Lietuvos kultūros sostine tapusiai Palangai nukaldintas proginis medalis. Jo autorius Petras Gintalas tarp atgimstančio Kurhauzo, jūros tilto, grafų Tiškevičių rūmų, švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, Birutės parko, J.Basanavičiaus gatvės, senosios observatorijos pavaizdavo ir vilą „Anapilis“.
Kultūros paveldu pripažintas statinys, dar prieš dešimtmetį garsėjęs kaip puiki vieta melomanams, dabar praeivius tik liūdina. Gyvybės čia yra – statinyje įsikūręs Palangos kultūros centras. Tačiau visai šalia J.Basanavičiaus gatvės esantis „Anapilis“ skendi tyloje ir ramybėje.
Dažai nuo didingo pastato atlipę, įmantrių formų stogelius aptraukė rūdys, laiptai suklypę, o mediniai raižiniai – aplūžinėję, vietomis likę tik fragmentai. Liūdna ir pamiršta – taip dabar atrodo garsioji vila.
Architekto pavardė neišliko
Kada tiksliai pastatyta garsioji vila – nežinoma. Vieni šaltiniai teigia, kad pastatas užbaigtas 1898 m. Istoriniuose šaltiniuose neišliko ir statinį projektavusio architekto pavardės. Architektūros tyrinėtojai „Anapilio“ stilistikoje įžvelgė Šveicarijoje paplitusių užmiesčio vilų bruožų. Beveik 1 000 kv. m. ploto vasarnamiui būdingi bokšteliai, terasos.
Iš pradžių vila priklausė Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai, kretingiškio grafo Juozapo Tiškevičiaus žmonai grafienei Sofijai, tuo metu jos vardu ir vadinta vila. Po Sofijos Tiškevičienės mirties vilą paveldėjo Marija Tiškevičiūtė.
Dažai nuo didingo pastato atlipę, įmantrių formų stogelius aptraukė rūdys, laiptai suklypę, o mediniai raižiniai – aplūžinėję, vietomis likę tik fragmentai. Liūdna ir pamiršta – taip dabar atrodo garsioji vila.
Tarpukariu vilą įsigijo Lietuvos ūkio banką valdę broliai Juozas ir Jonas Vailokaičiai. Jie mėgo viešėti Palangoje, kartu kviesdavosi ir žymių svečių. Išlikę istoriniai dokumentai liudija, kad tuomet „Anapiliu“ pradėtoje vadinti viloje lankėsi prezidentas Aleksandras Stulginskis su žmona, poetas kunigas Jonas Mačiulis-Maironis, dainininkas Kipras Petrauskas, aktorius, režisierius Konstantinas Glinskis su žmona.
1934 m. pastatas buvo rekonstruotas – pakeista šiaurinė dalis, pristatytas antras aukštas. Vila kiek pakeista ir sovietmečiu, kai atlikti vidaus remonto darbai, iš naujo suprojektuotos kai kurios erdvės.
„Anapilis“ garsėjo koncertais
Sovietmečiu „Anapilis“ buvo nacionalizuotas. Pastatas dar kartą remontuotas.
1996-aisiais vila atiteko Palangos miesto savivaldybei ir perduota Palangos kultūros centrui. 1997 m. vila įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ir jai suteiktas kultūros paminklo statusas.
Kurį laiką čia veikė itin populiarus akustinės muzikos klubas. Čia koncertuodavo Vytautas Kernagis, Arina, Neda, Andrius Mamontovas ir kt. Dar prieš kelerius metus diskutuota, kad takas, vedantis nuo Birutės alėjos iki „Anapilio“ galėtų būti pavadintas amžiną atilsį V.Kernagio vardu. Tačiau tai ir liko tik diskusijomis.
Praūžus geriesiems „Anapilio“ laikams, čia repetuoja Palangos kultūros centro kolektyvai. Statinio didybe pasidžiaugia pro šalį keliaujantys poilsiautojai.
Ketina restauruoti
„Anapilį“ Palangos vadovai užsimojo prikelti – šiuo metu kaip tik baigiamas vilos restauravimo ir pritaikymo kultūros poreikiams techninis projektas. Finansavimą restauracijai gauti tikimasi teikiant paraišką Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti. Paraiška bus teikiama rudenį.
Skaičiuojama, kad „Anapilio“ prikėlimas gali atsieiti apie 5,5 mln. Lt.
Planuojama, kad rekonstruotame „Anapilyje“ atsirastų kurorto muziejus. Politikai dar pernai apsisprendė dėl jo steigimo.
„Restauruota vila „Anapilis“ ir joje įkurtas Palangos kurorto muziejus būtų puikus pavyzdys tiek vietos gyventojams, tiek kurorto svečiams, kaip galima tinkamai išnaudoti kultūros paveldą viešiesiems poreikiams ir taip išsaugoti jį ateities kartoms", – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
