„O gal šituos du perkelti į apatinę lentyną?“ – žiūrėdami į po stikliniu gaubtu sudėtus eksponatus svarsto penketas archeologų. Atrodo, suaugę vyrai, o suka galvą dėl tokių niekų. Tačiau jiems tai – toli gražu ne smulkmena. Jiems tai – esmė. Nes būtent jie ilgus metus kasinėjo Valdovų rūmų teritoriją, išžvalgė kiekvieną centimetrą, džiaugėsi dėl kiekvieno istorinę praeitį bylojančio radinio. Konservavo, restauravo, galiausiai – skrupulingai sudėjo į ekspoziciją, kurią nuo šiol bus galima išvysti oficialiai atidarytame Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
20 metų darbo rezultatai
Ekspozicijose – ne šiaip senienos, bet archeologų, istorikų, menotyrininkų, restauratorių daugiau nei 20 metų darbo rezultatas. Koklių šukės, indai, monetos – viskas aprašyta, sunumeruota.
„Beveik viskas išdėliota, štai iš Lenkijos atkeliavo paskutiniai gobelenai. Dar liko etiketės, stendai, reikia susitvarkyti, sureguliuoti apšvietimą. Spėsime, – šiek tiek nuvargusį veidą šypsena nudažo Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas ir patikina, kad nepritrūks paskutinės nakties, jog iškilminga rūmų atidarymo šventė būtų tobula. – Renginys vyks po atviru dangumi, todėl turėtume pasimelsti šventajam Kazimierui, kad jis pasirūpintų geru oru.“
Nepaisant šmeižto ir geltonosios spaudos atakų, visuomenės nuomonė apie Valdovų rūmus išliko teigiama.
V.Dolinskas demonstruoja olimpinę ramybę. Užtat jo pavaldiniai, susėdę prie apskrito stalo, sprendžia problemą, „kas būtų, jeigu būtų“. Labiausiai jie nerimauja, ar garbūs svečiai, kurie sugužės į rūmų atidarymo iškilmes, nesistumdys spūstyje. Ką daryti, kad lankytojai ilgai nestoviniuodami judėtų iš menės į menę, tačiau nepatirtų skubos? „Reikia elgtis mandagiai. Juk bus ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie žvalgysis lėčiau, norės stabtelėti, gal net padiskutuoti“, – kalbėjosi už žmonių srautus atsakingi darbuotojai.
Reikia apgalvoti daugybę dalykų, juk rūmuose viešės ne tik Lietuvos, bet ir užsienio svečiai. Pastarieji turbūt taip ir nesužinos visos tiesos: kiek iečių lūžo svarstant, ar reikia Lietuvai tokio objekto, kokios intrigos virė politiniuose sluoksniuose, kokias audras kėlė milijonai rūmų statybai ir eksponatams įsigyti. O kur dar skandalingos Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kad pinigai iššvaistyti, bei prokuratūros sprendimas, jog nusikaltimo sudėties nėra.
„Nepaisant šmeižto ir geltonosios spaudos atakų, visuomenės nuomonė apie Valdovų rūmus išliko teigiama“, – konstatuoja V.Dolinskas ir atkreipia dėmesį į pernai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ bei Sociologijos instituto atliktos gyventojų apklausos rezultatus.
 |
| Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas |
80 proc. apklaustųjų įvertino rūmus teigiamai
Į klausimą, ką simbolizuoja baigiami atkurti Valdovų rūmai, 11,9 proc. respondentų atsakė, jog jie – korupcijos ir asmeninės naudos simbolis. 9,6 proc. respondentų jie nesimbolizuoja nieko, o 80 proc. rūmus vertino kaip Lietuvos valstybingumo, savo paveldu galinčios pasirūpinti valstybės simbolį.
Tiesa, žmonės, žiūrintys į Katedros pašonėje išdygusį statinį, neretai gūžčioja pečiais. Jie atvirai pripažįsta iki šiol nežinantys, kam skirti Valdovų rūmai, kas juose bus – elitinį meną eksponuojantis muziejus ar visuomenės reikmėms skirti tautos namai?
