Viduramžių riterių kautynės, sutraukusios šimtų Jūros šventės svečių dėmesio, pradėtos ansamblio „Vaikuva“ pasirodymu – tautiniais drabužiais pasipuošęs kolektyvas scenoje atliko lietuvių liaudies sutartines.
Iškart po ansamblio pasirodymo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys apdovanojo prieš tai čia pat vykusio riterių kautynių turnyro, kur susikovė kovotojai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos, nugalėtoją – juo tapo riteris iš Latvijos.
Galop scena virtusi aikštė buvo užleista vakaro kaltininkams – Viduramžių kovas dėl Klaipėdos miesto teritorijos inscenizavusiems riteriams. Bene dvidešimt karžygių pasidalijo į dvi grupes – vieni jų atstovavo Baltams, kiti – Kryžiuočių ordinui, tryliktame amžiuje aktyviai puolusiam Baltų teritorijas.
Vaizdavo miesto įkūrimą
Visų pirma į narsią kovą stoję riteriai vaizdavo Kryžiuočių ir Baltų kovą dėl dabartinės Klaipėdos teritorijos. Į dvikovą stojo abiejų armijų vadai, tačiau nors kovą ir nugalėjo Baltas, Kryžiuočiai nenurimo – stoję į mūšį jie užkovojo pajūrio žemes, o čia įkurtą miestą pavadino Mėmeliu.
Žvangantys riterių kardai, įspūdingi kostiumai ir agresyvi kova aikčioti vertė ne vieną žiūrovą.
Po šio mūšio sekė kitas. Šįkart – dėl miesto teisių Mėmeliui. Mūšis baigėsi sėkmingai: renginio metu prisiminta 1252-ųjų liepos 29-oji, kuomet Kryžiuočių ordinas pasirašė sutartį, kuria tuometinis Mėmelis įgavo miesto teises. To pasekoje vėliau Klaipėdos vardą gavęs uostamiestis laikomas seniausiu miestu Lietuvoje, mat miesto teises įgavo pirmasis.
Viduramžių kautynes riteriai vainikavo šokiais, trypčioti į taktą panoro ir geros nuotaikos apimta publika, pasibaigus renginiui negailėjusi aplodismentų ir sveikinimų juos džiuginusiems artistams.
