Štai trys pavyzdžiai, kaip žydės moterys kovojo prieš nacius Lenkijoje.
Šias istorijas, cituodamas Judy Batalion knygą „The Light of Days“, paskelbė leidinys „Business Insider“.
Gete įkalintų žydų gelbėtoja
Zivia Lubetkin augo viduriniosios klasės žydų šeimoje. Ji gimė Bytene.
Tėvai nepritarė, bet Z.Lubetkis jų nepaisė ir 1930 metais tapo sionistinio judėjimo „Freedom“ lydere. Šis judėjimas skatino žydus gyventi ir dirbti kolektyviniuose ūkiuose Palestinoje. Bet to, ji padėdavo norintiems emigruoti į Palestiną – padėdavo gauti reikiamas vizas ir kitus dokumentus.
1939 metų rugpjūtį Z.Lubetkin Švecarijoje dalyvavo sionistų susitikime. Jame ji gavo specialų dokumentą, kuris jai taip pat leido pasitraukti į Palestiną ir išvengti sunkios žydų dalios. Tačiau ji nacių įsiveržimo į Lenkiją išvakarėse grįžo į Varšuvą, o vėliau persikėlė į rytinį šalies kraštą. Ten ji nelegaliai padėdavo žmonėms pabėgti į Palestiną.
1940 metais Z.Lubetkin grįžo gyventi į Lenkiją, kur kartu su kitais kovotojais prieš nacių režimą, padėdavo nuo okupacijos nukentėjusioms šeimoms. Vėliau, kai naciai pradėjo masinius žydų trėmimus iš getų, ji įkūrė jaunimo pogrindžio judėjimą ŻOB bei tapo jo lydere – įkurtas judėjimas padėjo getuose likusiems žydams apsiginkluoti bei priešintis naciams.
1943 metų balandį, kai į Varšuvos getą įžengė daugiau nei 1000 gerai ginkluotų nacių, kurie tęsė „valymus“, Z.Lubetkin ir kiti kovotojais juos pasitiko savadarbėmis bombomis – tai privertė nacius kelioms dienoms atsitraukti. Naciai planavo, kad Varšuvos getuose likusius žydus išžudys per kelias dienas, tačiau dėl pasipriešinimo kovos šis jų planas užsitęsė iki beveik mėnesio.
Žydai slėpėsi bunkeriuose, kanalizacijos sistemose, tačiau naciai daugumą jų išžudė. Tačiau Z.Lubetkin pavyko grupę žmonių per kanalizacijos sistemą išvesti iš geto ir pasislėpti.
1945 metais sovietai įsiveržė į Lenkiją, buvo nutrauktas nacių režimas. Tad Z.Lubetkin išvyko gyventi į Palestiną. Ten kartu su kitais pasipriešinimo naciams lyderiais įkūrė kovas primenantį muziejų. Ji teisme liudijo prie SS dalinio karininką Adolfą Eichamaną bei garsiai kalbėjo apie vykdytą Holokaustą. Z.Lubetkin mirė 1978 metais, būdama 63-erjų metų amžiaus.
Fotoaparatu įamžino pasipriešinimo kovas
Faigel Schuman augo rytinėje Lenkijos dalyje. Naciai per sušaudymus nužudė jos šeimą ir draugus, kurie buvo apgyvendinti gete. Tuomet negailestingas nacių režimas ją vertė dirbti jiems – fotoaparatu fiksuoti kraupias egzekucijas. Būtent tarp žmonų sušaudymų jai teko fiksuoti ir savo šeimos žūtį.
Būdama devyniolikos metų, po vykdytų nacių žudymų gete, kuriame ji gyveno, mergina pasitraukė į pogrindį, kur prisijungė prie pasipriešinimo naciams kovos. Ji prisidėjo prie karo belaisvių, pasprukusių iš nacių nelaisvės, judėjimo.
Vienas iš kovotojų, kuris buvo veterinaras, ją mokė, kaip reikia slaugyti sužeistuosius.
Nacių režimui atėjus prie pabaigos, F.Schuman buvo apdovanota sovietų valdžios, vėliau užtekėjo už vieno iš vadų, vadovavusių pasipriešinimo kovai.
Su šeima ji gyveno Vokietijoje įkurtoje stovykloje, prisijungė prie pogrindinės organizacijos, kuris padėjo nelegaliai žydams išvykti į Palestiną. Galiausiai 1948 metais su šeima emigravo į Kanadą, kur gyvena iki dabar.
Faigel Schuman buvo bene vienintelė fotografė, kuri įamžino kovą prieš nacius Antrojo pasaulinio karo metais.
Viena ieškomiausių
Niuta Teitelbaum augo Lodzėje, studijavo Varšuvos universitete istoriją.
Netrukus po to, kai 1939 metais naciai įsiveržė ir okupavo Varšuvą, ji pasitraukė į pogrindį ir prisidėjo prie kovos už laisvą Lenkiją.
Jau minėtos ŻOB organizacijos narė Varšuvos gete moteris mokė, kaip reikia naudotis ginklais – juos gaudavo kontrabandos būdu.
Kartą ji pateko į gestapo butą, kur ten nušovė du nacius, o vieną sužeidė. Norėdama nužudyti ir sužeistąjį nacį, ji sugebėjo patekti į ligoninės palatą – ten nušovė ne tik jau anksčiau sužeistą gestapo agentą, tačiau ir jį slaugantį kitą pareigūną.
N.Teitelbaum garsėjo savo flirtavimus su SS agentais, kuriuos vėliau nušaudavo, tad ji buvo vien ieškomiausių nacių režimo pasipriešinimo kovotojų.
1943 metais N.Teitelbaum suėmė gestapo agentai, ją kankino ir galiausiai nužudė.
Kovotojai buvo 25 -eri.
