Archyvas paviešino legendinio S.Kudirkos šuolio į laisvę bylos dokumentus ir nuotraukas

Nors „šuolis į laisvę“ buvo nesėkmingas, tačiau jis sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje. Apie lietuvį buvo parašyta daug straipsnių, kelios knygos, sukurtas ne vienas filmas, tarp jų – du „Emmy“ apdovanojimus 1978 m. pelnęs televizijos filmas „Simo Kudirkos pasitraukimas“ („The Defection of Simas Kudirka“).

Pagerbiant S.Kudirkos atminimą, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos ypatingojo archyvo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai ir nuotraukos apie Simo Kudirkos šuolį į laisvę ir jo sutikimą JAV.

S.Kudirka gimė 1930 m. balandžio 9 d. Šakių apskrities Griškabūdžio kaime. 1949 m. pradėjo mokytis Klaipėdos jūreivystės mokykloje, ją baigęs buvo paimtas į privalomąją karinę tarnybą sovietų armijoje. Grįžęs iš armijos, įsidarbino žvejybos laivyne, vėliau perėjo dirbti į refrižeratorių laivyną, kur įvairiuose laivuose dirbo radistu. 1970 m. lapkričio 23 d., per oficialų Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ ir JAV pakrančių apsaugos laivo „Vigilant“ įgulų susitikimą JAV teritoriniuose vandenyse, S.Kudirka slapčia paprašė vieno JAV laivo įgulos nario pagalbos pabėgti į amerikiečių laivą. Peršokęs į JAV laivą, jis pasislėpė vidinėse patalpose ir kategoriškai atsisakė grįžti.

Archyvas paviešino legendinio S.Kudirkos šuolio į laisvę bylos dokumentus ir nuotraukas

+40

JAV pabėgėliams iš komunistinių kraštų prieglobstis būdavo suteikiamas automatiškai, išskyrus tuos atvejus, kai pabėgėlis savo šalyje būdavo įvykdęs kriminalinį nusikaltimą. Šia išlyga pasinaudojo laivo „Tarybų Lietuva“ kapitonas, laivo „Vigilant“ kapitonui pranešęs, kad prieš peršokdamas į amerikiečių laivą S.Kudirka iš jo kajutės pagrobė daug pinigų ir sudaužė radijo aparatūrą. Gavęs šią informaciją, JAV laivo kapitonas pranešė S.Kudirkai, kad negali jam suteikti politinio prieglobsčio ir pasiūlė arba grįžti į savo laivą, arba šokti į atvirą jūrą ir plaukti į kitą laivą. Šokti per bortą S.Kudirka atsisakė ir buvo grąžintas į plaukiojančią bazę „Tarybų Lietuva“.

Žinia apie S.Kudirkos pabėgimą ir JAV pakrančių apsaugos pareigūnų veiksmus sulaukė JAV žiniasklaidos susidomėjimo: laikraščiai „Chicago Tribune“, „Chicago Daily News“, „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Evening Star“, „The Washington News“ ir kt. spausdino ilgus straipsnius apie nepateisinamą JAV pareigūnų elgesį, skelbė įvykio detales. Bostone, Filadelfijoje, Klivlande, Niujorke, Čikagoje ir kituose JAV miestuose vyko protesto demonstracijos. Paaiškėjus daugiau įvykio aplinkybių, JAV Kongrese, spaudoje, per radiją ir televiziją buvo reiškiamas pasipiktinimas pareigūnų veiksmais, į JAV Valstybės sekretorių kreipėsi ir Jungtinių Tautų įgaliotinis pabėgėlių reikalams.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr./Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivas „Vigilant“

Kol JAV visuomenė garsiai protestavo, Valstybės saugumo komitetas (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1970 m. gruodžio 11 d. S.Kudirkai iškėlė baudžiamąją bylą. Grįžęs į Lietuvą S.Kudirka iš karto buvo sulaikytas ir Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nubaustas 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų lageryje, su turto konfiskavimu. 1971 m. birželio mėn. S.Kudirka buvo išvežtas į Dubravlagą (Mordovijos ASSR), 1972 m. liepos mėn. pervežtas į Permės krašto Čiusovojaus rajono Kučino gyvenvietę, o 1974 m. liepos mėn. – į kalėjimą Nr. 2 Vladimiro srityje.

JAV lietuvių organizacijų, senatorių ir Kongreso narių pastangomis bei asmeniškai įsikišus JAV Valstybės sekretoriui Henry Kissingeriui, 1974 m. rugpjūčio 23 d. S.Kudirka iš įkalinimo buvo paleistas. JAV S.Kudirkai suteikė pilietybę, todėl jis su šeima 1974 m. pabaigoje išvyko į JAV.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr./Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas Los Andžele. Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Juozo Daumanto šaulių kuopos vadas K.Karuža, 2. S.Kudirka, 3. Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele J.J.Bielskis, 4. Pasaulio skautų brolijos vyr. skautininkas V.Vidugiris. JAV, Los Andželas. 1977 m. gruodž

1989 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas nutarė 1971 m. gegužės 20 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą prieš S.Kudirką nutraukti, nesant jo veikloje nusikaltimo sudėties.

Apie drąsų jūreivį parašyta daug straipsnių, kelios knygos, sukurti filmai. Fotomenininkas Algimantas Kezys 1974 m. apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje“ („Simas Kudirka In Chicago“), JAV kompanija „Paramount Television“ 1978 m. pastatė televizijos filmą „Simo Kudirkos pasitraukimas“ („The Defection of Simas Kudirka“, režisierius D.L.Richas), pelniusį du „Emmy“ apdovanojimus iš penkių, kuriems buvo nominuotas. Pats S.Kudirka su žurnalistu L.Eiche 1978 m. parašė knygą „Tiems, kurie dar jūroje“ („For those still at sea“,), rašytojas J.Gliauda 1971 m. parašė romaną „Simas“ (lietuvių ir anglų k.), Algis Rukšėnas 1973 m. išleido knygą „Gėdos diena“ („Day of Shame“). 2020 m. apie S. Kudirkos pabėgimą iš Sovietų Sąjungos režisierė Giedrė Žickytė pastatė filmą „Šuolis“.

Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus 2008 m. dekretu S.Kudirka buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.