„Vilnius – daugialypis miestas. Čia sukaupti didžiausi šalies kultūros paveldo klodai. Tai įvairiomis prasmėmis ypatingas miestas, kurio gyventojai kasdien neišvengiamai susiduria su kultūros paveldo objektais. Svarbu, kad vilniečiai suvoktų įvairių formų bei pavidalų paveldą: susigyventų su juo, nejaustų jam priešpriešos ir nesiektų susikurti sau patogios, bet kartais bedvasės aplinkos kultūros paveldo sąskaita“, – pasakoja archeologas Linas Girlevičius.
Jo akimis, Vilnius kitoks negu eilinio vaikštinėtojo sostinės senamiestyje.
 |
| Nuotr. iš asmeninio archyvo/Archeologas Linas Girlevičius |
Vilniaus miesto sienos liekanos leidžia įsivaizduoti sostinę kaip buvusią tvirtovę. Kaskart praeinant tarp dviejų sienų, kur anksčiau stovėjo Subačiaus vartai, atrodo, kad tik ką išėjau iš senojo Vilniaus. Už nugaros lieka aidinčios bažnyčios, kurias regiu kaip architektūrinius meno objektus. Tačiau L.Girlevičius sostinės bažnyčiomis, cerkvėmis ir vienuolynais susidomėjo gynybinio šių objektų pajėgumo aspektu. O XVI a. pastatyta Vilniaus miesto gynybinė siena jį žavi kaip ankstyvųjų sostinės įtvirtinimų pasekmė.
L.Girlevičius pasakoja, kad daugumai tyrinėtojų Vilniaus senamiestis buvo uždraustas vaisius, todėl miesto gynybinių įtvirtinimų istorija buvo daugiau spėliojama negu pagrįsta įrodymais. Rimčiau Vilniaus bastioniniais įtvirtinimais susidomėta tarpukaryje.
Daugumai tyrinėtojų Vilniaus senamiestis buvo uždraustas vaisius, todėl miesto gynybinių įtvirtinimų istorija buvo daugiau spėliojama negu pagrįsta įrodymais.
Juos tarp kitų objektų pažymėjo Vilniaus praeitį nagrinėjęs profesorius
 |
| Radvilų rūmų prie Neries liekanos. 2012m. tyrimų metu. L.Girlevičiaus nuotr. |
M.Morelovskis, 1940–1942 metais vadovavęs, sudarant rekonstrukcinį Vilniaus planą su paaiškinimais prieš 1655 m.
Bastioninių įtvirtinimų buvimu iki pastatant Vilniaus miesto gynybinę sieną tikėjo nemažai senojo Vilniaus tyrinėtojų. Tačiau didžioji dalis anksčiau pateiktų ankstyvųjų įtvirtinimų Vilniaus senamiestyje modelių turėjo vieną, bet esminį trūkumą – jie nebuvo paremti archeologinių tyrimų duomenimis. O tokių senamiestyje (ne Vilniaus pilių teritorijoje) iki Antrojo pasaulinio karo atlikti leista nebuvo. Vėlesniuose tyrimuose apžvelgiama dalies bastioninių įtvirtinimų istorija atskirose Vilniaus dalyse, apsiribota istorinių planų analize bei kartojami jau anksčiau skelbti teiginiai.
„Nuo to laiko iki šiol bendrajame Europos kontekste Vilnius yra išties neblogai ištirtas archeologų. Tirta gana didelė centrinės miesto teritorijos – senojo miesto vietos su priemiesčiais – dalis.
Aptiktas didelis kiekis archeologinių radinių. Archeologiniai tyrimai, faktai, istorinė analizė suteikia galimybę naujai pažvelgti į mūsų sostinės senovę.
Archeologas, pasitelkdamas radinius ir faktus it seklys įkalčius, stengiasi paaiškinti istorinius, demografinius, ekonominius, socialinius ir urbanistinius procesus bei užpildyti Vilniaus istorijos spragas, atsiradusias dėl istorinių dokumentų trūkumo. Tokiu keliu einu ir aš,“ – savo darbo ypatumus atskleidė L.Girlevičius.
 |
| Medininkų pilies tyrimai 2010m. L.Girlevičiaus nuotr. |
Pastarųjų dešimtmečių archeologiniai tyrinėjimai Vilniaus senamiesčio šiaurinėje dalyje leido aptikti, manoma, gynybai skirtų mūrinių ir medinių statinių konstrukcijų bei liekanų. Tikima, kad tai nėra civilinės paskirties architektūriniai statiniai, pastatyti kiek anksčiau negu miestą juosusi gynybinė siena. Be to, jų paskirtimi nurodoma netoliese esančios pilies teritorijos pietinių sienų apsauga.
