Tikisi daugiau dėmesio beisbolui
Pasak jau dešimt metų Lietuvoje žaidžiančio amerikiečio, beisbolo progresas mūsų šalyje akivaizdus, nors viešojoje erdvėje to ir nesimato. „Turime vaikinų, kurie kviečiami į MLB stovyklas, Dovydas Neverauskas stovi šalia stipriausios pasaulio beisbolo lygos durų, rinktinė sugeba kautis su tikrai pajėgiomis komandomis. Pergalė prieš Izraelį Europos čempionate rodo, kad galime laimėti beveik prieš bet ką“, – teigė Kauno „Lituanica“ klubui atstovaujantis žaidėjas.
„Mūsų sportui trūksta dėmesio. Trūksta elementarių dalykų – inventoriaus, stadiono, kuriame būtų galima rengti normalias varžybas. Dabar žaidžiame pievose, vedini entuziazmo … Austrija negauna pelno iš beisbolo, iš čempionatų rengimo, sporto populiarinimo, tačiau jie sugeba surengti puikias varžybas, turi puikią infrastruktūrą. Tai yra investicija į visuomenės sveikatą, į sporto populiarinimą, kuri atsiperka laikui bėgant“, – pastebėjo jis.
„Beisbolas yra unikalus sportas. Rungtynių metu būna akimirkų, kai esi tik vienas prieš varžovą. Esi metikas arba atmušantysis. O kartais turi veikti kaip disciplinuota komandos grandis. Perduoti kamuoliuką per tris žmones į namų bazę ir padaryti tai per kelias akimirkas. Tai unikali kombinacija. Tu išmoksti ir asmeninės atsakomybės ir būti komandos dalimi“, – aiškino Lietuvos rinktinės treneris.
„Beisbolą į daugelį valstybių atneša JAV karinės pajėgos. Nyderlanduose buvo amerikiečių bazės ir dabar jie turi vieną stipriausių komandų Europoje“, – pastebėjo W.Gordonas, kurio tėvas taip pat tarnavo amerikiečių karinėje bazėje Okinavoje, Japonijoje.
„Neužmirškite, kad beisbolo tėvas Lietuvoje – Steponas Darius – buvo ant jūsų dešimties litų kupiūros, jis lietuvių tautos didvyris“, – šypsodamasis priminė beisbolu gyvenantis amerikietis.
Džiaugiasi Lietuvos progresu
W.Gordonas pastebi, kad per dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė labai daug dalykų. „Matau, kad kultūra pasidarė žymiai atviresnė. Žinoma, man padėjo tai, kad greitai išmokau kalbą ir pelniau pasitikėjimą. Pasikeitė ir paprasti dalykai … Tarkime, ar pastebėjot, kad žymiai daugiau kavinių, atvirų erdvių? Žmonės eina į viešumą. Žymiai daugiau puikiai anglų kalba bendraujančių žmonių“, – konstatavo jis.
„Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą ir vykome į Lenkiją. Mus sustabdė pasienyje, tikrino pasus. Dabar jūs galite laisvai judėti beveik visoje Europoje, ieškoti laimės užsienyje. Pastebėjau, kad labai greitai ir lengvai perėjote prie naujos valiutos“, – pasikeitimus vardino W.Gordonas, mokantis ne tik anglų ir lietuvių, bet ir kinų bei prancūzų kalbas.
Amerikietis stebisi ir tuo, kad lietuviai sureikšmina emigracijos faktą. „Turėtumėte suprasti, kad jei žmogus išvyksta į Vokietiją, tai yra tas pats, kas aš iš Šiaurės Karolinos išvykčiau į Džordžijos valstiją. Jūs neprarandate žmonių, jie gali grįžti į tėvynę per kelias valandas. Normalu, kad jauni žmonės nori dirbti, keliauti“, – teigė jis.
Pusmetį Lietuvoje ir pusmetį JAV su šeima gyvenantis W.Gordonas pasakojo, kad jo tikslas – gauti Lietuvos pilietybę ir sužaisti už Lietuvos beisbolo rinktinę. Savo ir savo šeimos ateitį jis sieja su mūsų šalimi.
„Labai tikiuosi, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitys šį interviu ir atkreips dėmesį į mano prašymą“, – juokėsi amerikietis, siekiantis gauti mūsų šalies pilietybę išimties tvarka.
„Labai tikiuosi, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitys šį interviu ir atkreips dėmesį į mano prašymą“, – juokėsi amerikietis, siekiantis gauti mūsų šalies pilietybę išimties tvarka.
„Lietuva – kaip maža komanda. Kuo daugiau turėsite žaidėjų, tuo būsite stipresni. Jei kažkas nori čia kurti gyvenimą, laikytis įstatymų, būti visuomenės dalimi – kodėl nesuteikti jam galimybės?“ – retoriškai klausė W.Gordonas, pabrėždamas, kad jis nori pilietybės ne dėl beisbolo pasiekimų.
„Aš čia baigiau mokslus, sukūriau čia šeimą, išmokau kalbą, turiu daugybę draugų ir pažįstamų, dainavau chore. Be to, jei žaisiu rinktinėje, tikrai laimėsime Europos čempionatą“, – juokdamasis pažadėjo pilietybės siekiantis amerikietis.
