„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Žurnalistas Romas Sakadolskis: „Radijas tikrai neturi varžovų“

Įsivaizduokite, skaitote laikraštį: ministras pirmininkas bendruomenių rūmuose pristato biudžetą. Norėtumėte pasiklausyti? Spustelėkite ir laikraštyje girdėsite ištraukas iš jo kalbos, kuri jus pasiekia radijo bangomis. Apie šias ir kitas radijo naujoves bei atliekamus bandymus pasakoja ilgus metus „Amerikos balso“ lietuvių redakcijoje dirbęs žurnalistas Romas Sakadolskis.
Pasak R.Sakadolskio, žiniasklaidos priemonės turi suteikti galimybę išvadas apie aprašomą asmenį ar procesą pasidaryti pačiam vartotojui.
R.Sakadolskis. / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Kaip keičiasi radijo samprata? Ar radijas tebeišlieka aktuali ir svarbi informacijos priemonė? O galbūt nusileidžia modernesnėms? Apie tai vasario 13-ąją, Pasaulinę radijo dieną, su R.Sakadolskiu kalbėjosi žurnalistė Raminta Jonykaitė.

– Kaip mes galime vertinti radiją greta kitų informacijos priemonių šiandien?

– Kai XIX a. pradėjo masiškai leisti laikraščius, kažkas aiškino, kad knygos metas pasibaigė, atėjo laikraščių metas. Kai pasirodė radijas, buvo kalbėta, kad laikraštis mirė, dabar gyvuos radijas. Kai pasirodė televizija, visiems buvo aišku, kad radijo nebebus. Atėjo internetas ir visi manė, kad visos kitos medijos dings, nes jų vietą užims internetas. Ne, taip niekada nebuvo ir, matyt, niekada nebus.

Radijas, kaip ir televizija, kaip ir visos kitos informavimo priemonės, susiranda savo vietą. Man atrodo, kad radijas šiandien yra ne mažiau gyvybingas, negu buvo kadaise. Jis ir toliau atlieka labai svarbią funkciją. Pirmiausia jis mums padeda susikurti vaizdinius apie pasaulį. Tų vaizdinių kūrimas yra mūsų kultūros dalis.

– Galbūt tuos vaizdinius geriau kuria televizija?

– Televizijos vaizdas jau atsako į patį klausimą – žiūrėdamas mažiau kuri vaizdus. Drįsčiau sakyti, kad ir šiandien mes kuriame vaizdinius. Todėl žmonės šiandien skaito knygas, kurios taip pat kuria vaizdinius.

Kita, radijas labai patogi priemonė. Tai yra vienintelė informavimo priemonė, kuriai nereikia skirti viso savo dėmesio. Namų šeimininkė gali virtuvėje kepti blynus ir klausytis radijo. Gali ji ir žiūrėdama televiziją kepti blynus, bet tada nukentės arba televizija, arba blynai.

Dabar keičiasi pats perdavimo būdas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose kas dvejus metus ruošiama apklausa apie medijas ir iš jos paaiškėjo, kad radijas grįžta: klausytojų skaičius nemažėja, tik jie persiorientuoja – naudoja ne imtuvus, o tos pačios programos klausosi per internetą.

– Auditorijos duomenys Lietuvoje rodo, kad radijo reitingai krinta, iš dalies dėl televizijos ir interneto. Įdomu, ar Lietuvoje irgi turėtų būti pereinama prie transliacijų internetu, ar radiją nurungs kitos priemonės?

– Žmonės vis tiek pamažu persiorientuos. Visada bus aktualus klausimas, kaip galima patogiau gauti informacijos, todėl radijas tikrai neturi varžovų.

– Šiandien radijo galime klausytis internete, ten galime rasti ir radijo archyvų. Anksčiau radijuje informacija nuskambėdavo ir daugiau jos nebegirdėdavai. Vadinasi, keičiasi radijo samprata?

Radijas visuomet buvo įsivaizduojamas kaip labai efemeriškas dalykas. Atėjo, praėjo, jei negirdėjai – viskas. Dabar taip nebūtinai yra. Ir nebūtinai žmogus informaciją turi sugauti tą sekundę, kai ji pateikiama.

Tik, kaip anksčiau, taip ir dabar, klausytojas yra pasyvokas. Jis gali pirmyn atgal varinėti signalą, pvz., iš ilgos radijo laidos susirasti tą sekundę arba minutę, kurios jam reikia. Tačiau ieškoti nėra labai paprasta – reikia mokėti tai daryti.

