Taip pat, pabrėžia R.Mcguire-Sniečkus, socialiniai tinklai dažnai tampa atskyrimo nuo bendraamžių ar negailestingo elgesio su kitu įrankiu: „Anonimiškumas [...] skatina kartais net žiaurų elgesį su kitais. [...] o tai, kad gali matyti, kaip tavo vadinamieji draugai smagiai leidžia laiką ir ką jie veikia, gali sukelti socialinį nerimą, tam tikrą vidinę tuštumą. Naudojant socialinius tinklus, į visa tai reikia atkreipti dėmesį.“
– Sąvoka „socialinis“ reiškia bendravimą, tam tikro ryšio koncepciją, o „tinklas“ – ir reiškia tinklą. Sujungę šiuos du žodžius gauname bendravimo tinklą. Tačiau ar tai tikras bendravimas?
– Iš esmės taip – tai kolektyvas žmonių, kurie bendrauja internetu, socialinius tinklus naudodami kaip įrankį. Kai kalbame apie pačius žodžius, aš savo tyrimą grindžiu leksikologine hipoteze: tai, ką mes galvojame, ką veikiame, atskleidžiame kalba, kurią vartojame. Rėmiausi Oksfordo anglų kalbos žodynu, nagrinėjau savęs suvokimo konceptą ir į tai įtraukiau socialinius tinklus.
– Kodėl socialiniai tinklai tokie patrauklūs jaunesnei kartai?
– Jaunoji karta su tuo užaugo. Anglų kalboje vartojamas terminas „Digital natives“ – „skaitmeniniai čiabuviai“, taigi jie yra gimę socialinių tinklų pasaulyje, tai yra jų dalis, jų išraiškos, bendravimo, santykių kūrimo dalis. O mes, vyresnioji karta, gimusi 8-ajame dešimtmetyje ar anksčiau, prieš socialinių tinklų sukūrimą ir išpopuliarėjimą, esame prisitaikėliai ir mums dalyvauti tuose tinkluose yra visiškai kitokia patirtis.
– Savo paskaitoje atkreipėte dėmesį į socialinius standartus. Žmonės, gimę ne socialinių tinklų laikais, socialinių normų išmoksta iš tėvų, iš aplinkos. O iš ko mokosi dabartinė karta?
– Manau, kad tai jaunam žmogui ir yra sunkiausia. Raidą tyrinėjantis psichologas Erikas Eriksonas yra žvelgęs į skirtingas individualias žmogaus vystymosi stadijas. Jis pastebėjo, kad būtent paauglystėje didžiausiais iššūkis – kova tarp savęs suvokimo, savęs identifikavimo ir suvokimo, kokį vaidmenį atlieki visuomenėje, kokius vaidmenis atlieka kiti.
Paauglystė yra tas laikotarpis, kai jaunuoliai išbando įvairius vaidmenis, bando suprasti, kas jie. Tada jie gali padaryti kvailų dalykų, gal net tokių, dėl kurių vėliau gali apgailestauti. Tačiau neramu dėl to, kad klaidos dėl socialinių tinklų gali palikti žymių tolesniame jų gyvenime. Jų veiksmų padariniai ateityje juos gali veikti netikėtais būdais ir tai labai jaudina.
– Ar priklausomybė nuo socialinių tinklų išties egzistuoja? Kaip suprasti, kada socialiniuose tinkluose praleidžiame per daug laiko?
– Manau, tai priklauso nuo žmogaus. Kai kurios organizacijos reikalauja, kad darbe naudojamas „Twitter“ ar tai, ką rašai kituose socialiniuose tinkluose, būtų atskirta nuo tavo asmeninės socialinės „medijos“ ar tavo nuomonės.
Pažįstu žmonių, kurie yra nutarę elektroninį paštą tikrinti tik tam tikrą skaičių per dieną arba išjungti iškart po 18 valandos, kai baigia darbą.
Pažįstu žmonių, kurie yra nutarę elektroninį paštą tikrinti tik tam tikrą skaičių per dieną arba išjungti iškart po 18 valandos, kai baigia darbą.
Jie dažnai sako, kad taip elgtis yra iššūkis, nes kitų noras atsakymą gauti greitai tam turi nemažai įtakos. Todėl dažnai tokiam žmogui reikia kitiems sakyti, kad tai – tavo ribos, kad tu taip elgiesi, nes nori pasiekti savo tikslus.
– Savo paskaitoje minėjote tokius žodžius, kaip „tweetinti“ (rašyti žinutes „Twitter“ tinkle), LOL („smarkiai juokiuosi“). Tai žodžiai, kuriuos sukūrė socialiniai tinklai, tačiau dabar jie jau įtraukti į mūsų žodynus kaip oficialūs žodžiai. Ar tai savotiškai neįgalina dar daugiau naudoti šiais tinklais?
– Taip. Arba tai žodžiai, kurie įgavo naują prasmę, arba naujadarai. Iš dalies žodynas atspindi mūsų veiklą, mes vartojame šiuos žodžius, jais komunikuojame, žodžiai evoliucionuoja kartu su mumis.
– Kalbėjome daugiau apie blogąją socialinių tinklų pusę. Kokia, Jūsų nuomone, geroji?
