Kaip pasakoja šventyklą atradę tyrėjai, į stačiakampio formos šventyklą galima patekti per itin siaurą koridorių. Šventyklos centre Peru kultūros ministerijos archeologai aptiko židinį, kuriame, manoma, buvo atliekamos aukojimo ceremonijos.
El Paraiso, kurio teritorijoje aptikta jau 10 svarbių istorinių griuvėsių, yra vienas didžiausių archeologinių taškų centriniame Peru.
Archeologai 6,82 m pločio ir 8,04 m ilgio šventyklos struktūrą aptiko dešiniajame pagrindinės piramidės sparne.
Peru kultūros ministerijos paliepimu archeologai iš piramidės gabeno objektus, reikalaujančius konservavimo darbų, kai netikėtai aptiko šventyklos likučius, pasislėpusius po smėlio ir uolų sluoksniu.
Šventyklos sienos buvo akmeninės, padegtos prabangiu geltono molio sluoksniu, turinčiu ir raudonų dažų pėdsakų.
Peru Kultūros viceministras Rafaelis Varonas sako, kad ši šventykla – pirmoji tokio tipo struktūra, rasta centrinėje Peru pakrantėje.
„Šis atradimas pagrindžia nuomonę, kad Lima buvo centrinis civilizacijų taškas Andų teritorijoje, nuo neatmenamų laikų išsiskiriantis religine, ekonomine ir politine svarba“, – kalbėjo Peru kultūros viceministras.
Archeologas Marco Guillenas, vadovavęs tyrėjų komandai, padariusiai šį atradimą, ypatingą dėmesį atkreipė į šventyklos centre aptiktą židinį. Anot jo, tai itin svarbus radinys, suteikiantis vertingos informacijos apie tuometinės civilizacijos bruožus.
„Pagrindinė šios civizicaijos charakteristika – ugnies, degančios pačiame viduryje, naudojimas. Iš liepsnos kylantys dūmai padėdavo žyniams užmegzti ryšį su dievais, kuriems atnašavo“, – aiškino archeologas.
Kadaise E.Paraiso gyveno žvejojanti ir ūkininkaujanti kelis šimtus vienijanti bendruomenė. Kaip rašoma bbc.co.uk, didžiulė paveldo dalis šioje teritorijoje dar neatrasta, o Peru lieka viena iš labiausiai archeologų trokštamų aplankyti vietų.
