Po paskyrimo eurokomisaru pirmąkart su vizitu Lietuvoje viešintis V.P.Andriukaitis interviu BNS pirmadienį informavo, kad EK artimiausiu metu ketina skirti per 16 mln. eurų bene labiausiai Europoje nuo Rusijos embargo bei kiaulių maro nukentėjusiai Lietuvai, tačiau tolesnių priemonių kol kas nenumatoma.
Eurokomisaras taip pat patikino, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės yra tinkamai pasirengusi reaguoti į pavienius Ebolos atvejus Europoje bei pristatė rengiamus teisės aktus, numatančius, kad šalys narės pačios priimtų sprendimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimo.
– Europos Komisija (EK) Lietuvai kovoti su afrikiniu kiaulių maru numatė skirti beveik 2 mln. eurų, taip pat prieš kelias savaites numatytos 14 mln. eurų dydžio kompensacijos Lietuvos pieno gamintojams dėl Rusijos embargo. Ar galima artimiausiu metu Lietuvai tikėtis kokių nors papildomų EK priemonių reaguojant į šias problemas?
– Priemonės jau aptartos, pristatytos, išdiskutuotos, be to, nedaug beliko laiko joms įsisavinti – 2014 metai, na, tam tikrais atvejais yra numatyti lankstumai iki sausio mėnesio pirmųjų savaičių. Kitų priemonių ir žingsnių planavimas persikelia į kitus metus.
Ir tai šiemet padaryta labai daug: tinkamai sureaguota į gamintojų prašymą paremti produkcijos, kuri yra ilgalaikė, gali būti sandėliuose, saugojimą, kol gamintojai suras, kur ją nukreipti. Taip pat sutarti kompensavimo mechanizmai pieno perdirbėjams, duotas pavedimas atstovybėms ir misijoms ieškoti rinkų, diskutuojama su kitų šalių atstovais, kad būtų pradedama mėginti planuoti ilgalaikius susitarimus. Net sutarta, kad šalys gali priimti vienokius ar kitokius sprendimus, įteisinančius ritualinį skerdimą, kad dalį produkcijos būtų galima realizuoti islamo šalyse. Paketai patys įvairiausi sudėlioti – ir techniniai, ir finansiniai.
– Ar EK ir toliau bandys reaguoti „racionalaus dialogo“ būdu į Rusijos sprendimus riboti mėsos, žemės ūkio produkciją? Ar galvojama apie kitokias – teisines, ekonomines, galbūt ir sankcijų išplėtimo priemones?
– Iš tiesų, reikia atkreipti dėmesį, kad galioja bendros taisyklės ir standartai: ten kur yra kiaulių maro židiniai, tik iš tų židinių negalima importuoti prekių. Tarkime, net ir žiūrint į Lietuvą – yra židiniai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, bet Žemaitijoje nėra jokio židinio. Tad kiauliena iš Žemaitijos gali būti eksportuojama pagal dabar galiojančias taisykles.
Išties, tai yra formalus pretekstas, nes šiuo požiūriu turime akivaizdžius įrodymus, kad mūsų argumentai yra pagal standartus ir sutartis. Iš anos pusės argumentai yra politiniai: užkirsti kelią eksportuoti mėsą iš visos ES, žinant, kad židiniai yra pasienyje, netelpa į jokius argumentus. Mūsų pusėje yra teisiniai svertai, kurie gali būti panaudoti ir Pasaulio prekybos organizacijoje. Šių diskusijų kontekste toks kelias yra įmanomas. Kol kas visas diskusijų paketas yra ant stalo, bet visi teisiniai keliai yra įmanomi.
Europos Komisija sankcijų negali siūlyti, jos yra Europos Tarybos rankose. Tik Europos Vadovų Taryba galiausiai priima sprendimą. Jei tokia iniciatyva ateina, EK svarsto kaip paketą, koks yra tokių sankcijų efektyvaus naudojimo reikalas. Kadangi sankcijų raundas jau apsvarstytas, jos išplėstos, ir tai buvo neseniai, reikia palaukti tolesnių pasekmių.
