Tačiau interviu „15min“ jis pripažįsta, kad imtis šio projekto buvo galima dar veikiant Ignalinos AE, o naujoji jėgainė netaps panacėja – beveik 40 proc. elektros teks ieškoti iš kitų šaltinių.
Atomas – optimaliausia alternatyva?
– Kodėl, kad ir vėluodami, skubame statyti naują jėgainę, nors tebeturime komplikuotą ir brangų galvos skausmą – Ignalinos AE uždarymą?
– Išties vėluojame. Prieš 12 metų, būdamas viceministru, mačiau tokią viziją: buvome įsipareigoję 2009 m. uždaryti IAE, tad tikėjausi parengiamųjų darbų, reikalingų naujam blokui, kad būtų galima viską perimti iš dirbančios elektrinės. Deja, taip nepavyko, procesas vėluoja dėl ne laiku pradėto pasirengimo.
IAE uždarymas vyks ilgą laiką. Jei lauktume, kol iki galo uždarysime, ateitų 2030-ieji. Tai būtų neracionalu. Dabar importuojame 80 proc. elektros, pirmadienį buvo net 93 proc. Visiškai nenormali padėtis. Turbūt esame rekordininkė visame pasaulyje – daugiausia energijos importuojanti valstybė.
– Ar buvo svarstoma energetikos sektoriaus plėtra be atominės elektrinės?
– Be abejonės, buvo nagrinėjama tiek dujų, tiek anglių ir vien atsinaujinančių šaltinių alternatyva.
Pasaulyje nėra tokios valstybės, kuri išsilaikytų vien iš atsinaujinančių šaltinių. Pagal iki šiol plėtotą energetikos sistemą bazinę elektros generaciją užtikrina nuolat veikiančios elektrinės.
Nagrinėjant visas alternatyvas ir žiūrint į mūsų priklausomybę nuo vieno energetinio šaltinio šalies prasme – Rusijos, diversifikuojant elektros generavimo rūšis, atominė energetika buvo atrinkta kaip optimaliausia, kuri mūsų energetikos pyrago dalis išdėsto racionaliau, energetiškai saugiau.
– Jei Koncesijos sutartis būtų nutraukta dar parengiamajame etape, Lietuva turėtų atlyginti partneriams beveik 700 mln. Lt išlaidų. Taigi, mus bet kokiu atveju užguls didžiulė finansinė našta.
– Jokių pinigų nereikės mokėti, jei projektas nutrūks ne dėl mūsų kaltės arba kuris nors iš dalyvių išeis. Taip nutiktų valstybei pakeitus esmines sąlygas.
Nauja atominė elektrinė nepagamins elektros tiek, kiek reikės Lietuvai.
Rimtus darbus reikia pradėti gerai apgalvojus. Vyko derybos, buvo dėliojamas projektas, įstatymai priimti, įvertintos alternatyvos. Visos mūsų strategijos apėmė atominės energijos plėtojimą. Tai nėra mūsų pastarųjų kelerių metų išsigalvojimas. Kertiniai įstatymai – Branduolinės energetikos, Atominės elektrinės, Energetikos strategija vedė AE link. Dabar pradedame detaliai nagrinėti projekto sąlygas.
Projekto rengimas iš tiesų brangiai kainuoja. Visi dalyviai tai aiškiai supranta. Bet jei viską rimtai dėliodami, analizuodami padarome kertinius apsisprendimus, įtraukiame kitas valstybes, kaip akcininkes, investuotojus, jei jų lūkesčių nepatenkiname, turime už tai atsakyti. Versle tai yra normalu. Nebūna, kad partneriai nesusitartų dėl išėjimo, skyrybų sąlygų.
Rusijos urano nereikės?
– Iš kur bus perkamas uranas VAE?
– Turime galimybes uraną pirkti iš visų jį išgaunančių šalių. Kur gaminamas kuras, irgi pasirinkimą turime. Branduolinio kuro sutartis yra atskira ir suteikia mums pakankamai didelę laisvę.
