Ekspertų radybos – dvejus metus trukusio tyrimo rezultatas. Per jį vietos ir tarptautiniai tyrėjai atrado 60 laivų, kurių amžius siekia net 2,5 tūkst. metų.
Juodojoje jūroje – idealios sąlygos išsilaikyti relikvijoms. Jas apsaugo šios jūros anoksinis sluoksnis – vandenyse, kur daugiau deguonies, medis, metalai ir kitos medžiagos žymiai greičiau sudūlėja.
Ne be reikalo projektas vykdytas ir Bulgarijoje – jos pakrantės priklausė ne vienai imperijai, tad mokslininkai ir tikėjosi rasti laivų iš įvairių epochų.
Tyrėjai nusileido net iki 1,8 tūkst. metrų gylio, kuriame rado „vieną puikiausių povandeninių muziejų pasaulyje“. Projekto vyr.tyrėjas Jonas Adamsas pasakojo, kad prie vieno senovinio eksponato – Bizantijos prekybininkams priklausiusio laivo – mokslininkai patys nusileido. Jis gulėjo 93 metrų gylyje, tad tyrėjai pasinaudojo proga savomis rankomis ištyrinėti jo struktūras.
„Šių nuolaužų būklė po nuosėdomis yra neįtikėtina, – sakė jis. – Rąstai atrodo kaip nauji. Tai leido manyti, kad Juodojoje jūroje guli ir žymiai senesnių laivų. Ir išties – per kelias dienas atradome tris laivus, kurie yra gerokai senesni. Vienas jų – net iš helenistinio laikotarpio, o dar vienas – dar senesnis.“
Seniausias atradimas – laisvas iš V a. prieš mūsų erą. Mokslininkai atrado ir laivų, tebeturinčių stiebus, vairus, krovinius. Tai – svarbus atradimas mokslui, nes kai kurios senovinės laivų detalės buvo žinomos tik iš piešinių arba aprašymų, tačiau niekada nebuvo gyvai matytos.