Problemos yra didesnės. Tai, kad naudojami finansiniai mechanizmai dėl Rusijos bankų skolinimosi iš kitų valstybių, dėl tų bankinių operacijų apsunkinimo – šios priemonės yra veiksmingos. Bet pastebiu mūsų diskusijose tam tikrą vienašališkumą – juk nėra ko džiaugtis, kad Europos Sąjungos arba Lietuvos ekonomika blogėja ir Rusijos ekonomika blogėja. Abiem atvejais tai yra „praloštinė“ situacija, visi turbūt norėtų „win-win“ situacijos.
Klausimas, ar įmanoma iš tokios padėties išeiti? Atsakymas: taip, jeigu laikomasi Minsko protokolo nutarimo, jei Rusija leistų jį visiškai įgyvendinti, leistų kontroliuoti Ukrainos pajėgoms Ukrainos sieną, neremtų jokių nelegalių formuočių, kurios ne iš kur kitur, o iš Rusijos teritorijos įvažiuoja, įvažiuoja ginkluoti, šarvuoti daliniai. Jei nebūtų diskutuojama dėl tų vadinamųjų rinkimų (Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse), nes tai prieštarauja Minsko susitarimui ir Ukrainos Konstitucijai. Akivaizdu, kad Minsko protokolas atrištų rankas tolimesnėms diskusijoms ir pokyčiams.
– Sankcijų kelio jūs nepalaikote?
– Galimybės tolesnei diskusijai yra būtinos, reikia klausti – ar kitas raundas Minsko derybų turi įvykti? Jis turi įvykti. Arba jeigu ne, reikia nutraukti derybas ir galvoti apie naują raundą naujų sankcijų.
Ne tai, kad aš nepalaikyčiau sankcijų – jų kelias yra įvestas. Mano nuomone, dabar reikia toliau kalbėti tame kontekste, galvoti, koks raundas toliau. Akivaizdu, kad čia yra diplomatų, politinių lyderių užduotis. Kaip ten bebūtų, bet Francois Hollande'as nusileido, susitiko ir diskutavo su Vladimiru Putinu. Blogai tai, ar gerai? Mano nuomone, tai gerai, nes tai, kaip sakoma, yra langas galimybėms. Tai kokie langai galimybėms juk turi būti palikti.
Francois Hollande'as nusileido, susitiko ir diskutavo su Vladimiru Putinu. Blogai tai, ar gerai? Mano nuomone, tai gerai, nes tai, kaip sakoma, yra langas galimybėms.
Galima pasakyti, kad Rusija yra komplikuotoje situacijoje, iš tiesų ES ir Rusijos santykiai kaip niekada susikomplikavo, nepamenu tokių santykių nuo pat 1990-ųjų. Dabar kyla klausimas, kaip išeiti iš šios situacijos. Aš nemanau, kad Rusija suinteresuota tokia padėtimi, manau, Rusijos žmonės po truputį ima matyti savo gyvenimo pablogėjimą. (...) Mano nuomone, kažkoks spaudimo procesas gali įvykti. Toliaregiškai mąstant, manau, Rusijoje yra pakankamai daug pozityviai mastančių žmonių.
– Kaip vertinate Rusijos prezidento Vladimiro Putino praėjusią savaitę išsakytus raginimus Bulgarijai dėl Rusijos iniciatyva nutraukto dujotiekio „South Stream“ projekto prašyti kompensacijų iš Europos Sąjungos?
Arba Rusija nežino ES taisyklių, procedūrų ir dokumentų, arba apsimeta.