– Taigi čia karaliauja laikraštis. Mes galime labai greitai versti puslapius ir surasti naujos informacijos.

– Šiandien klausytojas mažiau pasyvus, nes gali bet kada parsisiųsti radijo laidas, kurios jau įdėtos į archyvą. Jokia rimta radijo stotis neįsivaizduoja savo darbo be archyvų, tai kasdienis reiškinys. O prieš dešimt metų apie tai tik buvo pradedama kalbėti.

– Kaip keičiasi radijo turinys?

Yra du dalykai. Vienas vadinamas autentiškumu – aš girdžiu, kaip kažkas kažką pasakoja. Tai visai kas kita, negu skaityti laikraštį, į kurį viskas „perkelta“. Antras dalykas yra laiko aspektas – per tiesioginę laidą aš galiu nusikelti, pavyzdžiui, į Vilnių ar Artimuosius Rytus.

Įdomu tai, kad autentiškumo ir laiko pojūtis nedingsta, jeigu tą pačią laidą įsijungiu vėliau. Aš vis tiek jaučiu, kad tai vyksta čia ir dabar. Čia, beje, reiškinys iš to etapo, kai dar nebuvo radijo. Tuomet interviu, informacijos rinkimas vyko kitaip.

Kai atsirado radijas, prasidėjo kitas metas, nes mes pajutome tikrą balsą, tikrą žmogų – nuo tada girdime ir įsivaizduojame tą žmogų. Taigi radijas padarė didžiulę įtaką žurnalistikai.

– Klausote įvairių pasaulio stočių. Kokių pastebite įdomių ar naujų dalykų, kokios vyrauja tendencijos, kur link juda radijas?

– Klausydamasis radijo neieškau naujovių. Radijas yra tam tikras įprotis. Nesu per daug galvojęs apie tai, kad radijas pateikia kažką, ko nėra anksčiau pateikęs.

Yra turinio bandymų, gana įdomių dalykų, nors dar daug kas tik bandymai. Viena, kaip informacija ateina – tai radijo transliacijų klausymasis per Žemės palydovą. Žemės palydovo signalas yra skleidžiamas labai plačiai.

Žurnalistai, mano galva, visada bus reikalingi, nes jie pateikia informacijos apie dalykus, apie kuriuos nežinome nieko arba žinome mažai.

Pavyzdžiui, sėdi automobilyje ir klausaisi radijo laidos. Važiuoji iš vienos vietos į kitą. Kai artėji prie kokio nors kito miesto, įsijungia reklama, kurioje reklamuojamas restoranas, esantis pakeliui. Jeigu važiuotum kažkur kitur, būtų reklamuojama kita paslauga arba išgirstum trumpą pranešimą apie tai, kokios oro sąlygos yra tame mieste, kuriame netrukus būsi. Šie dalykai pradedami perduoti automatiškai.

Kita naujovė – kol kas tik bandymas. Tai pastangos laikraštį padaryti interaktyvų naudojant radijo priemones. Laikraštis yra spausdintas, todėl visada buvo tekstas, kurį tu skaitai. Ir viskas. Su juo bendrauji akimis. Pasirodo, jau yra tokia technologija – ant laikraščio uždedamas toks pleistras. Tame pleistre yra speciali programa, todėl, jeigu turi specialią įrangą, pvz., ausines, gali klausytis.

Šie bandymai daromi Jungtinėje Karalystėje. Ministras pirmininkas Davidas Cameronas bendruomenių rūmuose pristato biudžetą. Laikraštyje apie biudžetą rašoma, bet tu norėtum pasiklausyti. Paspaudi ir laikraštyje girdi ištraukas iš jo kalbos. Visa tai daroma radijo bangomis. Tai irgi yra eteris.

Žinoma, čia tik bandymai, bet tai tokie dalykai, apie kuriuos anksčiau nė nebūtume pagalvoję. Taigi radijas įsivaizduojamas kitaip negu kadaise. Tai nebėra tradicinis radijas, kai aš atsisėdu prie imtuvo ir nuo dvyliktos iki pusės pirmos klausausi – va, man patiko šita laida. Dabar pasaulis kitoks. Tačiau radijas išlieka toks pats, koks ir buvo, ir priemonės nėra labai smarkiai pasikeitę.

