„Transparency international“ ES biuro vadovas Carlas Dolanas 15min.lt teigė, jog palyginti su nacionalinėmis, ES institucijos yra skaidresnės, tačiau ir čia korupcijos rizika išlieka. Pasak jo, korupcija nėra tik pinigų siūlymas už tam tikrą paslaugą. Komisarams bendrovės atsidėkoja aukštais postais, o itin įtakingos bendrovės gali pasinaudoti netobula ES institucijų skaidrumo kontrolės sistema.
– Ar Europos Komisija (EK), Europos Parlamentas (EP) ar Europos Taryba (ET) yra skaidrios institucijos?
Mums skaidrumo požiūriu daugiausiai abejonių kelia Europos Taryba, kur savo pozicijas turi derinti 28 ES valstybių narių vyriausybių atstovai.
– Taip, galima kalbėti apie geras praktikas. EK ir EP veiklos skaidrumo standartai yra pakankamai aukšti, jeigu jas lygintume su nacionalinėmis institucijomis, tačiau ir čia yra silpnų vietų.
Mums skaidrumo požiūriu daugiausia abejonių kelia ET, kur savo pozicijas turi derinti 28 ES valstybių narių vyriausybių atstovai.
Mes galime sekti, kaip EK ruošia teisės aktus, kaip vyksta jų svarstymas parlamente, bet kai norime išsiaiškinti, kaip Taryba susitarė dėl vieno ar kito siūlymo, tai padaryti labai sunku.
Daug darbo atliekama darbo grupėse, kur susitinka žemesnio lygio tarnautojai. Ne visada tiksliai žinome, kas tose grupėse dalyvauja. Taryba nepateikia informacijos apie kiekvienos šalies poziciją. Geriausiu atveju galima gauti dokumentus, kaip vyko svarstymas, tačiau šalių pavadinimai yra slepiami.
– Kai pozicijas derina 28 valstybių atstovai, ar gali būti net teorinė galimybė pinigais paveikti jų sprendimą?
Jei Briuselyje nebūtų dešimčių nevyriausybinių organizacijų, kurios tai seka, mes galėjome apie tai niekada nesužinoti.
– Tai nebūtinai turi būti kyšiai. Galima prisiminti „besisukančių durų fenomeną“. Pateiksiu pavyzdį iš savo praktikos – didelės naftos ir dujų bendrovės atstovas, kuris Europos institucijose užsiima lobizmu, anksčiau dirbo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijoje.
Jis turėjo gerus ryšius vyriausybėje, kuri kaip tik rengė savo poziciją su naftos ir dujų gavyba susijusiais klausimais. Kai atėjo laikas teikti pasiūlymą, Jungtinės Karalystės pozicija tapo identiška bendrovės pozicijai.
Tai dar neįrodo korupcijos, tačiau tai rodo, kad vyriausybė bendrovės interesus atitinkančią poziciją pasirinko kaip pagrindinę. Jei Briuselyje nebūtų dešimčių nevyriausybinių organizacijų, kurios tai seka, mes galėjome apie tai niekada nesužinoti.
– Jūs minite lobizmą. Kiek jis paplitęs ES institucijose? Kur riba tarp lobizmo ir korupcijos?
– Lobizmas nėra korupcija. Tai savo pozicijos pateikimas sprendimų priėmėjams. Visi tai daro. Taip pat ir mes. Svarbiausia, kad šis procesas vyktų visiškai skaidriai ir būtų išvengiama pilkų zonų, pavyzdžiui, kai verslo grupės tampa labai svarbiais politinių partijų finansiniais donorais ir dėl to sulaukia ypatingo palankumo vėliau.
– Sunku įsivaizduoti, kiek žmonių turi paveikti, kad pasiektum norimo sprendimo tokio dydžio institucijoje kaip EP?
– Nežinau, ar tai taip sudėtinga. Kai procedūros labai kompleksinės, tampa sunku kontroliuoti lobistų ar kitų interesų grupių įtaką procesams. Oficialus lobistų registras Briuselyje apima tik EP ir EK, bet ne Tarybą. Ar tai reiškia, kad ET nėra interesų grupių akiratyje?
Korupcijos rizika nėra maža. Ypač žinant, kad nėra bendrų ET etikos taisyklių, nėra aiškiai nurodytos pareigos deklaruoti savo interesus valstybių atstovams. Be abejo, jie vadovaujasi nacionalinėmis taisyklėmis, tačiau jos gali skirtis.
– Lietuva yra pirmoji valstybė, kurios pirmininkavimas buvo įvertintas antikorupciniu požiūriu. Koks įspūdis?
Turime suprasti, kad Lietuva pirmininkavimą perėmė iš kitos valstybės, todėl ji turėjo žaisti tomis kortomis, kurios jai buvo padalintos.
