– Artėjant 1991 m. sausio įvykių 30-osioms metinėms, kvietėte jaunimą dalyvauti plakatų kūrimo konkurse „Apgynę laisvę“. Papasakokite daugiau apie šį konkursą.
– Audronė Kaladžinskienė: Mūsų šiandieninis jaunimas apie 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje sužino tik iš žiniasklaidos, tėvų ir mokytojų, dėstytojų pasakojimų. Todėl labai svarbu apie tai nepamiršti kalbėti, perduoti jaunajai kartai, kad jie įsiklausytų ir apmąstytų istorinius momentus, reikšmingiausius mūsų kaip valstybės išlikimui.
Tad šiuo konkursu siekiame skatinti jaunimą domėtis Lietuvos laisvės kovų istorija.
Tad šiuo konkursu siekiame skatinti jaunimą domėtis Lietuvos laisvės kovų istorija, ugdyti pilietiškumą, puoselėti tautinius jausmus ir istorinę atmintį, skatinti kūrybiškai pažvelgti į istorinius įvykius, ir perteikti savitą jų vertinimą meninėmis formomis. Konkursą organizuojame drauge su partneriais: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Vilniaus dailės akademija, Nepriklausomybės gynėjų sąjunga.
Konkurse galėjo dalyvauti Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokyklų, aukštųjų mokyklų, profesinių mokymo įstaigų moksleiviai ir studentai. Plakato tema turėjo atitikti 1987–1991 m. Lietuvos istorijos laikotarpį. Buvo siūlomos temos „Tautos kova dėl nepriklausomybės atgavimo“, „Sovietų okupacija ir vykdytos represijos“, „Sąjūdžio veikla ir politiniai siekiai“, „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas“, „Lietuvos ekonominė blokada“, „1991 m. sausio mėnesio įvykiai“, „SSRS pastangos užgniaužti nepriklausomybę“, „Lietuvos tarptautinis pripažinimas“, tačiau šios temos buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Jei atvirai, tai skelbdami šį konkursą šiek tiek nerimavome, nes kurti apie paprastus dalykus yra daug lengviau, o čia juk istorija, tema sudėtinga, todėl toks gausus jaunimo dalyvavimas maloniai nustebino ir pradžiugino.
– Sulaukėte gerokai virš šimto plakatų ir piešinių. Kaip sekėsi dalyviams atskleisti temą?
– Lina Kranauskienė: Kiekvienas darbas pasakoja savo istoriją. Vieni darbai stebina netikėtomis idėjomis, išraiškos priemonėmis, kiti pakeri spalvomis, ir visi be išimties džiugina labai gražiu jaunų žmonių nuoširdumu. Vaikai ir jaunuoliai džiaugiasi šiandien būdami laisvi – darbuose spalvingomis raidėmis šaukdami “Aš laisvas!, Aš laisva!, Mūsų Lietuva laisva!". Taip pat vaizduoja skausmingus ir įtemptus mūsų valstybės įvykius, vykusius prieš 30 metų ir dar seniau, kai mūsų valstybė buvo okupuota, akcentuodami siekį tautos atmintį apie skaudžią praeitį išsaugoti.
Kai kuriems darbams panaudoti istoriniai šaltiniai, nuotraukos. Vienas iš jų – Ievos Želvytės plakatas, atskleidžiantis pačioje valstybės kūrimosi pradžioje pavojingą pareigą atlikusių karių savanorių įtampą ir mėginimą tą įtampą sumažinti, pasitelkiant humorą. Jo autorė siųsdama darbą mums rašė: "Plakatą kūriau pirmą kartą, nes labai sudomino jūsų konkursas. Mano darbo pagrindas – karikatūros, kurias Lietuvos kovinių plaukikų povandeninių veiksmų komandos įkūrėjas ats. kpt. Valerijus Krisiukaitis buvo surinkęs pačioje Nepriklausomybės pradžioje. Gavau jas iš Valerijaus archyvo. Pasak jo, nenorint atskleisti kovinių plaukikų tapatybių, visi šaukiniai kariams buvo naudojami būtent iš šių karikatūrų: Balu, Ešerys, Ūdra, Nemo ir t.t.”
Plakatui panaudoti ne atsitiktiniai paveiksliukai, o svarbūs istoriniai šaltiniai – jame pavaizduoti plaukikai ir narai anuomet lemiamu valstybei metu budėję mūsų nepriklausomybės sargyboje Lietuvos vandenyse prie sienos su Rusija, kur bet kuriuo metu iš Baltijos jūros galėjo išsilaipinti okupacinės kariuomenės pajėgos, tad šių žmonių vaidmuo buvo ne mažiau svarbus už budėjusiųjų prie televizijos bokšto ar aukščiausiosios tarybos.
Savo darbuose jaunimas taip pat atskleidžia temą per kontrastus, parodydami sovietmečio ir šiandienos priešpriešą, anuometines represijas, laisvės reikšti mintis draudimą – užrištos burnos, už nugaros slepiamos trispalvės, iš rėmų žvelgiantys pilki ir niūrūs, nelaimingi veidai.
Dažname darbe kartojasi laisvės simbolis – paukštis, drugelis, širdis, vėliavos spalvų juostos. Žiūrovus tikriausiai pralinksmins Raudonkepuraitės ir vilko pasakos motyvais atliktas darbas, kuriame pavaizduotas trispalvis vaikas, drąsiai griebiantis užpuoliką vilką už nosies. Iš daugelio darbų spinduliuoja ryžtas, tikėjimas prigimtinių vertybių – gėrio, tiesos ir teisės į kiekvienos valstybės ir kiekvieno asmens laisvę pergale, dėkingumas kovoti nepabūgusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Balsuoti už darbus galite Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM Facebook paskyroje - ČIA
– Kaip bus vertinami konkurso dalyvių darbai?
– Arvydas Čepukėnas: Trijų pirmųjų vietų laimėtojai bus apdovanoti konkurso diplomais ir specialiais prizais, visi konkurso dalyviai – padėkos raštais, o konkurso dalyvių darbų vadovai – padėkos raštais. Darbai privalo atitikti žanrą ir temą, bus vertinama meninio darbo kokybė, originalumas ir įtaigumas, aktualumas ir perduodamos žinios aiškumas, meninės formos pasirinkimo ir turinio atitikimas. Vertinimo komisija, atsižvelgusi į šiuos kriterijus, skirs pirmąsias, antrąsias ir trečiąsias vietas 5–8 klasių, 9–12 klasių ir aukštųjų mokyklų studentų amžiaus grupėse. Ne visi šiomis pandeminėmis sąlygomis turėjo galimybę pateikti darbus itin kokybiškai, nes dirbdami nuotoliniu būdu ir kurdami namie neturėjo tinkamos skenavimo technikos, tad techniniams reikalavimams būsime atlaidesni.
Apdovanosime ir publikos numylėtinius. Pateikdami visuomenės dėmesiui jaunimo kūrybą šia tema, tikimės, kad žiūrovai ir vertintojai aktyviai balsuos ne vien tik mechaniškai spausdami “patinka” mygtuką, bet ir susimąstys apie simboliuose užkoduotą kiekvieno plakato perteikiamą mintį ir užkoduotą prasmę.
Kviečiame mums padėti išrinkti geriausius darbus.
Kviečiame mums padėti išrinkti geriausius darbus ir, atiduodant savo balsą, taip paskatinti mūsų jaunuosius Lietuvos piliečius.
Balsuoti už darbus galite Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM Facebook paskyroje - ČIA
