Tvanas iš Maskvos: kaip buvo prarasta ir atkovota Lietuvos-Lenkijos valstybė

Abiejų Tautų Respublika turėjo problemų jau nuo Zigmanto Vazos laikų – jam valdant nuolat vyko karai, įsigalėjo bajorų savivalė, o valdovas nesugebėjo valdyti savo ambicijų ir apsispręsti su kuo geriau bičiuliautis ir kas visgi yra jo priešai.
Abiejų Tautų Respublikos husarai
Abiejų Tautų Respublikos husarai / Shutterstock nuotr.

Zigmantui Vazai būtų buvę geriau atsisakyti pretenzijų į Švedijos sostą ir galbūt tuomet jis būtų gavęs Švedijos paramą kovose prieš Maskvą, kurią galėjo valdyti jo sūnus. Maskvai tuomet verkiant reikėjo taikos ir labai nedaug trūko, kad į 1610 m. užimtos Maskvos sostą būtų sėdęs Zigmanto sūnus Vladislovas Vaza, kurį Maskvos Bojarinai išrinko caru.

Tačiau tėvas tam pasipriešino ir Maskvą pradėjo valdyti Romanovai, o ten įsitvirtinusi Lietuvos-Lenkijos kariuomenė buvo išvyta. Ši praeities įvykių grandinė tarsi užprogramavo būsimą Abiejų Tautų Respublikos nuopolį – vadinamąjį 1654–1667 metų „Tvaną“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas atskleidė: „Lidl“ dažno vartojimo prekių krepšelis – pigiausias
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai