Nuo senų senovės žmonės keliaudavo – išradus ratą (tai įvyko daugiau kaip prieš 5000 metų Mesopotamijoje) prasidėjo „civilizuotos“ kelionės transporto priemonėmis. Plaustai, valtys ir laivai leido pažvelgti, kas gi ten už horizonto banguojančiame vandenyne, o aviacija pagaliau žmogui suteikė sparnus. Visos išvardintos priemonės buvo puikiai pritaikytos karyboje: laivuose vyrai gniaužė kardus spoksodami į artėjančio abordažo aukas arba patrankų parakui griaužiant akis svarstė, kokios žalos priešui pridarė iššauta sviedinių salvė. Dirižablių bei orlaivių įgulos žvalgė priešą ir mėtė jam ant galvų sunkius (ir nelabai), sprogstančius bei žalojančius daiktus.
Tiek tūnodami po vandeniu, tiek skrisdami danguje kariškiai bei istorikai skaičiavo vieni kitų pergales ir labiausiai pasižymėjusius individus išdidžiai įvardindavo „aso“ vardu. Patys geriausi iš jų tapdavo asų asais. Priminsiu, tapti pastaruoju, reikia oficialiai (pateikiant įrodymus) sunaikinti 5-is priešo technikos vienetus.