– Rusija tarp šių šalių tikriausiai irgi yra?
– Tai greičiau būtų Kazachstanas.
– AE šalininkai kalba apie nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos ir žaliavos. Bet ar neatsitiks priešingai – tapsime dar labiau priklausomi nuo šios valstybės, jei vis tik tektų uraną pirkti iš jos?
– Uraną išgauna 15 valstybių, sodrina daugybė gamyklų įvairiuose žemynuose. Tikrai abejoju, kad japonų ir JAV gamintojas imtų uraną iš Rusijos. Iki šiol jiems to nereikėjo daryti. Nebent būtų daug pigiau. Bet tai yra tarptautinis projektas ir pasirinkimas bus visų akcininkų.
Alternatyvoms liks vietos
– Žinomo verslininko Roberto Dargio įsitikinimu, energetinę nepriklausomybę galime užsitikrinti ir be naujos AE. Galima integruotis į Europos energetikos sistemą, stiprinti jungtį su Suomija, išnaudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumus, pasistatyti suskystintųjų dujų terminalą.
– Žinau R.Dargio mąstymą dėl Kruonio maksimalaus panaudojimo. Bet tai nėra generatorius, daugiau kaupiklis. Jo nuostoliai siekia 30 proc. Gavus pigiausios elektros, jei tokios būtų daug, galbūt būtų galima planuoti. Ir taip maksimaliai gerai Kruonį išnaudojame, kai tik yra pigesnės elektros. Bet jis negali būti elektros užtikrinimo bazė. Tai yra netvarus modelis.
Svarstome galimybę pastatyti dar vieną dinamišką generatorių, kad galėtume akumuliuoti vėjo užpūtimus. Tačiau vėjo tarifas šiandien yra 30 ct, taigi, elektros gamybos kaina būtų apie 45 ct. Ekonomine prasme tai nėra pagrįsta.
Jei gali pasigaminti tai, ko tau reikia, turi būtinai gaminti. Nusipirkti prekių turguje visada yra. Bet negamindami patys greitai neturėsime už ką gyventi. Turi turėti bazę gyvenimui. Elektra yra vienas iš kertinių produktų, be jos negyvensi.
O elektrą gaminti mokėjome ir tebemokame. Dabar, pirkdami elektrą, po beveik 2 mlrd. Lt per metus sumokame. Pasistatę AE mes juos paliksime Lietuvoje. Tai yra viena svarbiausių ekonomikos atsigavimo galimybių.
Kartu reikia vystyti alternatyvas – efektyviausiai išnaudoti žaliąją masę, biodujas. Bet jų kiekiai nepakankami. Pagaminti 500 MW elektros – tiek sieks Lietuvos dalis AE – reikia 4 mln. tonų miško. Pabandykite įsivaizduoti tokį kiekį. 1 kg urano atitinka 50 tonų medžių. Labai svarbus ekonomikos veiksnys, jei duoną galima užsiauginti ir ji atitinka rinkos kainą, net jei truputį brangiau kainuoja.
– Žalieji kaip tik įsitikinę, kad AE sužlugdys atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir neskatins energijos taupymo.
– Naujoje Energetikos strategijoje numatyta vėjo energetikos plėtra. Kita vertus, reikėtų didelių papildomų investicijų į infrastruktūrą.
Reikia atsiminti, kad elektrinė yra regioninė, mūsų dalis sudarys 38 proc. Tai jokiu būdu neužgoš alternatyvių šaltinių plėtros, nes, pastačius VAE, dar teks importuoti 35–40 proc. elektros energijos. Šį kiekį galės pagaminti kiti Lietuvos energetikos šaltiniai.
– Premjeras tvirtina, kad AE yra kelias į pigiausią elektrą. Kokia bus jos kaina? Ar ne nuo šio skaičiaus reikėtų pradėti, renkantis geriausius sprendimus dėl energetikos ateities?
