Jau nuo Antrojo pasaulinio karo povandeninių laivų katastrofos smarkiai jaudino žmones ir audrino filmų kūrėjų fantazijas.
JAV, Rusija, Kinija išgyveno tokių avarijų, kurios prisimenamos iki šiol.
Istorinė patirtis rodo, kad nuskęsti gali net patys moderniausi laivai, prikimšti aukščiausių technologijų ar branduolinių kuro.
K-141 „Kursk“, Rusija, 2000 metai
Tai buvo turbūt labiausiai į atmintį įsirėžusi povandeninio laivo katastrofa.
2000 metų rugpjūčio 12 dieną Rusija pranešė, kad K-141 „Kursk“ patyrė avariją Barenco jūroje. Esą nugriaudėjo sprogimas ir laivas pradėjo grimzti į dugną.
Tada Kremlius atsisakė pasaulio pagalbos.
Žuvo visi 118 įgulos nariai.
„Oscar-II“ klasės povandeninis laivas svėrė apie 16 tonų, turėjo valdomą branduolinę raketą ir kelias galingas torpedas.
Būtent pagal 65-76A klasės torpedą Barenco jūros dugne buvo aptiktos „Kursk“ nuolaužos.
Nors pastarasis ginklas buvo pakankamai galingas, kad sunaikintų visą lėktuvnešį, tačiau sovietai kažkodėl nutarė torpedą užpildyti vandenilio peroksido kuru. Jo priežiūrai reikėjo ypatingo atidumo ir kruopštumo.
Manoma, kad „Kursk“ įgula tiesiog neturėjo pakankamai žinių ir patirties dirbti su vandenilio peroksidu, todėl ir įvyko sprogimas.
Po šios nelaimės Rusijos karinis laivynas pašalino vandenilio peroksidu varomas torpedas iš savo ginkluotės.
K-278 „Komsomolec“, Sovietų Sąjunga, 1989 metai
Sovietų branduolinis povandeninis laivas K-278 „Komsomolec“ buvo vienintelis baigtas iš vadinamosios „Plavnik“ klasės laivų. Tai buvo eksperimentinis modelis, kuriuo buvo išbandomi nauji sprendimai ir technologijos.
Ugnis buvo tik pradžia nelaimingų įvykių grandinėje, nes iš 42 žuvusių įgulos narių tik 4 sudegė. Likę apsinuodijo cheminėmis medžiagomis, kai laive prasidėjo įvairių sistemų gedimai.
Laivas pasižymėjo įspūdingomis galimybėmis – galėjo panerti į maždaug kilometro gilį ir atlaikyti 8 tūkst. tonų spaudimą.
„Komsomolec“ nuskendo 1989 metų balandžio 7 dieną, kai laive kilo gaisras. Svarstoma, kad ugnis buvo tik pradžia nelaimingų įvykių grandinėje, nes iš 42 žuvusių įgulos narių tik 4 sudegė. Likę apsinuodijo cheminėmis medžiagomis, kai laive prasidėjo įvairių sistemų gedimai.
Visgi, 17 įgulos narių pavyko išsigelbėti.
Ekspertai sako, kad jeigu sovietai būtų greičiau sureagavę į nelaimę, išsiuntę pagalbos komandą, tai buvo galima išgelbėti didžiąją dalį „Komsomolec“ įgulos.
Laivas ir branduolinis reaktorius iki šiol guli Barenco jūros dugne, maždaug 1,6 km gylyje.
K-8, Sovietų Sąjunga, 1970 metai
Sovietai retai duodavo vardus savo povandeniniams laivams, todėl K-8 neturėjo išskirtinio pavadinimo. Tai buvo branduolinis atakos povandeninis laivas, kuris po gaisro 1970 metais nuskendo prie Prancūzijos ir Ispanijos krantų.
Pirmą kartą K-8 užsiliepsnojo balandžio 8 dieną. Nors pradžioje tai buvo lokalus incidentas, tačiau išsilieję tepalai ir oro kondicionavimo sistema įaudrino liepsnas. Galiausiai, kapitonas įgulai įsakė palikti laivą.