Apie visa tai portalas 15min.lt kalbėjosi su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriumi dr. V.Dolinsku.
– Oficiali Valdovų rūmų atidarymo ceremonija sutampa su istoriniu įvykiu – Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžia. Dviguba šventė?
– Labai simboliška, kad atkurti Valdovų rūmai vartus atveria būtent pirmininkavimo kontekste.
Tai labai svarbi istorinė sąsaja su šių rūmų reikšme ir vaidmeniu, kurį jie vaidino XV–XVI amžiuje ir XVII amžiaus pirmoje pusėje. Juk anuomet mūsų valdovai iš čia valdė visą Europos regioną – Lietuvą, Lenkiją, Švediją bei joms priklausiusias Livoniją, Prūsiją, Moldaviją, Baltarusiją, Ukrainą, dalį Rusijos, Suomiją. Jogailaičių imperija XVI amžiuje tęsėsi ne tik iki Juodosios, bet netgi iki Adrijos jūros, siekė beveik iki Venecijos. O pasiuntiniai į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniaus Žemutinėje pilyje atvykdavo ir iš Turkijos, Persijos, Maskvos, Ispanijos, Italijos, daugelio Vidurio Europos kraštų. Objektas, kurį atkūrėme, vėl pradeda vaidinti labai reikšmingą vaidmenį Europoje. Lietuva – irgi.
Tokios reklamos, kokią Lietuva ir Valdovų rūmai gaus per pirmininkavimą, nenusipirktume už jokius pinigus.
Be to, pirmininkavimas – labai geras tramplinas. Politikai ir diplomatai, turizmo organizatoriai vienu balsu kalba, kad tokios reklamos, kokią Lietuva ir Valdovų rūmai gaus per pirmininkavimą, nenusipirktume už jokius pinigus. Tad atkurtų rūmų atidarymas vyksta kartu su Lietuvos sugrįžimu į aktyvią Europos politiką, o šie rūmai simbolizuoja šio Lietuvos vaidmens tradicijos istorinį tęstinumą.
– Vaikštant po didžiulį rūmų kiemą, žengiant iš salės į salę ir apžiūrint archeologinius radinius, interjero puošybos detales, baldus nejučia apima pasididžiavimas – nė velnio mes ne nuo žagrės!
– Tokie objektai kaip Trakų pilis, kurios atstatymas, beje, visuomenėje irgi buvo vertinamas prieštaringai, Medininkų pilis, Aukštutinės pilies liekanos bei, aišku, Valdovų rūmai užpildo tam tikras mūsų istorijos ir paveldo spragas. Nenoriu nieko įžeisti, tačiau drįstu manyti, kad Valdovų rūmai savo valstybine ir etnokultūrine prasme yra pats svarbiausias objektas Lietuvoje. Tai – regimas, apčiuopiamas mūsų valstybės ir tautos buvimo Europoje bei istorijoje ženklas.
Lietuvos istorija nuo Vytauto iki J.Basanavičiaus mums buvo juoda duobė, kurią Valdovų rūmų kontekste dabar galime užpildyti.
Juk kelis šimtus metų Valdovų rūmai buvo valstybės centras. Dabartiniais terminais kalbant, čia spietėsi prezidentūra, Vyriausybė, Seimas, ministerijos, bankas, teismai, biblioteka, archyvas, teatras, aukštoji mokykla ir kitos valdžios, kultūros institucijos. Unikalūs radiniai ir ekspozicija iš įsigytų ar dovanotų vertybių visą tą istoriją bando papasakoti – tiek rūmų gyvenimo, tiek valstybės raidos. Būtent lankantis čia galima geriausiai suvokti ir įsisąmoninti, kas buvo ta Lietuva ir lietuviai – istoriniai ar etniniai, kaip jie gyveno ir ką reiškė Europoje.
Žinote, koks esminis skirtumas tarp mūsų ir lenkų istorinės savimonės prasme? Lenkams istorija, kultūrinis paveldas buvo ir tebėra nacionalinio tapatumo esmė, atgimimo šaltinis. Mums istoriją atstojo kalba.