– Tikrai ne nuo kainos reikėjo pradėti. Akcininkai skaičiuoja savo investicijų grąžą. Mes lygiai taip pat nagrinėjame visą projekto ekonomiką. Be to nebūtų dabartinio pasirinkimo.
„Hitachi“ yra didžiulė korporacija, metų apyvarta viršija 100 mlrd. JAV dolerių. Turime galimybę skolintis su Japonijos ir JAV vyriausybių parama. Visi supranta – jei ekonomiškai projektas nebus naudingas, akcininkai tiesiog neinvestuos.
Labai svarbus faktorius – turime infrastruktūrą projektui. Galima maksimaliai išnaudoti buvusios elektrinės infrastruktūrą. Plynoje vietoje statant AE papildomi infrastruktūriniai įdėjimai yra beprotiškai dideli. Todėl mūsų investicinis patrauklumas geras.
Nedėkinga kalbėti apie po 10 metų būsiančias kainas. Kokia bus benzino, duonos, būtiniausių prekių kaina? Yra tendencijos, analitikai skaičiuoja. Turime duomenis, kad regione kaina svyruos nuo 50 iki 70 eurų už megavatvalandę – tai atitinka 17–25 ct/kWh. Matome, kad mūsų projektas su tokia kaina yra konkurencingas.
Jei išdėstysime vidutinę kainą, kad ir žemiausią, ji padengs 10 proc. kapitalo grąžą per visą eksploatacijos laikotarpį. Tokio svarbumo projektui tai yra labai geras rodiklis.
Seimo nariai veidmainiauja?
– Energetiką esate lyginęs su sumuštiniu: AE bus duona, o atsinaujinančių išteklių energija – sviestas, dešra, sūris ir salotos. Kodėl duona turi būti radioaktyvi?
– Bazė, kuri užtikrina sistemos stabilumą, yra mūsų duona, o ant viršaus galime dėti įvairias papildomas dalis. Vandens yra ne daugiau nei150 MW galiai. Reikia būtinai atnaujinti šilumines katilines, paversti jas kogeneracinėmis, kad galėtų elektrą gaminti iš biomasės.
Kai kurie žmonės sako, kad turime daug instaliuotos galios Elektrėnuose. Tiesa, bet tai yra sena ir neefektyvi elektrinė. Nusikaltimas tokią kurti. Kiekviena kilovatvalandė reikalauja daug pinigų, kaina – didesnė už rinkos. Kalbėti reikia apie konkurencinę generaciją, antraip nėra jokio ekonominio pagrindimo jungti bet kokią elektrinę.
Duona nebus radioaktyvi. Šiandien tai yra saugiausia technologija. Jei netikėsime technologijomis, gyvensime akmens amžiuje, kūrendami laužą, ir tiek.
Manau, kad Seimo nariai turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, o ne klausti žmonių, ką dabar daryti.
Nelaimė Japonijoje parodo, koks silpnas žmogus prieš gamtą. Bet ten nukentėjo prieš 50 metų projektuota elektrinė. Nėra ką lyginti naujų AE su to meto lygiu ir supratimu. Būtų tas pats, kaip važiuoti malkomis kūrenama mašina ir dabartiniais automobiliais. Technologijos beprotiškai pasikeitusios.
Tai yra patikrintas reaktorius, kokių pasaulyje veikia jau šeši. Tai nėra pirmas, bandomasis reaktorius. Visi saugos parametrai yra geriausi. Popieriuje lyg ir esama geresnių, deja, jų nėra pastatytų.
– Vyriausybė nepritaria kai kurių Seimo narių idėjai rengti referendumą dėl naujos AE projekto. Gal vis tik reikėtų atsiklausti visuomenės nuomonės?
– Esu už visuomenės atsiklausimą, kai jis vyksta laiku ar kai to tikrai patys žmonės nori.