– Mūsų ataskaitos tikslas yra pažvelgti į korupcijos riziką pirmininkavimo laikotarpiu. Pirmininkaujant Lietuvai buvo gerų dalykų, kaip antai kur kas didesniu mastu internete skelbiami dokumentai, bet buvo ir neigiamų.
Pavyzdžiui, labai mažas dėmesys pinigų plovimo prevenciją užtikrinantiems teisės aktams.
Turime suprasti, kad Lietuva pirmininkavimą perėmė iš kitos valstybės, todėl ji turėjo žaisti tomis kortomis, kurios jai buvo padalintos.
– Lietuvoje daugelis EP traktuoja kaip instituciją, į kurią žmonės vyksta užsidirbti pinigų nepriimdami jokių svarbių sprendimų. Gal apie korupciją EP neverta kalbėti ir todėl, kad šios institucijos galios labai menkos?
– EP vaidmuo keičiasi. Pavyzdžiui, jei būtumėte bankininkas ir dirbtumėte Jungtinėje Karalystėje, tai puikiai žinotumėte. Jūsų atlyginimo priedo dydis tiesiogiai priklausytų nuo įstatymo, kuris kilo EP.
Tai didelė institucija, bet pagrindiniai sprendimai daromi nedidelės žmonių grupės.
Nerimą kelianti tendencija yra tai, kad dažnai su ET pasiekiamas politinis susitarimas dar prieš svarstymus EP. Labai daug teisės aktų priimama susitarus 4 ar 5 parlamento atstovams ir keletui žmonių iš kitų institucijų.
– Tai reiškia, jog tuos žmones galima tiesiog nupirkti?
Matome, kad buvę komisarai užima aukštas pareigas privačiose įmonėse, kurių veiklos sritį patys prižiūrėjo.
– Kyšių ar „atkatų“ rizika yra tikrai maža. Didžiausia problema su EK yra „besisukančių durų fenomenas“. Matome, kad buvę komisarai užima aukštas pareigas privačiose įmonėse, kurių veiklos sritį patys prižiūrėjo.
Tai bandoma reguliuoti, pavyzdžiui, komisarai 18 mėnesių turi nusišalinti nuo visų su buvusiu darbu susijusių pareigų, tačiau nuobaudos už pažeidimus yra labai simbolinės.
Tai kelia abejonių, ar komisarai darydami sprendimus negalvoja apie savo ateities karjerą ir kokia įtaką tai jiems daro.
– Šiuo metu EK atlieka tyrimą dėl Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ veiksmų. Jo rezultatai itin svarbūs Lietuvai. Kaip manote, ar turėdama neribotus išteklius „Gazprom“ gali paveikti tyrimo rezultatus, daryti įtaką EK nariams?
– Man būtų sunku įsivaizduoti, kad „Gazprom“ galėtų tiesiog papirkti EK narį. Jie turi geras algas, puikias garantijas ir yra visų stebimi. Rizika yra daugiau politiniame lygyje tuo metu, kai EK yra sudarinėjama. Bus labai įdomu pažiūrėti, kas vyks dabar, kai dabartinės Komisijos įgaliojimai baigsis.
– Kokias rizikas turite galvoje?
Kai skiriami EK komisarai, galimi interesų konfliktai nėra vertinami. Kai EK būna paskirta, tada kiekvienas komisaras turi pats deklaruoti viešuosius ir privačius interesus.
– Kai skiriami EK komisarai, galimi interesų konfliktai nėra vertinami. Kai EK būna paskirta, tada kiekvienas komisaras turi pats deklaruoti viešuosius ir privačius interesus. Tačiau iki tol jie tikrinami nėra. Čia reiktų daugiau saugiklių.
Kita problema yra tai, kad niekas detaliai netikrina, ar komisarų deklaruota informacija yra teisinga. Taip, ji viešai prieinama, tačiau visuomenės ar nevyriausybinių organizacijų atstovai jos patikrinti negali.
Niekas iš oficialių asmenų energetikos komisarui nepasakys, kad jūs pamiršote nurodyti, jog turite 100 tūkst. „Gazprom“ akcijų.
Veikia EK Etikos komisija, tačiau ji sudaryta iš buvusių Komisijos darbuotojų ir nėra visiškai savarankiška. Tai buvo aiškiai matyti neseniai, kai Etikos komisija turėjo nagrinėti buvusio komisaro iš Maltos atvejį. Jis įtartas paėmęs kyšį iš tabako pramonės atstovų. Vienas iš Etikos komisijos narių buvo teisininkas, kurio klientu buvo „Philip Morris“. Norėtume, kad komisija būtų visiškai nepriklausoma.
– Kas prižiūri ES institucijų skaidrumą?
– EK prižiūri Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), tačiau ši tarnyba formaliai yra Komisijos dalis. Kyla klausimas, kiek gali būti nešališkas, kai turi tirti kitų EK pareigūnų veiklą. Finansus taip pat prižiūri Europos Audito rūmai.