Bet kuris lenkų mokinukas, paklaustas apie šalies valdovus, kaipmat išvardytų juos eilės tvarka nuo Jogailos. Na, gal pamirštų Henriką Valua. Paklauskite to paties mūsiškių...
Lietuvos istorija nuo Vytauto iki J.Basanavičiaus mums buvo juoda duobė, kurią Valdovų rūmų kontekste dabar galime užpildyti, prisijaukinti istoriją, paversti sava, įsisąmoninti jos tęstinumą.
 |
| Valdovų rūmai |
Valstybės būties įrodymas
– Kitaip tariant, dabar jau turime monumentalų liudijimą, kad Lietuva nėra tik XX amžiuje susiformavusi valstybė?
– Savo ausimis girdėjau, kaip gidai, vesdami ekskursijas užsienio turistams, pasakoja apie mūsų buvusią galią, pateikia istoriją apie valstybę „nuo jūrų iki jūrų“. Tačiau, kol turėjome tik Gedimino pilies liekanas ant kalvos, niekas mūsų valstybingumo tradicija nuo XIII amžiaus netikėjo – iš akių mačiau.
Kol turėjome tik Gedimino pilies liekanas ant kalvos, niekas mūsų valstybingumo tradicija nuo XIII amžiaus netikėjo.
Dabar net abejonės neturėtų kilti, kad Lietuva skaičiuoja daugiau nei 700 metų.
Valdovų rūmai, svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės objektas, yra mūsų ilgaamžės valstybės būties ir raidos įrodymas. Per architektūrą, mastelį, puošybą kiekvienas valdovas nuo Senovės Mesopotamijos ar Egipto laikų visada stengėsi įkūnyti savo ir savo valstybės didybę, įtvirtinti jos statusą. Tą patį darė ir mūsų valdovai.
Ne veltui sakoma: tas, kuris nežino istorijos, visą gyvenimą lieka vaikas. Jei norime šiandien ir ateityje išvengti klaidų ir išlikti savimi globalėjančiame pasaulyje, turime ugdyti ir puoselėti savo istorinę atmintį, pasididžiavimą savo tauta, jos kūrybinėmis galiomis. Kur tai daryti, jei ne čia?
Rūmų rūsiuose turime geriausiai išsilaikiusius XIII amžiaus pabaigos mūrus. Tai buvo pirmoji ir vienintelė mūrinė pilis tuometėje etninėje Lietuvoje ir besikuriančioje Lietuvos valstybėje. Artimiausios kitos mūrinės pilys buvo Gardine, Polocke, bet tai buvo Kijevo Rusios paveldas.
Vilniuje glūdi Lietuvos valstybės ištakos, Lietuvos atsivėrimo Europai ženklas, net jei karalius Mindaugas čia ir negyveno, nors labai galėjo būti, kad jo rezidencija buvo būtent čia. XIII–XIV amžių sandūroje tai buvo pats svarbiausias Lietuvos urbanistinis centras. Kernavėje per archeologinius kasinėjimus rasta vos viena plyta. Pas mus – visa mūrinė pilis! O kur dar didžiausia pasaulyje istorinių koklių kolekcija, unikalūs medžio, odos dirbiniai...
Europoje dar nėra savaime suprantama, kad bent jau kultūriškai mes esame netgi ne Šiaurės, ne Rytų, o Vidurio Europos dalis.
Beveik prieš 20 metų, kai studijavau Berlyne, vienas garsiausių Europos viduramžių profesorių, pavartęs Lietuvos albumą, nusistebėjo, kad mūsų architektūrinis peizažas europietiškas ir nėra daugybės svogūninių kupolų. Europoje dar nėra savaime suprantama, kad bent jau kultūriškai mes esame netgi ne Šiaurės, ne Rytų, o Vidurio Europos dalis. Kad mes esame tokie kaip Čekija su Praha, kaip Vokietija (Saksonija) su Drezdenu, kaip Austrija su Viena. Mes – nei Maskva, nei Stokholmas. Katalikiškoji barokinė Vidurio Europos tradicija lemia mūsų istoriją, paveldą, būdą, mąstyseną.
