– Antras kartas, matyti, nemelavo. Kiek laiko truko mokslai, kada jau įgyvendinote savo svajonę?
– Dar kartą bandyti pasiryžau tada, kai sužinojau, kad priėmimo tvarka į ugniagesių gelbėtojų mokyklą yra pasikeitusi. Praėjau visas sveikatos komisijas, praėjau atranką ir vėl kibau į mokslus, tik šį kartą – UGM (ugniagesių gelbėtojų mokykloje).
Ugniagesių gelbėtojų mokymai trunka 10 mėnesių. Į pirmuosius įvykius vykstama jau bazinių mokymų metu, o vėliau atliekant praktiką komandoje. Po mokymų iš karto galima pradėti dirbti, taip ir dariau. Dėl priėmimo į komandą jokių keblumų nekyla iki šiol, ugniagesių-gelbėtojų nuolat trūksta, taigi nauji darbuotojai visada laukiami.
– Kokias pareigas šiuo metu užimate, už kokius darbus esate atsakingas?
– Šiuo metu esu skyrininkas, kuris koordinuoja ir dalyvauja skyriaus darbe. Prižiūriu, kad įranga ir technika visuomet būtų tinkamos būklės, kad skyriaus darbuotojams nieko netrūktų jų priskirtai užduočiai atlikti. Atlieku ir įvairiausių kitų pareigų bei darbų incidentų metu ir ne tik. Be jau paminėtų pareigų, atlieku ir nėrimo vadovo bei naro funkcijas. Nėrimo vadovas planuoja saugų nėrimą, reikalingas priemones saugiam darbui atlikti įvykio vietoje ir pan.
Nardymas – dar vienas nuostabus dalykas, ką man padovanojo šis darbas.
– Nardymas – dar vienas jūsų pašaukimas? Tuo užsiiminėjote dar prieš gaisrinę ar išmokote jau būdamas ugniagesiu?
– Nardymas – dar vienas nuostabus dalykas, ką man padovanojo šis darbas. Kai tik atėjau dirbti, buvo rengiami naro kursai, į kuriuos mane ir išsiuntė. Tada ir atradau tą tik po vandeniu atsiveriantį, ne kiekvienam matomą, bet be galo įdomų povandeninį pasaulį.
– Dirbate ugniagesiu kone penkerius metus, gal galite pasidalinti pačiais nepamirštamiausiais įvykiais?
– Visi iškvietimai yra įdomūs, nes niekada nežinai, ko tikėtis. Dažniausiai žinai tik pobūdį – ar tai bus gaisras, ar eismo įvykis, ar kitokie gelbėjimo darbai ir pan. Visuomet vykdami planuojame sudėtingesnes aplinkybes ir kaip kuo greičiau bei efektyviau su jomis susidoroti, o kaip yra iš tikrųjų, paaiškėja tik atvykus. Vis dėlto, kartais dar ir atvykus reikia paplušėti ieškant, kur kas ir kaip.
Iš pastarųjų toks didesnis įvykis turbūt buvo daugiabučio namo Teatro gatvėje gaisras, degė viršutinis aukštas ir stogas. Buvo sutelkta labai daug pajėgų. Tokie incidentai visuomet pareikalauja labai daug jėgų, tačiau darbo atmosfera yra įspūdinga.
Įvairiuose plotuose visur dirba žmonės, vieni gesina, kiti ardo, kiti atlieka paiešką, kiti rūpinasi vandens tiekimo užtikrinimu, dar kiti – kad netrūktų oro balionų dirbančioms grandims, neša pjūklus, laužtuvus, suktukus, kopėčias švirkštus ir visą kitą pagal poreikį. Žodžiu, visi kruta, juda, dirba ir visi šie žmonės, visos sutelktos pajėgos stengiasi dėl vieno tikslo, kuo greičiau suteikti pagalbą žmonėms. Bandoma išgelbėti kaip įmanoma daugiau jų turto ir užgesinti ugnį bei užtikrinti, kad ji neatsinaujintų. Būti tokių pajėgų dalimi yra didžiausia garbė ir malonumas.
