nemažai išimčių, kada valstybės priimamos į euro zoną su pagražintais rodikliais. Visko yra buvę, bet tada būtent toks sprendimas buvo priimtas ir Lietuva netapo euro zonos nare.
– Grįžtant prie Prezidento rinkimų – jums patinka, kaip tvarkosi Dalia Grybauskaitė?
– Kiekvienas laikmetis diktuoja tam tikras problemas. Manau, kad D. Grybauskaitei buvo nelengvas laikmetis – pasaulinė krizė. Tai palietė ne tik Europą ar Lietuvą, bet visą pasaulį. Taigi buvo iššūkių, su kuriais reikėjo tvarkytis. Kaip buvo susitvarkyta – tai yra atskira diskusija. Kai kas buvo daroma gerai, kai ką, manau, buvo galima daryti šiek tiek kitaip, kad nebūtume taip stipriai sumažinę savo BVP kritimo.
Mes atidavėme tam tikras rinkas su mokesčių reforma. Manau, kad tuo klausimu tuo metu reikėjo labiau įsiklausyti į opozicijos siūlymus. Tuomet praradome nemažai rinkų, tai lėmė, žinoma, mažesnes įplaukas į biudžetą. Šiandien viso to rezultatas – vis dar turime neatstatytas pensijas.
– Dėl ko jūs labiausiai kritikuotumėte D. Grybauskaitę per jos kadenciją?
– Manau, kad reikėtų labiau tartis su įvairiomis valstybės institucijomis. Šiuo metu vyraujanti tam tikra priešprieša ar nesusikalbėjimas su Seimu turėtų būti sprendžiama kitaip – žmogiškai, tvarkingai. Tai yra ne žmogaus ar vieno kito asmens buvimas valdžioje, o valstybės institucijos, kurių sprendimus reikia gerbti.
– Jūs kalbate apie tam tikrą priešpriešą. Iš tiesų Loretai Graužinienei tapus Seimo pirmininke pagyvėjo apsižodžiavimai, susipriešinimas. Kaip jūs vertinate tai, kas vyksta?
– Taip, išorėje kai kuriems tai yra tikrai įdomu klausytis. Yra daug diskusijų, vertinimų. Pastaruoju metu lankiausi keliuose Lietuvos miestuose – žmonėms nebereikia to akivaizdžiai matomo susipriešinimo. Visi labiau norėtų matyti ranka rankon dirbančias institucijas. Mūsų partijos nuomone, jei būčiau išrinktas Prezidentu, o A. Butkevičius toliau eitų premjero pareigas – kartu galėtume nuveikti daug daugiau. Tai yra mano asmeninė nuomonė. Žinoma, kai kam pykčiai yra labai naudingi, bet tai nėra gerai. Tai kenkia ir mūsų valstybės įvaizdžiui ir, aišku, kenkia kasdieniam darbui.
– Pasirodo įvairių gandų ir, žinoma, jų bus dar ne vienas. Turbūt jums teko skaityti nuomonę, kad po Prezidento rinkimų D. Grybauskaitė premjeru skirtu jus. Kaip jūs tai vertinate?
– Vertinu vienareikšmiai – nenorėčiau, kad dabar ir ateityje valstybės gyvenimą grįstume kažkokiais gandais. Tai yra tikrai gandai. Nebuvo jokių pokalbių, jokių susitikimų. Nieko negirdėjau apie tai, kad man kažkas bus siūloma. Žinoma, malonu girdėti, bet tai – nerealu. Aš esu susikoncentravęs į savo pagrindinį tikslą, partija taip pat suformavo tikslus ir aš manau, kad išlošiu šiuos rinkimus.
Zigmantas Balčytis: Prezidentė valdžioje išbuvo penkerius metus, daug visko buvo, o jos darbus vertins rinkėjai. Teisėsaugoje šiandien, manau, yra per daug politizuoja situacija. Yra daug nusiskundimų. Manau, kad ateityje teisėsaugos darbo principai turėtų būti nuosaikesni.
– Tikite, kad išlošite rinkimus į Prezidento postą, tai kodėl tuomet dalyvaujate EP rinkimuose?
– Todėl, kad ir partija turi savo tikslus. Mes norime EP turėti 4–5 savo narius. Yra tam tikri įvertinimai ir nuostatos, kad jeigu bus vieninga rinkimų kampanija, tai gali atnešti papildomų dividendų ir mūsų partijai, ir papildomų rinkėjų balsų.
– Bet gali susidaryti įspūdis, kad jūs pasiruošėte parašiutą? Planą B?
– Yra tokių minčių ir tokių pasakymų, bet aš nemanau, kad tai yra parašiutas. Mano pagrindinis tikslas – sėkmingas dalyvavimas Prezidento rinkimuose.
– Nevertėtų atsisakyti vietos sąraše, kad jūsų dalyvavimas atrodytų kaip tikrai svarbiausias ir pagrindinis jūsų tikslas?
– Ir visi atsipalaiduos?
– Manau, tai atrodytų rimčiau.
– Manau, partija tikrai svarstys šį klausimą ir koks bus sprendimas, taip aš ir pasielgsiu.
– Bet kuriuo atveju ne vien partija sprendžia. Jūs irgi daug ką sprendžiate, ypač kai tai liečia jūsų asmenį.