Valdovų rūmai tarnaus Lietuvos kultūrinės tradicijos pristatymui, istorinio paveldo propagavimui, mūsų istorinio buvimo Vidurio Europos kultūrinėje erdvėje įtvirtinimui.
– Ir vis dėlto atidarymo iškilmės vyks iki galo nebaigtuose rūmuose – oficialiai baigta tik A dalis. Atkurtą dalį sudaro 53 proc. viso pastato ploto.
– Ir senovėje taip nutikdavo: rezidencijas valdovai statė po keliolika ar keliasdešimt metų, rūmų statyba ar puošyba įstrigdavo, nes, tarkime, savininkas pritrūkdavo lėšų, energijos, laiko, sirgdavo, mirdavo ar pan. Kai kas iki galo netgi nebūdavo baigta, tačiau tai netrukdė rūmams funkcionuoti. Didžiausia problema, kai nepabaigti darbai ir lieka nebaigti... Tokių pavyzdžių taip pat yra.
 |
| Valdovų rūmai |
Ekspozicijos vizija: kaip galėjo būti
– Ką svečiai išvys, šiandien apsilankę rūmuose?
– Kai rūmai bus visiškai baigti, lankytojų lauks keturi pagrindiniai maršrutai ir trys atskiros nedidelės ekspozicijos. Tada bus galima susiprojektuoti individualią apsilankymo rūmuose programą.
O kol kas rūmų rūsyje ir pirmajame aukšte svečius pasitiks pirmoji ekspozicija, pasakojanti Valdovų rūmų teritorijos raidos istoriją nuo seniausių laikų, kai žmonės čia gyveno dar IV–VIII amžiuje po Kristaus, iki rūmų atkūrimo. Rezidencijos raida bus pristatoma visos valstybės istorijos kontekste.
Eksponatai brangūs todėl, kad mūsų didieji kunigaikščiai buvo labai aukšto meninio skonio žmonės, todėl žemo lygio kūrinių pas juos beveik nebuvo.
Rūsiuose eksponuojami autentiški Valdovų rūmų mūrai: sienos, grindų atodangos, skliautų fragmentai, langų nišos ir viskas, kas išlikę. Be to, demonstruosime kasinėjimų metu rastus unikalius ir itin gausius radinius, maketus, lituanistinę ikonografinę medžiagą, surinktą iš viso pasaulio. Rūsyje bus atskleidžiamas pilies laikotarpis iki XV–XVI amžiaus sandūros. Pirmajame aukšte pristatysime renesansinių ir barokinių rūmų raidą valstybės klestėjimo epochoje. Vėliau ekspozicija bus pratęsta ir parodytas rūmų nuniokojimas, nebūtis bei atkūrimas.
– Eidami antruoju maršrutu lankytojai apžiūrinės istorinių interjerų ekspozicijas?
– Žmogus, apžvelgęs Valdovų rūmų raidą, antrame maršrute susipažins su dvaro kultūra, tikruoju rūmų gyvenimu, senosios valstybės funkcionavimu.
Šia ekspozicija siekiama parodyti rūmų stilistinę raidą nuo vėlyvosios gotikos iki ankstyvojo baroko, kai rūmai tarnavo kaip Lietuvos valdovų rezidencija. Be to, norime atskleisti istorines rūmų salių funkcijas. Jos rekonstruojamos iš užuominų šaltiniuose, istorinėje literatūroje, iš radinių ir, aišku, europinio ceremonialo reikalavimų. Pavyzdžiui, atkurtoje sargybinėje eksponuojami ginklai ir šarvai – kariniai atributai. Žemutinėje sosto salėje sukabinti paskutiniųjų Jogailaičių dinastijos valdovų portretai.