– Arba Rusija nežino ES taisyklių, procedūrų ir dokumentų, arba apsimeta. Jei apsimeta, kad nežino, tai toks Rusijos signalas yra nerimtas. Nes visi puikiai supranta, kad ES reikalavimai infrastruktūriniams projektams yra du: jie turi užtikrinti bendrą europinį interesą ir diversifikuotą dujų tiekimą. Kitaip tariant, bendras interesas yra turėti infrastruktūrą visiems, tačiau infrastruktūra turi būti atvira ne vienam monopolistiniam tiekėjui, bet tiekėjams. Kadangi tiekėjai konkuruoja tarpusavyje ir numuša kainą. Jei Rusija tai supranta, tai viskas gerai, „South Stream“ gali būti įvardytas bendro intereso projektu. Bet jis niekada tokiu nebuvo įvardytas, ES įnašo čia nėra, ES nestimuliavo šio projekto. Tai kaip įmanoma reikalauti to, kas neįmanoma? Juk taip buvo su ne vienu dvišaliu projektu – jie niekada nekompensuojami.
– Šiuo metu ES institucijos rengia direktyvą dėl GMO auginimo. Kokios planuojamos naujovės? Ar priėmus direktyvą sprendimus atskirai galėtų priimti kiekviena iš 28 valstybių, taip pat ir Lietuva ?
– Esminiai siūlymai yra trys: pirma – teisė šaliai narei spręsti pačiai, ar įsileisti auginti tą kultūrą. Antra, jei valstybė įsileidžia auginti, ji privalo susitarti su kaimyninėmis valstybėmis dėl pasienio reikalų – su tomis, kurios neįsileidžia auginti, turi susitarti, kad pasienyje neaugins, nes nuo pasienio sėkla gali patekti į kitą šalį, užkrėsti augalus, jie ims mutuoti.
Dabar tvarka dėl auginimo tokia: pateikiama paraiška, atliekamas tyrimas, EK tyrimą pristato Europos Tarybai. Bet Europos Taryboje niekada nebūna daugumos, tuomet Komisija visada privalo suteikti leidimą auginti, Komisija veikia prieš daugumos valstybių valią.
Dabar alternatyva siūloma tokia: EK pristato tyrimą ir jei Taryboje nėra daugumos, kiekviena šalis pas save GMO įsileidžia atskirai. Kitų metų sausio mėnesį Europos Parlamentas turėtų balsuoti ir nuo kovo mėnesio galėtų šis pasiūlymas startuoti. Nėra abejonės – direktyvą dar turėtų perkelti nacionaliniai parlamentai.
– Pirmasis jūsų kaip eurokomisaro vizitas buvo į Ebolos epidemijos krečiamas šalis Afrikoje. Ar Europa ir konkrečiai Lietuva yra pasirengusi Ebolos keliamam pavojui?
– Atsakymas vienareikšmis: visų 28 valstybių sveikatos sistemos yra pajėgios atremti Ebolos grėsmę. Pavieniai atvejai būtų, tačiau būtų pajėgūs visi sektoriai tai gydyti. Rizika plisti Ebolos infekcijai ES yra nedidelė. Bet ne apie riziką juk kalba, o apie konkretų žmogų, kuris gali mirti. Gali būti atvejis, kad vieną gydant, jis išgyja, kitą gydant – jis miršta. Tai yra grėsmė kiekvienam individui, bet ne epideminė grėsmė. Diagnostinių, saugumo, gydymo priemonių tikrai pakanka.
Tik tai, kad Lietuva ir kai kurios kitos šalys turėtų kooperuotis – ne visos jų turi ketvirtojo laipsnio laboratorinę įrangą. Taip (tyrimus siųstų į užsienį), bendradarbiautų su autentifikuotomis laboratorijomis.
– Kaip vertinate jus pakeitusios sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės darbo pradžią? Taip pat kaip vertinate Specialiųjų tyrimų tarnybos pradėtą tyrimą dėl viceministro socialdemokrato Gedimino Černiausko?
– Iš etinių sumetimų to daryti negaliu, nes buvau šios šalies Vyriausybės narys. O pagal savo funkcijas aš tikrai neturiu teisės vertinti ministro veiklos net ir kitose valstybėse. Mums draudžiama užsiimti „shaming and blaming“ (angl. gėdinimo ir kaltinimo) veiksmais.
– Ir dėl G.Černiausko?
– Absoliučiai.