– Natūralu, bet šiandien kalbame apie partijos perspektyvą ir siekius – gerai sudalyvauti EP rinkimuose. Tai nėra vien tik mano nuomonė ir negali būti svarbi tik ji.
– Šiek tiek pakalbėkime apie Prezidentės Grybauskaitės nuveiktus darbus. Na, pavyzdžiui, teisėsauga, kova su korupcija – Prezidentės mėgstamos temos. Situacija pagerėjo ar pablogėjo, jūsų manymu?
– Prezidentė valdžioje išbuvo penkerius metus, daug visko buvo, o jos darbus vertins rinkėjai. Teisėsaugoje šiandien, manau, yra per daug politizuoja situacija. Yra daug nusiskundimų. Manau, kad ateityje teisėsaugos darbo principai turėtų būti nuosaikesni. Galbūt visuomenė turėtų žinoti tik galutinius rezultatus ir nei politikai ar kitos institucijos neturėtų kištis į jų darbą.
– O užsienio politika? Jūs irgi dirbsite su Vakarais, o Vyriausybė – su Rytais?
– Užsienio politika – nedalomas dalykas. Manau, kad Prezidentas turi su visais surasti bendrą kalbą, bet mums, Lietuvai, labai svarbu yra rytiniai kaimynai – ta pati Rusija, Baltarusija, Ukraina. Manau, kad reiktų daug labiau koncentruotis į artimiausius kaimynus ir ieškoti bendros kalbos tiek politiniais, tiek ekonominiais klausimais.
– Pone Balčyti, ypač vakaruose tai madinga – kandidatui turėti aiškią žinią. Kokią žinią jūs sakote rinkėjams?
– Mano pagrindinė žinia yra tokia: užtenka valstybę valdyti ar daryti įtaką visokiomis pažymomis ar įvairiais gandais. Žmonėms tai tikrai yra atsibodę. Mano žinia tokia, kad mes turime susikoncentruoti į tam tikrą valstybės pertvarką ateityje tam, kad užsitikrintume geresnį pragyvenimo lygį. Tai yra, kad mūsų valstybė būtų dirbanti ir uždirbanti. Kad lietuviai norėtų gimdyti vaikus ir juos čia auginti, kad mums nereiktų darbo jėgos vežtis iš kitur. Reikia stengtis, kad būtume vieninga valstybė, kad būtų kuo mažiau atskirties ne tik socialinėje srityje, bet ir tautiniu pagrindu. Manau, kad būsiu Prezidentu, kuris vienys valstybę – ne tik politines jėgas, bet ir piliečius.
– Vyriausybei vadovauja socialdemokratas. Jeigu socialdemokratų kandidatas laimėtų ir Prezidento rinkimus, daugelis sakytų, kad vienos partijos rankose per didelė valdžia.
– Tai priklauso, kaip tu šita valdžia naudojiesi. Nemanau, kad Prezidento institucija, kuri dirba vieningai su Vyriausybe ir Seimu, yra blogai. Toks atvejis Lietuvoje turbūt bus pirmą kartą. Matome, kad kai valdžios yra per mažai, arba valdžia yra per daug išskaidyta, nebėra teigiamų rezultatų. Mes gyvename prastesnėmis sąlygomis negu kitos ES valstybės, kurios iš krizės išėjo mažiau nukentėjusios. Vadinasi, reikia daugiau suderinamumo ir pasitikėjimo vienas kitu.
– Pone Balčyti, jūs daug kalbate apie santarvę, bet kai kurie jūsų partijos kolegos sako, kad esate labai autokratiškas. Koks jūs esate vadovas?
– Niekada nebuvau autokratiškas. Taip, kažkada, kai mane vertė pareigos, buvau griežtokas, bet visi kolegos, su kuriais aš dirbau, sakė – griežtas, bet teisingas. Manau, kad ateityje irgi toks išliksiu. Mėgstu sistemą, mėgstu tvarką, mėgstu funkcijų pasidalinimą. Nepatinka, kai vadovauja kažkas iš antros sėdynės. Tuomet, manau, valstybėje įsivyraus aiškumas.
– O jūs matote dabar vairavimą iš galinės sėdynės?
– To vairavimo visais laikotarpiais buvo. Kartais daugiau, kartais mažiau, bet funkcijos neturi dubliuotis.
– Suprantu, kad jūsų pagrindinis iššūkis šiandien – patekti į antrąjį turą? O tada jau kaip Dievas duos, ar ne?
– Nemanau, kad čia kažkuo gali padėti pats aukščiausias. Tiesiog visuose rinkimuose galioja tie patys principai: darbas, platforma, tikėjimas tuo, ką žadi, ir, svarbiausia, ar tu tikrai gali įtikinti žmones.
– Pone Balčyti, jeigu jūs laimėsite, vadinasi, D. Grybauskaitė pralaimės. Kodėl D. Grybauskaitė pralaimės šiuos rinkimus?
– Todėl, kad sekantis laikmetis yra mano laikmetis. Aš matau sprendimus, kuriuos reikia ir yra būtina padaryti, reikia daugiau susiklausymo, įtikinti visus politikus ir daryti tuos sprendimus. Tiesiog – mano laikmetis.