Gaisras buvo sutramdytas ir įgula sugrįžo į K-8, tačiau tai buvo lemtinga klaida.
1970 metų balandžio 12 dieną laive vėl įsisiautėjo gaisras. Tada žuvo visi 52 įgulos nariai.
Tai buvo vienas iš daugelio gaisrų rusų povandeniniuose laivuose. Liepsnos beveik sunaikino ir pirmąjį sovietų branduolinį povandeninį laivą K-3 „Leninskij komsomol“, kuris užsiliepsnojo 1967 metų rugsėji, po ką tik atlikto kapitalinio remonto.
SSN-589 „USS Scorpion“, JAV, 1969 metai
Rusijos ir Sovietų Sąjungos povandeniniai laivai patyrė ypatingai daug nelaimių, tačiau JAV karinis jūrų laivynas taip pat turėjo netekčių.
1969 metų gegužės 22 dieną amerikiečių atakos povandeninis laivas „USS Scorpion“ nuskendo netoli Azorų salų. Žuvo visi 99 jūreiviai.
Šaltinis JAV kariniame jūrų laivyne teigė, kad kariškiai turi „gerą idėją apie tai, kas tą dieną galėjo nutikti“, tačiau detalių neatskleidė.
Iki šiol tiksliai nežinoma, kas atsitiko šiam povandeniniam laivui.
Jis turėjo grįžti į uostą 1969 metų gegužės 27 dieną, tačiau pradingo iš radarų.
JAV karinis jūrų laivynas pradėjo paiešką, tačiau po kelių savaičių, birželio 5 dieną, turėjo pripažinti, kad „USS Scorpion“ tiesiog pradingo.
Galiausiai, amerikiečių povandeninio laivo liekanos buvo rastos 3 tūkst. pėdų (maždaug vieno km) gylyje.
Portalo nationalinterest.org šaltinis JAV kariniame jūrų laivyne teigė, kad kariškiai turi „gerą idėją apie tai, kas tą dieną galėjo nutikti“, tačiau detalių neatskleidė.
Iš informacijos viešuose šaltiniuose galima spėti, kad netyčia buvo aktyvuota torpeda „Mark 37“ arba ji netikėtai susprogo.
SSN-593 „USS Thresher“, JAV, 1963 metai
1963 metų balandžio 10 dieną JAV karinis jūrų laivynas patyrė didžiausią povandeninio laivo katastrofą. Nuskendo branduolinis povandeninis laivas „USS Thresher“ su 129 įgulos nariais. Tai buvo daugiausiai aukų pareikalavusi povandeninė nelaimė, net didesnė nei rusų „Kursk“.
„USS Thresher“ nuskendo, kai bandė panerti į 400 metrų gylį.
Likus 5 min. iki tos akimirkos, kai buvo prarastas ryšys su įgula, kitas povandeninis laivas „Skylark“ pradėjo gauti iškraipytus pranešimus apie „USS Thresher“ technines problemas.
„Skylark“ tol gavo iškraipytas žinutes, kol jų sonaras aptiko nuskendusį „USS Thresher“.
Per JAV karinio jūrų laivyno tyrimą buvo nustatyta, kad nelaimė įvyko dėl sugedusių vamzdyno sistemų.
Spėjama, kad po avarijos į povandeninio laivo vidų pradėjo purkšti vanduo iš branduolinio reaktoriaus. Įgula nesugebėjo greitai pašalinti gedimo, todėl buvo sugadintos svarbios valdymo sistemos ir laivas pradėjo grimzti.
Po „USS Thresher“ katastrofos JAV karinis jūrų laivynas pradėjo „SubSafe“ programą, kurios tikslas – iki menkiausių smulkmenų ištirti nelaimę ir pasiekti reikiamų pokyčių, kad tokios katastrofos nepasikartotų.
