Laiške, kurį 1940 metų rugpjūtį parašė grėsmingosios nacių sukarintos organizacijos SS vadovas Heinrichas Himmleris, sakoma, kad teisėjas Ernstas Hessas turi būti apsaugotas nuo persekiojimo arba deportacijos „fiureriui pageidaujant“.
Apdovanojimų pelnęs Pirmojo pasaulinio karo didvyris E.Hessas, kuris trumpam buvo tapęs A.Hitlerio kuopos vadu per kovas Flandrijoje, dirbo teisėju, kol buvo priverstas atsistatydinti pagal 1936 metais nacių priimtus rasinio grynumo įstatymus. Tai pačiais metais jį šalia savo namų sumušė nacių smogikai, nurodė laikraštis.
Tuo metu parašytoje peticijoje, adresuotoje A.Hitleriui, E.Hessas rašė: „Mums būti išvadintais žydais ir tapti visuomenės paniekos objektais reiškia savotišką dvasinę mirtį.“
E.Hessas ir jo šeima buvo laikinai persikėlę į vokiškai kalbantį šiaurės Italijos regioną, tačiau vėliau buvo priversti grįžti į Vokietiją, kur sužinojo, kad A.Hitlerio įsakymas dėl jų apsaugos buvo atšauktas.
Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos E.Hessui teko dirbti vergišką darbą, tačiau jis išvengė žūties - iš dalies dėl to, kad jo žmona buvo aristokratė.
E.Hesso sesuo buvo nužudyta Aušvico mirties stovykloje, bet motina sugebėjo pabėgti į Šveicariją.
Po karo E.Hessas liko gyventi Vokietijoje, kur tapo Frankfurte įsikūrusios Federalinės geležinkelių valdybos vadovu. Jis mirė 1983 metais.
E.Hesso dukra Ursula, kuriai dabar 86 metai, tebegyvena Vokietijoje. Ji sakė laikraščiui „Jewish Voice from Germany“, kad jos tėvui buvo naudingas atsitiktinis susitikimas su Pirmojo pasaulinio karo laikų bendražygiu Fritzu Wiedemannu. Jis buvo tapęs A.Hitlerio adjutantu ir pasinaudojo savo įtaka, kad išrūpintų nuolaidų E.Hessui.
Ursula Hess taip pat prisiminė, kad jos tėvas pasakojo, jog būdamas jaunu puskarininkiu per Pirmąjį pasaulinį karą A.Hitleris neturėjo jokių draugų savo dalinyje ir buvo labai uždaro būdo.