Portretų originalų neįpirktume, nes dauguma jų jau sukaupti muziejuose, todėl užsakėme labai kokybiškas jų kopijas. Jos padarytos iš pačių geriausių išlikusių portretų, o ne kokių nors provincijos dvarų paveikslėlių. Dalį portretų paskolino Lietuvos dailės muziejus. Trečiojo aukšto Vazų laikų sosto salės sienas puošia Žygimanto Augusto laikų ir stiliaus vertingi gobelenai, akį traukia atkurtas sosto baldakimas su šių rūmų regioninę reikšmę liudijančia heraldine kompozicija.
Be to, lankytojai galės aplankyti atkurtas antikameras (į sosto salę vedančias sales), audiencijų kabinetą, kanclerio kabinetą, raštinę, Vazų mėgstamiausią kambarį greta šv. Kazimiero koplyčios.
– Skelbta, kad ši naujai suformuota kolekcija – įsigytos ir dovanotos vertybės – gali kainuoti apie 23 mln. litų. Eksponatai kainuoja milijonus, nors jų autentiškumas – abejotinas. Juk Valdovų rūmuose kabėsiantys gobelenai nėra paties Žygimanto Augusto?
– Kaip tik eksponatų autentiškumas ir nėra abejotinas. Visi jie (išskyrus kai kurių portretų kopijas) yra autentiški gotikos, renesanso, baroko epochos taikomosios ir vaizduojamosios dailės vertingi kūriniai. Jie atspindi istorinį šios rezidencijos gyvenimą, kuria vienos ar kitos stilistikos bei istorinės funkcijos moksliškai pagrįstą įvaizdį.
Ekspozicijų turinys ir atskiri elementai glaudžiai susiję su šia vieta: tai tikrai nėra atsitiktiniai daiktai. Jie turi ir savo tam tikrą lituanistinį kontekstą. Pavyzdžiui, dauguma gobelenų yra sukurti pagal Žygimantui Augustui dirbusių meistrų kartonus, tose pačiose dirbtuvėse. Kai kurie gobelenai netgi puošė šiuos rūmus ar yra Žygimanto Augusto audinių kartotės. Taigi eksponatai, remiantis daugybe kriterijų, kaupti siekiant maksimaliai atspindėti buvusią Lietuvos valdovų kolekciją.
Žygimanto Augusto gobelenai kainavo tiek, kiek vienų metų Livonijos karo kampanija, o jo lobynas, kaip mini popiežiaus nuncijus, pranoko tiek paties popiežiaus, tiek Venecijos dožo turtus.
Interjero architektūrinis dekoras atkuriamas remiantis pirmiausia radiniais. Tarkime, krosnių Valdovų rūmuose galima atkurti daugiau nei jų vienu metu į juos galima sutalpinti. Židinių ir grindų prasme mūsų Valdovų rūmų įvaizdis bus daug autentiškesnis nei Krokuvos Vavelio pilies. Grindys ten išklotos marmuru ar granitu, kurio Vavelio pilyje niekada istoriškai nebuvo. O Valdovų rūmų grindims iš Švedijos laužyklų, tų pačių kaip ir XVI–XVII amžiuje, buvo vežamos marmurizuotos klintys. Grindys atkurtos ne tik pagal radinius, bet ir iš tos pačios medžiagos. Atkurti ir jų raštai, ornamentika.
Baldai taip pat autentiški – tų stilių, tų Europos regionų, iš kur į Lietuvą XV–XVII amžiuje vyko meistrai, iš kur valdovai importavo vertybes. Europoje nėra nei vienos absoliučiai autentiškos pilies: vienos nukentėjo Reformacijos metais, kitos – per Prancūzų revoliuciją, trečias nusiaubė XX amžiaus karai. Pilyse eksponuojami daiktai dažnai yra pritaikyti, atkurtos prarastos, sunaikintos kolekcijos.
Vavelio karališkoje pilyje nebuvo išlikusio nė vieno baldo, tačiau dabar visi įsitikinę, kad visas apstatymas ten yra autentiškas. Ir jis toks yra, tačiau istoriškai nesusijęs su Vaveliu, o tik su Vavelio klestėjimo epocha Europoje. Mes vadovavomės kaip tik Vavelio mokslininkų suformuluotu modeliu: interjerus reikia atkurti kaip moksliškai pagrįstą viziją, kaip galėjo būti, bet nebūtinai taip tiksliai buvo.