– Geroji pusė tikrai yra, tikiuosi, kad tai ir pabrėžiau savo paskaitos pabaigoje. Socialiniai tinklai padeda labiau vertinti savo kultūrą, meną, tai bendradarbiavimas ir naujovės. Reikia nepamiršti labdaros organizacijų, kurios per socialinius tinklus didina žmonių sąmoningumą tam tikrais klausimais, padeda tiems, kuriems reikia pagalbos.
Taigi taip, socialiniai tinklai turi daugybę teigiamų pusių. Manau, kad būtent iš šių gerųjų praktikų reikėtų mokytis ir į jas atkreipti dėmesį, reikia suvokti naudingąsias šio galingo įrankio puses, o ne tiesiog į jį panirti.
– Kalbėjote ir apie tai, ką prarandame socialinių tinklų laikais. Ką galėtumėte išskirti?
– Viena problema – nepaliaujamas noras reikšti savo nuomonę. 2009 m. atlikta studija parodė, kad Amerikoje per dešimtmetį padvigubėjo narcisistiniu asmenybės sutrikimu sergančių žmonių.
Socialiniai tinklai tampa tokios evoliucijos, vis didėjančio individualizmo ar net kartais solipsizmo (filosofijos, kuri teigia, kad mano protas yra vienintelis dalykas, kuris, tikrai žinau, kad egzistuoja) įrankiu. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad šiuos tinklus geriau naudoti išoriniams tikslams, kaip sakiau, kultūros vertinimui, naujovėms, švietimui, socialinei savimonei.
2009 m. atlikta studija parodė, kad Amerikoje per dešimtmetį padvigubėjo narcisistiniu asmenybės sutrikimu sergančių žmonių.
Taip pat socialiniai tinklai dažnai tampa atskyrimo nuo bendraamžių ar negailestingo elgesio su kitu įrankiu. Ir čia reikia pabrėžti anonimiškumą – socialiniuose tinkluose esame išlaisvinami nuo savo identiteto, o tai ir skatina tokį, kartais net žiaurų, elgesį su kitais.
Be to, reikia pabrėžti ir socialinio lyginimo problemą: tai, kad gali matyti, kaip tavo vadinamieji draugai smagiai leidžia laiką ir ką jie veikia, gali sukelti socialinį nerimą, tam tikrą vidinę tuštumą. Naudojant socialinius tinklus, į visa tai reikia atkreipti dėmesį.
Nemaža problema – ir priklausomybė nuo socialinių tinklų. Tai, kad žodynuose atsirado ne tik žodžiai „tweetinti“, bet ir „skaitmeninė detoksikacija“, ir tai, ką atskleidžia populiarioji psichologija bei socialinių tinklų tyrimai, rodo, kad žmonės jaučiasi priklausomi. O vis didėjanti baimė nebūti prisijungusiam prie to tinklo skatina apžvelgti ir susimąstyti, kam socialiniai tinklai yra naudojami.
– Realiame gyvenime mes turime socialinius standartus, kuriais vadovaujamės, tačiau socialiniuose tinkluose tie standartai dar nesukurti.
– Taip. Manau, kad didžiulę įtaką tam daro socialinių tinklų depersonalizacija. Jei realiame gyvenime mums kalbantis aš pasakau kažką, kas jums nepatinka, mes galime tai aptarti, priimti bendrą sutarimą, kodėl taip yra, ir vienam su kitu elgtis pagarbiai, nes tai yra žmogiškas, realus bendravimas. O kai kažkas kažką parašo („papoustina“) socialiniuose tinkluose, tu to žmogaus nematai, jūsų santykis nėra asmeniškas.
Be to, asmuo, kuris reaguoją į tą komentarą, taip pat neatsako už savo veiksmus, nes yra anonimiškas, nėra žinomas. Dėl to žmonės gali reaguoti agresyviau, būti negailestingi. Socialiniuose tinkluose dažnai pamirštame, kad ir po tuo anoniminiu vartotoju yra tikras asmuo, kuris visa tai mato ir patiria didžiulį spaudimą ar negailestingus žodžius, todėl reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kad žmonės taptų sąmoningesni, supratingesni ir jautresni kitiems.
– Koks jūsų santykis su socialiniais tinklais?
– Aš naudoju socialinius tinklus, tačiau tikrai nesu „skaitmeninė čiabuvė“, neturiu tokio paties ryšio, kaip dabartinė karta. Savo 12 metų vaiką kartais randu prilipusį prie išmaniojo telefono, todėl turiu tiesiog atplėšti jį nuo jo, išjungti ir pasakyti – bendraukime. Man socialiniai tinklai daugiausia – darbo priemonė.
Socialiniuose tinkluose dažnai pamirštame, kad ir po tuo anoniminiu vartotoju yra tikras asmuo, kuris visa tai mato ir patiria didžiulį spaudimą ar negailestingus žodžius.
Dabar žadu kurti „Twitter“ paskyrą, bet čia vėl darbo reikalai – tai projektui skirtas tinklas, kuris būtų naudojamas bendrauti su projekto dalyviais. Kur kas mažesnė tikimybė, kad paviešinsiu socialiniuose tinkluose asmenukę, kokią atostogų nuotrauką.
– Ar turite taisykles, kaip naudotis socialiniais tinklais, savo vaikams?
– Jie patys tą bando išsiaiškinti, bet, žinoma, visada pabrėžiu – būkite malonūs vienas kitam. Namuose turime tris taisykles: ar tai tiesa, ar tai gerai kitų atžvilgiu ir ar tai būtina. Šiomis taisyklėmis ir vadovaujamės.