L.Girlevičiui pačiam teko dalyvauti ne vienuose archeologiniuose kasinėjimuose, vykdytuose Prezidento rūmų kieme, Bernardinų (klarisių) vienuolyno kieme, Medininkų pilyje, Sapiegų bei Radvilų rūmuose ir Vilniaus universiteto kiemų tyrimuose. Daugumoje iš jų archeologui pavyko aptikti radinių, patvirtinančių ankstyvųjų Vilniaus įtvirtinimų buvimą.
„Domiuosi gynybiniais įtvirtinimais, o Vilniaus universiteto Observatorijos kiemelis yra toje vietoje, kur galbūt jau XIV a. būta gynybinių įtvirtinimų. Gynybinė siena kasinėjimu metu buvo rasta Prezidentūros rūmų kieme, orientuota į dabartinę Šv. Jonų bažnyčios varpinę. Kitas tos gynybinės linijos galas rastas 2007 m. bernardinų Šv. Mykolo vienuolyno vidiniame kieme, orientuotas į gynybai pritaikytą Bernardinų bažnyčią. Tyrinėjimai Observatorijos kieme taip pat patvirtino tokios linijos egzistavimą, apie kurios buvimą iki Vilniaus gynybinės sienos pastatymo buvo žinoma iš datavimo pagal medžio žievę ir architektūrinių tyrimų.“
 |
| Medininkų pilies tyrimai 2010m. L.Girlevičiaus nuotr. |
Observatorijos kieme archeologams pavyko rasti tik pamatinę sienos dalį. Klarisių vienuolyno vidiniame kieme kasinėjimų metu aptiktos medinių įtvirtinimų liekanos. O tyrinėjimai Prezidentūros kieme parodė, kad gynybinių įtvirtinimų įrodymų ten išlikę dar daugiau. Net Prezidentūros kiemą juosiančioje sienoje esantys įtrūkimai, anot L. Girlevičiaus, išduoda po žeme atsidūrusio įtvirtinimus supusio griovio buvimo vietą.
Tačiau, kodėl ankstyvųjų sostinės įtvirtinimų įrodymai sparčiai nyko? Archeologo nuomone, jie galėjo neišlikti dėl Vilniaus gynybinės sienos statybų, siekiant pašalinti galimus statomų pastatų komunikacinius trukdžius ar dėl 1530 m. Vilniaus gaisro, kai iš esmės pakito pati miesto struktūra.
Akivaizdu, kad archeologo darbas reikalauja pašaukimo, neišsenkančios kantrybės, kruopštumo ir daugeliui gali pasirodyti esąs reikšmingas, bet nelabai neįdomus. Aš visuomet bandau įsivaizduoti tą šventą atradimo džiaugsmą, kai kasinėjant tyrimui skirtą žemės plotą, yra randama tai, ką siekta įrodyti buvus.
Pats archeologas L.Girlevičius šiam jausmui taip pat yra neabejingas: „Visų pirma, šis jausmas yra natūraliai malonus bet kuriam tyrėjui, galinčiam įsitikinti tuo, kad jo keltos hipotezės yra teisingos. Žinojimas, ką galima aptikti ir ko tikėtis viename ar kitame tiriamame objekte ateina su laiku, įgaunant žinių. Archeologo darbe visuomet išlieka ir atsitiktinumo momentas. Būtent jis teikia savito žavesio šiai specialybei, įgalina neprarasti ūpo net ir ilgai trunkančiuose tyrimuose bei neleidžia šiam darbui virsti rutina.“
Archeologas apie tai kalbėjo sausio 10-ąją savo paskaitoje „Ankstyvieji įtvirtinimai Vilniaus senamiestyje: aptiktos liekanos ir interpretavimo problemos“.
Šios paskaitos rengiamos Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuris rudenį pradėjo kultūros istorijos vakarų ciklą apie senąjį Vilnių. Skaityti paskaitų, dalintis įžvalgomis ir supažindinti visuomenę su istoriniu miestu kviečiami geologai, fotografai, menotyrininkai, istorikai, tyrinėtojai ir archeologai.
 |
| Sapiegų rūmų Antakalnyje paradinių laiptų liekanos. 2012m. tyrinėjimų metu. L.Girlevičiaus nuotr. |