Svarbiausia, kad, tarkime, kasonė, kredensas, gobelenas ar kėdė pagal savo kilmės regioną ir meninį lygį atitiktų Valdovų rūmuose buvusių ar galėjusių būti vertybių kriterijus.
O eksponatai brangūs todėl, kad mūsų didieji kunigaikščiai buvo labai aukšto meninio skonio žmonės, todėl žemo lygio kūrinių pas juos beveik nebuvo. Nebent ūkinėse patalpose. Valdovai ir savo turtu turėjo pasirodyti, kokį vaidmenį jie vaidina Europoje: pavyzdžiui, Žygimanto Augusto gobelenai kainavo tiek, kiek vienų metų Livonijos karo kampanija, o jo lobynas, kaip mini popiežiaus nuncijus, pranoko tiek paties popiežiaus, tiek Venecijos dožo turtus.
 |
| Valdovų rūmai |
Interaktyvaus modernumo teks palaukti
– Ekspertai pastebi, kad Medininkų pilies ekspozicijai trūksta patrauklumo, interaktyvumo, modernaus pateikimo. Kaip jums seksis būti nenuobodiems?
– Kompiuteriniai informaciniai terminalai, multimedinės sistemos yra įtrauktos į rūmų B dalies sąmatą, nors pati įranga turėtų stovėti A dalies pirmajame maršrute – rūsyje ir pirmame aukšte. Todėl kol kas interaktyvaus modernumo šiek tiek trūks.
Vyks edukaciniai užsiėmimai vaikams, jie galės nevaržomai įsitaisyti ant grindų reprezentacinėse menėse – turime specialias pagalvėles, kėdutes su minkštais atlošais. Tad bus ir žaidimų.
Tačiau ir be kompiuterinių terminalų žmogus, kuris domisi Lietuvos istorija ir paveldu, pirmo maršruto per dvi valandas nespės apeiti – jo laukia milžiniškas informacijos gūsis ir daug patirčių, susipažįstant su autentiškais ir unikaliais eksponatais – radiniais.
Gidai savo pasakojimais stengsis sudominti, suintriguoti lankytojus. Mes į eksponatus žiūrime kaip į informacijos šaltinį, kuris pasakoja Lietuvos paveldo istoriją europiniame kontekste. Kasonę galima vertinti kaip XVI amžiaus Lombardijos kūrinį, tačiau mums svarbu, ką tas baldas gali papasakoti apie Lietuvą, jos valdovus, mūsų europinius ryšius, Bonos Sforcos įtaką mūsų krašto raidai.
Tarkime, šioje gotikinėje salėje puikuojasi itališki, prancūziški baldai, kuriems 500–600 metų. Jei aplink Vilnių brėžtume 500–600 kilometrų apskritimą, salės su tokiais baldais ir gobelenais niekur nerastume. Artimiausia būtų galbūt Stokholme ar Krokuvoje. Taigi autentiški eksponatai su savo savaimine menine verte bei lituanistiniu kontekstu yra ne mažiau patrauklūs nei modernios technologijos. Aišku, tą paveldą reikia prakalbinti, o tai nėra lengva, tai muziejaus darbuotojų kompetencijos ir išmonės reikalas.
Beje, visur ekspozicijose vyks edukaciniai užsiėmimai vaikams, jie galės nevaržomai įsitaisyti ant grindų reprezentacinėse menėse – turime specialias pagalvėles, kėdutes su minkštais atlošais. Tad bus ir žaidimų.
 |
| Valdovų rūmai |
Pasmerkti populiarumui?
– Kokią programą svečiams žadate istorinę rūmams dieną – liepos 6-ąją?
– Rūmų atidarymo programą sudaro dvi dalys. Atidarymo iškilmės numatomos Valstybės dieną liepos 6-ąją 14 val. Jose bus labai mažai oficialių kalbų – vos 15 minučių. Tačiau netrūks vaizdų ir muzikos – būtent tokiu būdu pristatysime savo istoriją, kultūrinį paveldą ir europinius ryšius, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų reikšmę ir atkūrimo projekto prasmę. Ši dalis truks iki dviejų valandų, ją tiesiogiai transliuos LRT televizija.
Po atidarymo iškilmių dalyviai bus pakviesti apžiūrėti rūmų ekspozicijas. Čia jie galės praleisti apie tris valandas.
Renginys vyks po atviru dangumi, todėl turėtume pasimelsti mūsų rezidencijos buvusiam gyventojui šv. Kazimierui, kad jis pasirūpintų geru oru.
21 val. rūmų Didžiajame kieme prasidės Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro koncertas, pristatysiantis operos raidą nuo pirmųjų barokinių operų iki šių laikų. Čia vėl bus svarbus lituanistinis kontekstas. Beje, šiuose rūmuose operos žanras gimė netgi anksčiau nei Paryžiuje ar Londone. Renginys vyks po atviru dangumi, todėl turėtume pasimelsti mūsų rezidencijos buvusiam gyventojui šv. Kazimierui, kad jis pasirūpintų geru oru.
– Ar nenutiks taip, kad lietuviams Valdovų rūmai iš tikrųjų atsivers tik po pusmečio, nes dabar duoklė bus atiduodama pirmininkavimo ES Tarybai renginiams?
– Valdovų rūmuose vyks daugiau nei 40 svarbių renginių, skirtų pirmininkavimui. Tačiau pavyko susiderinti su Užsienio reikalų ministerija, kad ir pirmininkavimo reikalams, ir muziejaus funkcijai skirtume deramą dėmesį. Muziejus lankytojams bus atidarytas visada darbo valandomis, o vakarais jame vyks reprezentaciniai kultūriniai renginiai, susiję su pirmininkavimu. Niekam neteikiame absoliutaus prioriteto, nes mums visi lankytojai ir svečiai vienodai brangūs ir gerbtini.
Jau liepos 7 d., sekmadienį, kitą dieną po oficialaus rūmų atidarymo, lauksime lankytojų, norinčių pajusti istorijos pulsą čia, sostinės širdyje. Bilieto kaina be nuolaidos asmeniui bus 10 litų. Tačiau būsime lankstūs, pavyzdžiui, turėsime šeimos bilietą, taikysime ir kitas nuolaidas.
 |
| Valdovų rūmai |
– Ar sulaukiate planuoto užsieniečių susidomėjimo nauju objektu – gal jau rezervuotos ekskursijos? Kiek turistų tikitės sulaukti per metus?
– Užsienio žurnalistai mumis domisi jau seniai. Valdovų rūmai yra įtraukti į šimtą labiausiai vykusių atkurtų Europos objektų – Miuncheno parodos kataloge rūmams skirtas visas atvartas.
Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Baltarusijos spauda rašo ir vertina šį objektą kaip vieną patraukliausių paveldo pristatymo ir atkūrimo būdų. Berlyno rūmų atstatymo projekto autoriai netgi pakoregavo savo projektą, susipažinę su mūsiškiu. Taigi užsienyje rūmų atkūrimas žinomas, vertinamas labai teigiamai.
Registravimasis į Valdovų rūmų atidarymą liudija, kad šis objektas bus pasmerktas populiarumui.
Užsakytų ekskursijų turime, tačiau atvykstamojo turizmo operatoriai daugiau dėmesio rūmams skirs kitais metais, nes keliones jie organizuoja metams į priekį. Bet registravimasis į Valdovų rūmų atidarymą liudija, kad šis objektas bus pasmerktas populiarumui.
Lietuvoje, o ir kai kuriuose užsienio muziejuose, 50 tūkst. lankytojų per metus yra labai neblogas rezultatas. Tikimės, kad mes sulauksime 100 tūkst. svečių ir gal dar gerokai daugiau. Mums į pagalbą ateis ir apie 150 miesto gidų, kurie dalyvavo mūsų surengtuose kursuose.