– Ar lietuviškas radijas išnaudoja naujas turinio galimybes?

– Turbūt yra visko. Pirmiausia, komercinės radijo stotys pateikia ne tik muziką, bet ir tam tikras paslaugas. Tai ir pašnekesiai, ir bandymas įtraukti auditoriją. Šios paslaugos suderintos taip, kad gerai veiktų ir parduotų reklamos tiek, kiek reikia, – rinka pateisina tas priemones.

Tačiau yra kitas aspektas, t.y., kaip radijas gali praplėsti akiratį, pateikti tokios informacijos, kurios šiaip nebūčiau apmąstęs. Šiuo atveju jau būtų galima truputėlį pasiginčyti.

Lietuvos radijas išsiskiria: tokios informacijos jis pateikia daugiau, o komercinės mažiau. Tačiau tai suprantama, nes jį išlaiko mokesčių mokėtojai. Ar jis atlieka visas savo funkcijas? Žinoma, jas visada galima gerinti, galima pateikti daug daugiau įvairesnės medžiagos. Vis dėlto yra tam tikra nusistovėjusi tvarka: žmonėms patinka girdėti tai, ką jie jau daugmaž žino, jie atpažįsta rubrikas ir t. t. Tai yra auditorija, kuriai patinka tam tikri dalykai.

Vis dėlto auditorija taip pat pamažu sensta, o kaip pritraukti naujų klausytojų? Radijas galėtų truputėlį pamąstyti, kokie pasakojimai įdomūs jaunesnei kartai. Tie dalykai įmanomi, ypač jei mikrofonas iškeliauja iš studijos kažkur kitur.

– Bet šiuo metu radijo klausytojai – vyresnio amžiaus auditorija.

– Bet taip yra visur.

– Ar radijas gali nunykti, jei auditorija trauksis, mažės?

Galima taip sakyti, bet drįsčiau teigti, kad nebūtinai. Mes naudojamės informavimo priemonėmis, nes jos patogios tam tikru mūsų gyvenimo metu. Tai, kas jaunam žmogui mažiau ar daugiau aktualu, pasikeis, kai jis taps truputėlį vyresnis. Ar į radiją auditorija ateina tada, kai truputėlį subręsta? Drįsčiau sakyti, kad ateina ir kad visada radijo auditorija bus šiek tiek vyresnė.

Yra tam tikrų atvejų, kai mes laimime ir kai pralaimime. Laimime, nes mums patogu bet kokį turinį gauti tada, kai jo reikia. Šias galimybes atveria internetas. Anksčiau, būdavo taip, kad jeigu ko nors nematei, jau viskas. Pasirinkimo nebuvo. Dabar jo gerokai daugiau – tai privalumas.

Yra ir trūkumas. Jeigu skaitai laikraštį, verti puslapį. O klausydamasis radijo laidos supranti, kad galbūt niekada nebūtum pagalvojęs apie tai, jeigu kažkas nebūtų nusprendęs to pateikti. Šiandien, jeigu renkamės patys, ką pasirenkame? Pasirenkame tokius dalykus, kurie mums geriausiai žinomi, todėl mūsų akiratis, užuot plėtęsis, truputėlį siaurėja. Klausaisi reportažo iš įvykio vietos, kalba žmogus – šiaip niekada nebūtum net susimąstęs, kad jis galėtų kažką panašaus pasakyti.

Žurnalistai, mano galva, visada bus reikalingi, nes jie pateikia informacijos apie dalykus, apie kuriuos nežinome nieko arba žinome mažai. Šiandien vis labiau pasaulį mes suprantame per tarpininkus, nes informacijos yra daug daugiau, o pasaulis daug platesnis. Mes kalbame, kad pasaulis traukiasi, nes informavimo priemonės suartina visus žmones. Taip, bet didėja ir informacijos klodai. Mes negalime visų šitų dalykų aprėpti. Taigi kažkas turi būti vedliais, padėsiančiais mums orientuotis. Tai žurnalistai, radijo žinios, radijo laidos apskritai. Šie vedliai yra reikalingi.  

Antrus metus Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva minima Pasaulinė radijo diena. Būtent šią dieną 1946 m. įkurtas šios organizacijos radijas. Šventės sumanytojai siekia atkreipti dėmesį į radijo svarbą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs