Apie filmą „Ištikimoji upė” (Wierna rzeka, 1983, premjera 1987, 137 min., Lenkija, rež. Tadeusz Chmielewski).
Filmo veiksmas vyksta 1863 metų sukilimo metu. Sunkiai sužeistas kunigaikštis Juozapas Odrovonžas slapstosi viename dvarelyje. Jam padeda bajoraitė, gražioji šeimininko duktė Salomėja Brinicka. Mergina slepia sukilėlį, slaugo jį, įsimyli nepaisydama seno globėjo Stepono perspėjimų. Dvarą nuolat tikrina kazokai. Ateina pavasaris. Į dvarą atvyksta kunigaikštienė Odrovonžova. Motina pasiima sūnų įtikinusi jį, kad jis vyks į užsienį prisijungti prie tenai formuojamų naujų būrių. Salomėja kunigaikštienei prisipažįsta mylinti jos sūnų. Ši jai įbruka auksinių dukatų maišelį. Apimta nevilties Salomėja eina prie upės...
1987 m. Gdynės kino festivalyje filmas apdovanotas už geriausią režisieriaus darbą ir geriausią muziką.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas – nemokams.
Apie parodą „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“. Pagrindinis parodos akcentas – lenkų dailininko Arturo Grottgerio (1837-1867) unikalių kūrinių reprodukcijų rinkinys, kurį sudaro du ciklai „Polonia“ (1863) ir „Lituania“ (1864-1866) – viso 15 darbų, atspausdinti aukštos kokybės spauda ant specialių kilnojamų parodos stendų. Ciklo „Lituania“ originalai, o ciklo „Polonia“ heliograviūros šiuo metu yra saugomos Krokuvos nacionaliniame muziejuje Lenkijoje. Parodą ženkliai papildo audiovizualinė medžiaga iš Lietuvos radijo ir televizijos archyvo bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentai – sukilimo dalyvių fotografijos su trumpomis jų biografijomis.
Politinius įvykius Lenkijoje, po kurių sekė 1863 m. sukilimas Lenkijos Karalystės žemėse ir Lietuvoje, Arturas Grottgeris stebėjo iš Vienos. Prasidėjus ginkluotai kovai, paveiktas jį pasiekusių naujienų iš jau sukilimo apimtų, rusų užgrobtų žemių, sukūrė ciklą „Lenkija“, kuriame simboliniais paveikslais parodė kovojančios tautos drąsą ir dramą. Aštuoniuose kartonuose Grottgeris pavaizdavo atskirus sukilimo etapus – nuo ėmimo į rekrutus, kuris pagreitino sukilimo pradžią, ruošimosi kovai, mūšių iki pralaimėjimo ir visuotinio gedulo. Po žlugusio sukilimo dailininkas nusprendė iliustruoti Lietuvoje vykusias kovas, daugiausia vykusias tenykštėse giriose. Ciklo „Lietuva“ paveikslai greitai išpopuliarėjo ir plačiai išplito. Cikle „Lituania“, kaip ir „Polonia“, nėra tiesioginių sąsajų su sukilimo didvyriais, todėl jis savo iškalba buvo universalus. Šio ciklo paveikslai leido bet kuriai Lenkijos ir Lietuvos šeimai, įsitraukusiai į sukilimą, susitapatinti su nupieštų veikėjų likimais.
