15min jau anksčiau rašė apie Didžiosios Britanijos vargus kovojant prieš nacių laivyną. Tuomet idėją, kaip išvengti vokiečių povandeninių laivų atakų, pasiūlė britų menininkas Normanas Wilkinsonas. Visgi jo planus sužlugdė technikos pažanga.
Šį kartą iš arčiau kviečiame pažvelgti į laivus, kurių bijojo Didžiosios Britanijos karališkasis laivynas.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje Vokietijos povandeninių laivų flotilės vadas Karlas Donitzas pareiškė, kad jei jis turėtų 300 laivų, jis galėtų sutriuškinti Didžiąją Britaniją ir laimėti karą.
Vado prašymas buvo daugiau nei pagrįstas – Vokietijos jūrų laivynas karą pradėjo turėdamas tik 56 povandeninius laivus. Tačiau karo metu vien „VII“ klasės povandeninių laivų pasigamino beveik 700.
Tuo metu vokiečių kurti povandeniniai laivai privalėdavo dažnai išnerti į paviršių. Laivai buvo varomi dyzeliniais varikliais, tačiau kuomet baigdavosi degalai, laivai judėdavo su švino rūgšties akumuliatoriais. Į paviršių laivai privalėdavo iškilti kas kelias valandas, kad papildytų deguonies atsargas.
Povandeniniai vokiečių laivai būdavo lėti. Pavyzdžiui, „VII-B“ tipo povandeninis laivas po vandeniu plaukdavo beveik 15 km/val. greičiu. Tuo tarpu paviršiuje laivas judėdavo beveik 32 km/val. greiču.
Šiuose laivuose dirbdavo 44 žmonių įgula, kuri laivą valdydavo beveik ekstremaliomis sąlygomis. Apačioje matote nuotrauką, kaip atrodė nacių povandeninio laivo „U-Boat 110“ „širdis“, kurią valdydavo įgulos nariai.
Nors po vandeniu laivai judėdavo lėtai, jie buvo gerai ginkluoti. Po vandeniu priešo taikinius jie galėdavo atakuoti torpedomis, tačiau pirmuosiuose laivuose jų paleidimo sistemos nebuvo tobulos – torpedos kartais nesprogdavo arba sprogdavo netinkamu metu.
Ant denio nuo prieš atakos buvo galima gintis su 88 milimetrų kalibro pabūklu, o nuo aviacijos atakų su 20 milimetrų priešlėktuviniu pabūklu. Žemiau galite pamatyti, kaip atrodo ataka iš šio laivo denio.
1943 metais sąjungininkų oro pajėgos jūrose pradėjo aktyviai „medžioti“ vokiečių povandeninius laivus ir juos atakuodavo šiems vos iškilus į paviršių.
Skaičiuojama, kad nacių povandeniniuose laivuose dirbo per 40 tūkst. karių, o net 28 tūkst. jų žuvo per sąjungininkų atakas.
Visgi sąjungininkai turėjo dėl ko pykti – vokiečių laivai nuskandino daugiau nei 2600 priešininkų laivų, kurie gabeno atsargų krovinius.