– Istorinės rezidencijos pobūdžio muziejų yra visame pasaulyje. Jie tampa daugiafunkcinėmis kultūros institucijomis. Ar Valdovų rūmai irgi bus įvairialypis istorijos ir kultūros centras?
– Tai turėtų būti ne tik muziejus su savo ekspozicijomis. Valdovų rūmai atliks kultūros paveldo, švietimo, senųjų muzikinių, literatūrinių kūrinių sklaidos funkciją. Visa tai, kas tuose rūmuose vyko kadaise, dabar atgims kitomis formomis ir bus orientuota į kitą adresatą.
Šalia muziejinių ekspozicijų rūmuose galės būti organizuojamos konferencijos, seminarai, kultūriniai vakarai, knygų pristatymai, klasikinės muzikos koncertai, netgi operų premjeros.
Valdovų rūmuose vyks ne privataus, bet viešo pobūdžio renginiai.
Be to, labai svarbi valstybės reprezentacijos funkcija. Valdovų rūmuose galės vykti valstybės protokolo, šventiniai renginiai, premijų, ordinų įteikimai, užsienio šalių delegacijų priėmimai.
Vilniuje dabar tokias funkcijas atlieka prezidentūra ar Rotušė, Lietuvos dailės muziejaus padaliniai. Tačiau akivaizdžiai jaučiamas istorinių reprezentacinių patalpų poreikis.
Nebus gimtadienių ir vestuvių
– Minėjote, kad į Valdovų rūmus norintys patekti renginiai turės atitikti tam tikrus kriterijus. Kam rūmų durys niekada nebus atvertos?
– Europinė muziejinė praktika yra tokia, kad valstybinėje, muziejinėje institucijoje nerengiama privačių renginių – gimtadienių, vardynų, vestuvių. Valdovų rūmuose vyks ne privataus, bet viešo pobūdžio renginiai.
Mes orientuojamės į kokybę: tegu renginių bus mažiau, bet aukštesnės meninės vertės.
Didžiojoje salėje galime sutalpinti net 800 kėdžių. Užbaigus B dalį renginiams bus sukurtos dar geresnės sąlygos, nes atsiras speciali erdvė edukaciniams ir kultūros renginiams, konferencijoms.
50–60 renginių per metus surengdavome net tada, kai rūmai nebuvo baigti. Rugsėjį rūmuose švęsime operos gimimą, spalį numatytas maestro Donato Katkaus koncertas, po to – Lietuvos muzikos akademijos 80-mečiui skirtas koncertas ir t. t. Nežadame miegoti...
 |
| Valdovų rūmų nuotr./VĮ Vilniaus pilių direkcijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Danius Malinauskas (kairėje) ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo muziejui perduota dalis Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų |
Skaičiai
367 mln. Lt – apskaičiuota ir ekspertuota rūmų atkūrimo sąmata.
260 mln. Lt – tiek investuota į rūmus iki A dalies atidavimo eksploatuoti.
74 mln. Lt – tiek lėšų reikia baigti rūmų B daliai.
Rūmų B dalis turėtų būti baigta maždaug po 3 metų.
Archeologinių kasinėjimų metu Valdovų rūmų teritorijoje rasta apie 300 tūkst. unikalių radinių.
2009–2012 m. Valdovų rūmus organizuotomis grupėmis aplankė 60 tūkst. lankytojų. Surengta 2580 ekskursijų.
Valdovų rūmų muziejaus 2009–2012 m. surengtuose 174 kultūros renginiuose apsilankė 40819 žmonių.
2009–2012 m. Valdovų rūmų muziejaus vaikų, jaunimo, suaugusiųjų ir šeimų 1077 edukaciniuose užsiėmimuose ir renginiuose apsilankė 31976 lankytojai.
Muziejus išleido 40 leidinių, surengė 40 parodų, paskelbė per 400 publikacijų.
Muziejaus parodas aplankė bemaž 240 tūkst. lankytojų.
Iš viso Valdovų rūmų muziejaus sukurtais produktais 2009–2012 m. pasinaudojo apie 1 mln. žmonių.
