Iš viso Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių, nemaža jų dalis gynybai pritaikyti būtent IV–V amžiuje – hunų įsiveržimo į Europą metu.
Pagramančio piliakalnį kasinėjantis archeologas O.Fediajevas teigia, kad šis piliakalnis pilimi tapo IV mūsų eros amžiuje – hunams įsiveržus į Europą.
Maždaug IV a. skalviai ar žemaičiai (kol kas nepavyko išsiaiškinti kurie, bet didesnė tikimybė, kad skalviai) ant dabartinio Pagramančio piliakalnio kalvos pastatė pirmąją medinę pilį. Kasant pylimą aplink pilies sieną kažkas iš statytojų taip uoliai dirbo, kad nepastebėjo, kaip pametė II a. Romoje nukaldintą monetą, kurią maždaug po 1600 metų surado piliakalnį kasinėjantys archeologai.
Ant monetos – imperatorienės atvaizdas
Ant Pagramančio piliakalnio rasta senovės Romos moneta – maždaug trijų centimetrų skersmens, pagaminta iš vario ir sidabro lydinio. Datos, kada ji pagaminta, nėra, tačiau ant jos yra Romos imperatoriaus Liucijaus Vero žmonos Liucilos atvaizdas. Šis imperatorius Romoje valdė 164–168 mūsų eros metais, todėl nėra abejonių, jog ši moneta nukaldinta būtent tuo laikotarpiu. Kitoje monetos pusėje pavaizduotas romėnų džiaugsmo dievas Hitolitas.
Tais laikais artimiausias baltų gentims Romos imperijos miestas buvo Viena. Čia tarp Romos imperijos ir baltų genčių iki hunų įsiveržimo vyko aktyvi prekyba. Baltai romėnams parduodavo gintarą, vašką, medų, žvėrių kailius, pirkdavo metalą, iš kurio patys pasigamindavo ginklų ar papuošalų.
Pasak O.Fediajevo, kol kas pavyko surasti Romoje nukaldintą monetą ir IV–VII a. pagamintos keramikos šukių.
Anot archeologo, pilis ant Pagramančio piliakalnio įrengta IV a., kaip gynybinis įrenginys ji naudota IV–VII a.
 |
| Ant Pagramančio piliakalnio pilis stovėjo jau IV amžiuje. |
Po to ten gyvenusi skalvių ar žemaičių gentis ją „pamiršo“ ir vėl prisiminė XIII a., kai kryžiuočiai pasistatė Tilžės bei Ragainės pilis ir pradėjo nuolatinius Žemaitijos puldinėjimus. Tačiau istorijos šaltiniuose neužfiksuota, kad kryžiuočiai būtų puolę ant Pagramančio piliakalnio stovėjusią pilį, neaišku, sunaikino ją kryžiuočiai ar žemaičiai patys ją paliko.
Kasinėjant piliakalnį aptiktos ant jo stovėjusios gynybinės sienos liekanos. Ją sudarė į žemę įkasti 28–30 cm storio eglės rąstai.
Darbus atliekanti bendrovė „Telšių meistrai“ ant piliakalnio įrengs laiptus, apžvalgos aikštelę, darbus planuojama baigti kitų metų balandžio 30 dieną.