Aš vykdau Vyriausybės politiką, esu valstybės akcijų įmonės vadovas. Yra priimti įstatymai, kurie mums leidžia ir liepia plėtoti šį projektą.
Seimo nariai, priėmę tuos įstatymus, dabar sako: palaukite, atsiklausime žmonių. Nesuprantu, ką jie darė Vyriausybę įpareigodami plėtoti projektą. Keistas buvo jausmas, kai pirmą kartą išgirdau apie šitą Seimo narių iniciatyvą.Tuomet jie turėtų panaikinti įstatymus ir prisiimti atsakomybę už pinigus, kuriuos jau investavome. Ar tik nereikės kompensuoti dideles investicijas, padarytas tiek „Hitachi“, tiek latvių ir estų.
Tai yra sunkiai suvokiami dalykai. Manau, kad Seimo nariai turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, o ne klausti žmonių, ką dabar daryti.
– Paskaičiuota, kad AE statyba regione sukurs 6 tūkst. naujų darbo vietų. Kas jas užims? Ar daugumos darbuotojų neatsiveš pats investuotojas?
– Apie 6 tūkst. žmonių dirba per AE statybą piko metu. Japonijoje jų būna šiek tiek mažiau. Bet tokio paties kokybės ir profesinio santykio čia sunku tikėtis. Japonai mano, kad bus reikalingas panašus skaičius žmonių.
Vietos verslas iš projektų, kurie vyksta ne toje šalyje, kur sukurta technologija, šiuo atveju Japonijoje, gali įsisavinti apie 30 proc. darbų. Tai yra bendri statybos darbai: projektavimas, inžineriniai darbai. Daugiausia darbo turės transporto, statybos bendrovės.
Jiems primygtinai siūliau burtis, jungti jėgas, nes darbų apimtys tokios, kad atskiros mūsų įmonės nė viena nepajėgs to padaryti. Jų reikalas yra atitikti kvalifikaciją. Šitie darbai bus vykdomi konkurso būdu. Norime gauti efektyviausią kainą. Apriboti, kad tik mūsų bendrovės galės dalyvauti, bus sunku. Be abejonės, jos turi pranašumų – darbuotojai gyvena vietoje, atvežtiniai visada brangiau kainuoja.
AE veikimo metu dirbs apie 800 žmonių. Kitiems darbams – transportui, aptarnavimui – reikės dešimtkart daugiau žmonių. IAE veikimo metu visas miestas iš to gyveno. Statybos metu tai yra didelis ekonominis stimulas ūkiui.
Statybos metu japonų planuojama ne daugiau kaip 400 žmonių. Mūsų tikslas yra sukurti įmonę nuo nulio: ugdyti specialistus nuo pradžių, samdyti tuos, kurie turi patirties. Vyks statybos darbai ir įmonės kūrimas.
Yra nemažai žmonių, turinčių patirties, lietuvių užsienyje, įskaitant ir Japoniją, ir Ameriką. Manau, jiems įdomi galimybė grįžti ir čia dirbti.
Reikės įvairių vadybininkų, kurie gali būti parengti čia. Ilgiausiai išlavinti trunka reaktoriaus operatorius, kontrolinių darbuotojus – žmones, kurie valdo visą procesą. Bet visos kitos profesijos nėra unikalios. Gal iš pradžių, paleidžiant AE, reikės kitų šalių specialistų, bet nemanau, kad daug užsieniečių norės čia važiuoti.
Įstatymai – jau Seime
Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti įstatymų projektų paketą dėl naujos atominės elektrinės statybos (AE).
Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti AE statybą reglamentuojančius įstatymų projektus, balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 11, o susilaikė 33 parlamentarai. Pasak BNS, toliau Seimas prie AE statybos reikalų grįš birželį, kai savo išvadas pateiks parlamentiniai komitetai.
Seimas ketvirtadienį taip pat priėmė svarstyti naujos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijos projektą.
